Na, tradiciniai bankai yra "prišikę į kelnes" nuo kripto reikalų ir dėl kiekvieno judesio blokuoja ar kelia įtarimus. Todėl kiek pažiūrėjau, tai va bankera.com lietuviškas draugiškas reikalas kripto ( bent jau taip reklamuoja, tipo iš biržų be problemų priima bapkes) , taip pat lietuvių+estų įmonė kripto birža sena spectrocoin.com įdomi , nes siūlo ir korteles, kurios manau jau turėtų veikti be trikdžių ir Lietuvoje , bet aišku reik bandyti.

Tai swedbankas lygtais neblokuoja irgi, gali persivest.

Kol šūdeliauji ten po 500 ar 1000 eu, tai nieko, bet su stambiom sumom lauk problemų greičiausiai, apie tai nieks nekalba.

ir ką bankas blogai daro šitoj vietoj? Yra pilna tokenų, kurie po išėjimo nuvažiuoja po 99% žemyn ir paskui chebra sėkti ir rašo komentarus coinmarketcap'e ką man dabar daryt sukišus 20 štukų

Prie ko čia tokenai, mes kalbame apie LT bankų pernelyg atsargų elgesį, sąskaitos blokuojamos, kabinėjamasi , pavedimai užlaikomi ir t.t. jei sumos didelės, reiks daug aiškintis iš kur kodėl,pagrįsti sumas. apskritai bet koks pavedimas iš kripto keityklų atsiranda po raudona vėliava. Bet tai nieko nuostabaus, senasis pasaulis nespėja bėgt paskui naująjį. Yra kitų sprendimų.Vien ką reiškia, jog tarptautinė VISA iš Coinbase apskritai yra Lietuvoje blokuojama... absurdai visiški.

Blemba DASH labai seksi atrodo makro plotmėje ...

Taip taip, tas pats. Dar teko akis i aki su ju atstovemis susidurt, tai elgiasi su tavim kaip su bomzu - siulo debetines korteles, limitus deda, o jei sakai tau i uzsieni reiks siust, sako o kam, gausi alga ir gerai... Su akcijom isvis kosminiai komisiniai.

Demesio! Hamaha sako 40000 BTC buvo dugnas. Shortinam

Hamaha ir Vasia Oleinikas turi ta dovana Dievo nusakyti kaip rinka saves nepaves ateity

Nesu prekiavęs kripto. Domina pardavimas.
Klausimas ar keityklos/piniginės leidžia sell sandorius iš eur/usd depozito?
Kiek žiūriu binance, crypto tik buy sandoriai... ir komisas apie 3%

krakene yra sell, bet jei turi eura, parduodi btceur, jei baksa turi - btcusd. Svertas iki 1:5. Turi ne keitykloj parduot o terminale. Fjuceriuose dar neissiaiskinau, bet sverta iki 1:100 duoda



Va desiniajam kampe gali pirkt ar shortint ltcusd iki 1:3 sverto

Reikės pabandyti... Keista, kad FX brokeriai lupa iš kripto svopus, juk čia ne bankiniai instrumentai))

Ant BTC manau apsisukimas virsun formuojas.

kaip čia niekas neparašė komentarto, kad reikia priešingai daryt negu paršas sako

Tai jau savaime suprantama "pagal nutylejima"

https://www.nbcnews.com/tech/tech-news/320-million-stolen-latest-apparent-crypto-hack-rcna14735

https://www.reuters.com/technology/crypto-network-wormhole-hit-with-possible-320-mln-hack-2022-02-03/

Man patinka sitie bajeriai.

Toliau perziurejau altus, kas krinta i aki:

DOTUSD short su SL 22.50
SHIBUSD short su SL 0.00035
BCHUSD buy SL 326
XLMUSD buy SL 0.233
BANDUSD buy SL 3.8

Turiu is shitcoinu shiba inu ir doge

Pirkau Shiba už 1 k eur pakilo iki 9 k eur 😃

Pardaviau kad atsiimti savus 1 k kitus palikau ir dabar kažkur tik 300 % profitas.


Laikysiu bent 3 - 10 metu

Turėtų pakilti

Laikau dėl to kad varliaakis swedbank crypto heiteris smarkiai sukritikavo Doge coin ir shiba inu

Šitas mano indikatorius kuris man leido žalią šviesą įjungti pirkimui šiuos shitcoinus.

Varliaakio postas skaityti apačioje.





Metų pradžia nebuvo sėkminga pernai blizgėjusioms egzotiškoms akcijoms ir kriptovaliutoms. Entuziastingai nusiteikę investuotojai gali gundytis „nuolaidomis“ ir, kaip angliškai mėgstama sakyti, „pirkti pakritimą“, tačiau praėjusių metų euforija ir svaigios aukštumos artimiausiu metu gali nebesugrįžti.

Nuo pandemijos pradžios penki didieji pasaulio centriniai bankai, bandydami padėti sušvelninti neigiamas ekonomines pasekmes ir palengvinti valstybių galimybes skolintis, į rinką įliejo daugiau nei 10 trilijonų JAV dolerių. Tai ne tik padėjo greitai atgaivinti ekonomikas, bet ir į rekordines aukštumas pakėlė nekilnojamojo turto bei daugelio akcijų kainas.

Kaip ne kartą kalbėta ir rašyta praėjusiais metais – nuo fundamentalios vertės atitrūkusios „augimo“ įmonių akcijų kainos yra itin pažeidžiamos palūkanų normų kilimo aplinkoje. Centriniams bankams planuojant kovoti su infliacija keliant palūkanas ir mažinant pinigų pasiūlą, to pasekmes pirmosios pamatė įmonės, kurių akcijų kainos atspindėjo tik tikėjimą šviesia ateitimi, o ne realius veiklos rezultatus. Tuo tarpu, kaip ir tikėtasi, stabilų pelną uždirbančioms ir dividendus mokančioms įmonėms metų pradžia buvo daug ramesnė.

Su dar didesniu pagreičiu nudardėjo ir rizikingiausi aktyvai – kriptovaliutos. Kriptovaliutų entuziastai ir apologetai jų kainų kilimą grindė tuo, kad būtent tradicines valiutas spausdinantys centriniai bankai nepalieka jokios alternatyvos norintiems apsisaugoti nuo infliacijos ir pinigų nuvertėjimo. Jų nusivylimui, būtent centrinių bankų ketinimas pristabdyti pinigų spausdinimą sumažino kapitalo srautus į rizikingiausius finansų rinkų užkampius – kriptovaliutas.

Praėjusiais metais vis daugiau investavimo platformų leido klientams įsigyti kriptovaliutas, o kai kurios nemažos tarptautinės įmonės net prisipirko bitcoinų ar trumpam bandė leisti atsiskaityti jomis už savo prekes. Salvadoras buvo primoji valstybė, pripažinusi bitcoiną legalia atsiskaitymo priemone, jų prisipirko (nepigiai) ir skatino gyventojus jais naudotis (nesėkmingai). Tai, žinoma, yra ekonominis analfabetizmas, nes ribotos pasiūlos kriptovaliutos yra defliacinės ir netinkamos kasdieniams atsiskaitymams.

Vis tik tokios naujienos kurstė daugelio smulkių investuotojų entuziazmą ir tikėjimą, kad kelio atgal nėra. Praėjusių metų rudenį bitcoino kaina buvo pakilusi iki 67 tūkst. dolerių, bet paklausa greitai išsikvėpė ir kaina nukrito žemiau 35 tūkst. dolerių.

Net daugelis pirmosios kriptovaliutos, bitcoino, entuziastų nebelaiko jos ateities pasauline valiuta – sandoriai juo vyksta itin lėtai − tik 7 per sekundę, tai yra, tūkstančiais kartų mažiau nei populiarių mokėjimo alternatyvų, be to, jie nėra patogūs ir kainuoja per daug. Blogiausia, žinoma, yra tai, kad sandorių tvirtinimui – norisi tai priminti dar ir dar kartą – sunaudojamas milžiniškas ir vis didėjantis kiekis elektros energijos.

Vienam bitcoin sandoriui patvirtinti reikia apie 1200 kilovatvalandžių energijos. Lygiai tiek pat elektros energijos vidutinis Lietuvos namų ūkis sunaudoja per metus! Čia nei revoliucija, nei inovacija, o tiesiog bereikalingas planetos teršimas. Stebint, kaip dabar europiečiai kenčia dėl pašokusių elektros kainų, toks 200 TWh iššvaistymas per metus neturėtų nieko džiuginti.

Pripažindami šiuos trūkumus, pastaruoju metu kripto-entuziastai bitcoiną pradėjo vadinti nebe ateities valiuta, o „skaitmeniniu auksu“. Vis tik pastaroji jo kainos dinamika rodo, kad į auksą jis niekuo nepanašus. Auksą investuotojai paprastai perka norėdami apsidrausti nuo infliacijos, pinigų nuvertėjimo, arba, pavyzdžiui, geopolitinių sukrėtimų, kurie gali greitai sumažinti daugelio kitų aktyvų kainas.

Auksas nuo pandemijos pradžios pabrango maždaug penktadaliu, o pastaraisiais mėnesiais jo kaina buvo labai stabili. Tuo tarpu nepaisant dešimtmečius nematytos infliacijos ir daugybinių geopolitinių rizikų, bitcoinas neįrodė, kad yra saugi užuovėja – susvyravus investuotojų pasitikėjimui, krito kaip lapas.

Tiesa, tai nereiškia, kad jo kaina nebegali pakilti – praeityje ji jau ne kartą greitai ir žemai krito, kol nesusiformuodavo nauja pirkėjų banga. Tačiau visi šie milžiniški svyravimai rodo, kad tai nėra priimtina taupymo ar investavimo priemonė – labiau spekulianto svajonė. Ir net manantys, kad trumpalaikiai svyravimai nesvarbūs, o svarbu tik, kiek jis bus vertas po dešimtmečio, turėtų paklausti savęs – iš kur atsiras ta vertė? Ar tik iš tikėjimo, kad jis – išskirtinis ir vienintelis? Nes jokios praktinės funkcijos ir vertės, kaip sutarėme, jis neturi.

Tas pats, žinoma, galioja ir daugeliui kitų eksperimentinių kriptovaliutų – pradedant nuo Doge coin ir baigiant Shiba Inu coin. Pirmoji buvo sukurta kaip parodija, pasityčiojimas iš visų kritpovaliutų, antroji buvo pristatoma kaip pirmosios „žudikė“. Ir nors vienu metu jų kainos irgi buvo sunkiai sveiku protu suvokiamos, dabar jau sparčiai artėja prie savo fundamentalios vertės – nulio.

Žinoma, blokų grandinė yra ir liks svarbi inovacija, kuri patobulins ir atsiskaitymo, ir kreditavimo, ir investavimo platformas, galbūt jos pagalba funkcionuos decentralizuota finansų sistema. Kaip ir daugelis kitų svarbių technologinių inovacijų, prieš tapdamos nauju rinkos standartu ir praktine kasdienine nauda, pakeliui jos išpučia ne vieną burbulą ir iliuziją. Ir, deja, sukelia ne vieną asmeninį bankrotą.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis

Taip normaliai +60 proc per diena. O sverto spyga, negausi. Ir shorto neduoda, i 4 baskus isireme. Stai tau ir crypto rojus. Gaevskio kaina padare per valanda, fig suspesi isokt. Sureagavimui 20 minuciu kazkur.

Surizikuosiu, cryptos daro daugiau paprastai nei Gaevskio akcijos, manau eis iki 4.5. Dar BTC cia snopuoja kaip garveziukas i virsu, ir kapitalizacija sito sudo maza.

Na, su altcoin sezonai panašu jau baigėsi, kainos krenta ir dar kris , reikia pagalvoti apie kitokį/papildomą būdą kaip ateityje uždirbti. Garantijų žinoma nėra.

Kažkaip anksčiau neatkreipiau dėmesio į Crypto.com keityklos atsiradimą, vystymąsi. Nustebino labai didelis kolektyvas, kokybiški, nupoliruoti produktai. Pavyzdžiui Coinbase nėra gavusi oficialių saugumo sertifikatų, o vat crypto.com turi aukščiausius saugumo sertifikatus savo produktams ir patiems kripto. Kadangi tai labai auganti vartotojų skaičiumi bendrovė, su besiplečiamomis paslaugomis, tai įžvelgiu visai nemažą tikimybę kada nors uždirbti iš jų tokeno CRO. Pažiūrėkime į kainą : 2021 Lapkritį buvo ATH ~ 0,87 euro . Šiuo metu aoie 0,26 euro.

Ką dabar pradėjau daryti papildomai, tai akumuliuoju jų CRO tokeną ir paleisiu į jų stacking-ą . Trims mėnesiams palūkanos jų tokenu yra 6% . Tad kad ir 2-4 metus iki kito shitcoin sezono galima augintis tokenų kiekį ir atėjus laikui išsiparduoti. Minimalus kiekis stackinimui - 500 CRO vienetų. Kas bandysit registruotis, tai atminkit, jog APP telefone ir jų tinklapis kompe tai du skirtingai produktai . Bet iš APP galima susieti su keitykla kompe. Beje, jie dar turi programinį wallet telefonui, irgi puikiai nupoliruotas produktas.

Tai tiek, du centai kaip sako.