Longterm Holderiai 🆚 spekuliantai

Prikabintos bylos

Teisingai rašai. Monetarinė politika ypač palanki BTC stiprėjimui fijatų atžvilgiu. Žmogus turi turėti koncervatyviu atveju bent 10% savo portfelio BTC.

Monetarinės politikos funkcijos yra palaikyti ekonomikos sveikatą.
Fiatą nuvertina fiskalinė politika.

Blogai, kai net ir patyrę investuotojai nejaučia skirtumo...

Nugi nugi... fiskalinė politika nuvertina fiatą?
Kaip čia taip? Vyriausybė su savo piliečiais nuvertina fiatą, nes per daug ar per mažai vartoja, mokesčių moka ar skolinasi? Ir apskritai, kas yra nuvertėjimas? Tai kažkieno pokytis lyginant su kažkuo.. tai su kuo yra lyginama ? Kieno atžvilgiu?

Kažkokios dedamosios čia trūksta

Jei galit paaiskinkit visiems kaip veiktu ekonomika kiekvienos salies tik su BTC

OK. Galiu paaiškinti dar kartą. Fiskalinė politika gali ir nuvertinti valiutą, ir ją sustiprinti. Gretinant kitų valiutų atžvilgiu, žinoma. Kai kurios valiutos turi indeksą.
Kadangi visi fiat pinigai vertės neturi, tai tik tokiu būdu galima kiekybiškai įvertinti.

Atsakymo į šį klausimą ieškau jau kokius 8+ metų. Man aiškina, kad doleris žlugs, o BTC viską išgelbės.
Aš sakau, OK, bet kaip tai atrodys? Nėra atsakymo. Ir negali būti.
Nes taip kaip tavo klausimas "stovi", tai atsakymas vienas - pizė šaliai. Nes ekonomika yra palūkaninė, t.y. infliacinė, o valiuta yra defliacinė.

Tai veiktų lygiai taip pat kaip dabar, tik sakykim skolinimasis būtų užsienio valiuta...
kadangi btc neturi interest rate, tai tokio kaip skolinimosi iš principo nebūtų/bent dabar... arba būsimi btc holderiai galėtų skolint už tai kas būtų jiems priimtina p2p sąlygom

Viskas čia su sąlyga, kad kapitalizacija būtų gerokai didesnė ir tai būtų legitymu.

Šalis neturėtų teisės į monetarinę politiką, tik fiskalinę.

Kokios rizikos...greičiausiai visos politinės ar kokia nors šalis norės atsisakyti savo identiteto ir galimybės spausdinti pinigus

Reikėtų labiau pažiūrėti į tas šalis, kur btc adaptacija vyksta greičiau, gal kokia Nigeriją, kaip ten reikalai...

Panašu, kad taip ir vyksta.. klausimas ar tai blogai? Tegu valstybė leidžia užsidirbti piliečiams iš btc augimo, tegu nusiperka ką nors, pasistato namą... mokesčius sumoka ir iš to bus visiems geriau.

Vėliau galės šalis susieti savo valiuta su btc jeigu norės

Daugiau info į tą pusę: https://policyoptions.irpp.org/magazines/one-world-one-money/central-banks-who-needs-them/

Quote:
The Central Bank of Nigeria devalued the currency, the naira, by 24% last year. There are fears of a further fall in value by as much as 10% this year.

What everyone has always been afraid of is that Nigerian government policies are inconsistent,” said Asemota. The move shows “the government is totally out of touch with the economy”.
A senior banking executive said the CBN’s policy had annoyed “the kids”. “They are hopping mad! They see this as a deliberate attempt by the authorities to stifle their financial independence, especially given the role crypto played in the EndSARS protest,” he said.

In the wake of the crackdown, Nigerian traders turned to peer-to-peer markets, which allow users to sell digital money to each other in exchange for real money or other digital currencies.

Aš tai negirdėjau, kad BTC viską išgelbės. O tik, kad išgelbės tuos, kas turės BTC Sidabro temoj sėdi toks vištų pešėjas iš londės, turi nusipirkęs pora sidabrinių šaukštų. Tai jis laukia kol žlugs doleris, nes tada bus šaukštų paklausa, tai galės kam nors prastumt brangiai ir taip išsigelbėt

Šiaip tai centriniai FED ar ECB gi nemato infliacijos. Todėl jiems ir nerūpi, kad kažkas perka šaukštus, sako, tegul perka, nes mes gi su defliacija kovojam Va burbulai, tuoj sprogs, kas reiks daryt. Jiems rūpi, kad ekonomika nesugriūtų ir jie žino, kad tie šaukštai atpigs jei ekonomika grius.

O tada trukt už važdių ir vėl iš pradžių. USD, Euras tai kaip nekartą čia yra minėta, tai civilizacijos atspindys. Tu paimk išsilavinusį amerikietį, kuris sugeba kurt aukštos pridėtinės vertės verslus ir kokį maumą iš Zimbavės kur ožkas gano ir šieną ravi ir dar paskui sumaišo ožkos šūdus su tuo šienu ir sau namą stato. Va čia ir skirtumas. Kiek verta ta šalis su savo bendruomene, tai tokio lygio ir valiuta. USD ar EUras pučia burbulus finansiniuose asetuose, NT. Bet kilogramas šieno nebrangsta, tai infliacijos todėl tipo ir nėra. O technologijose net ir defliacija. Kad ir naujas telefonas už 1000 eurų prieš 10 metų ir naujas telefonas už 1000 eurų šiandien. To senesnio jau nebeitų naudot. Kitaip pasakius, technologija 100 kart pažengė už tą pačią kainą. Taip ir daug kitų sričių išaugo našumas. Juodus darbus dirba atsilikusių šalių rankytės už dubenėlį ryžių. Iš esmės tai px kas bus ko nebus, niekas tiksliai neatsakys. Vientelis atsakymas - DIVERSIFIKACIJA. Ir gyveni nesukdamas daug galvos. Nes jūs pažiūrėkit, į Miką Maklaunį ir kitus metalų vabalus, jie laukia hyperio visą savo gyvenimą, pražilo, suseno ir nesulaukė. Kas čia žino, gal kažkada BTC vabalai taip atrodys Viena buvo aukso pirkt po 35 USD ar BTC po 100 USD. Ir kas kita dabar

Nėra prasmės atsakinėti į kiekvieną durną klausimą.

Čia kolega Variakojis labai gražiai paaiškina, kodėl taip yra, kad viskas brangsta, o infliacija mažėja. Jis gražiau už mane pateikia info, tai gal juo patikėsite:
https://www.youtube.com/watch?v=U0oWmWyrTJ4

labai paprasta butu. btc butu kaip rezervai, skolintumeisi uzstatydamas btc ir gautum popieriuj kur parasyta sitas sudpopieris prilygsta tiek ir tiek btc. o kas deli maklaunio tai jis ausko prisipirkes po 350usd turi, gyvenime nedirbes sunkaus darbo, pirkes daug btc 2014 metais, tau iki jo kaip iki marso, 5 kartus jo auksas pakilo 500 procentu nuo 2003, ne viena turto klase dar nepakilo 5 kartus, chata vilniuj kainavo 250k lt zirmunuose,dabar vis dar nekainuoja 12500000, neskaitatant btc ir 5 akciju

Tai taip ir atsirado banknotai - banko raštelis, kad pas tave banke yra tiek ir tiek aukso. Bet bitcoin šalininkai sako, kad šita bankinė sistema yra bloga.

DOW irgi pakilo 5 kartus. SP500 pakilo 5 kartus. Nasdaq 13 kartų. Aš apie atskirų akcijų net neminėsiu. Neminėsiu ir tų, kurios visus tuos metus mokėjo dividendus, o ne ėdė saugojimo mokesčiais.

NT reikia žiūrėt, kur ir koks. Yra kur kilo netik daugiau nei 5 kartus, bet dar visus tuos metus iš nuomos galima gaut 5-7 procentus.

O dar geriau, pažiūrėkim kur auksas nuėjo per paskutinius 10 metų, į minusą.

Aš tau pasakysiu, Maklaunis yra savanaudis pašlemėkas, didelis klausimas ar jis turi tų gelžgalių ar tų pačių kripto, nes ištisai viską aplink vadina šūdu, išskyrus metalus. Jis 20 metų aiškina, kad akcijos kris, o akcijos pakilo 5-13 kartų. Ir čia tik indeksai. Jis aiškina, kad NT kris, ne NT kilo ir visą tą laiką generavo pajamas. O dabar jis aiškina, kad BTC nėra kažkas realaus, neprilygsta auksui, nes pajuto, kad sumažėjo pirkimų iš jo krautuvėlės. Kitaip pasakius jis 20 metų aiškina, kad auksas aplenks viską. T.y. plauna smegenis. Ir kažkam praplauna.

Auksas nuėjo į burbulą kartu su kitom klasėm ir jei bus defliacinis krešas, kris kartu. Todėl aukso niekas ir nelaiko šiais laikais. Galų gale jo kasimo savikaina 1000 usd. Sėkmės svajot apie žaliavos kainą 10x brangiau, nei savikaina. Kai BTC yra tik finansinis ir tikrai su ribotu ir aiškiu kiekiu. O ne auksas, kurio kas 60 metų padvigubėja. Ir jei pakiltų kaina, jo prikastų tiek, kad augimas baigtųsi ir prasidėtų kritimas.

Ir Maklaunis nepasako kodėl dabar auksas krenta. Nes bl oblgacijų pajamingumas auga. Kam laikyt metalą ir gaut minusą, kai gali gaut +.

Na, nežinau, kuo čia pasibaigs su tais commodities / metalais... tik pritarsiu. Turiu nemažai ir neperformina, taip kaip tikiuosi. Atsižvelgiant ir į ‘safe heaven’ kriterijus, kad tai turėtų būti saugus prieglobstis, esant didesniam kintamumui. Kitos turto klasės ženkliai geriau performina.

Trumpai - liūdesys palaikysiu dar šiuos metus, gal kitus, ir klausimas kada sugrįšiu daugiau į commodities

Bet visų šitų reikalų nepainiokime su infliacija.. tai ne kasdienio vartojimo produktai. Dėl to tokios ir yra formulės, kaip skaičiuojama cpi, kad netraukiami one-off prestižiniai dalykai, kurie nereikalingi kasdieniam vartojimui. Kad brangsta turtas tikrai dar nereiškia, kad yra infliacija. Tai reiškia, kad yra grynų pinigų perteklius sistemoje, kurį reikia kažkaip panaudoti. Pirkti daugiau batonų nėra sprendimas.

Tai taip, batonų nepirksim daugiau. Tuo labiau jei pinigų perteklius pas mažesnę žmonių grupę, tai neperkama ir 10 telefonų, ar kitų dalykų. Vartoja tiek pat.. Netraukia į skaičiavimą NT, o tai yra pirmo būtinumo. Iš kitos pusės NT ir sugeria daug pingų pertekliaus, padidėjusius atlyginimus, todėl mažiau brangsta prekės, paslaugos. Reikia džiaugtis, kad gyvenam Vakaruose, galim pigiai importuoti ar gamybą iškelti, kad dirbtų kiti pigiau.

Metalai gali turėti augimo ciklą, tai dėl diversifikacijos ir kartu dėl draudimo nuo hyperio, kuris visgi gali įvykti neprošal kažkiek turėt. Bet bent jau aš tai vadovaujuosi tokia taisykle, kad reikia pirkt tik tada, kai kaina artima gavybos savikainai. Sidabrą pirkau po 16. Turbūt pirkčiau dar jei kaina nukristų iki 20 USD. Privalumas čia tame, kad fizinis didelę paklausą iš pramonės turintis metalas visada bus kažko vertas. Bet niekada neičiau all in, kaip kad maklaunis visiem plauna smegenis.

Jei iš spekuliacijų duonos nevalgot, tai laiko patvirtintas dėsnis yra pirkti tik produktyvų turtą, ty generuojantį pajamas. 80/20

Pope, kas iš tikrųjų tas produktyvus turtas? Koks apibrėžimas?
Imho, jeigu tai ne popierinis turtas, gali būti vargas ir su juo... be abejo, ir popierius reik prisižiūrėti

Kas turi ne tik kainos komponentą bet ir pajamų (pinigų srauto). Pvz. akcijos generuoja dividendus, obligacijos - kuponą, NT - nuomą. Išsilavinimas/kvalifikacija - atlyginimo priedą (dažniausiai) Ir t.t. Jei pažiūrėsi P/E, o tiksliau reikėtų žiūrėt E/P rodiklius, tai čia jokio kosmoso nevyksta. Niekur. Na gal bondų rinkoje ir techuose.

Jūsų diskusija, kad va, assetų (turto) inliacija kaipo vyksta, netraukiama į vartotojų kainų krepšelius. Tai kvaila būt traukti turtą į vartojimo krepšelį. Nes turtą visada vertini santykyje su jo generuojamomis pajamomis (pajamingumu). Jeigu vertini santykyje su tuo kaip kiti rinkos dalyviai jį vertina - tai jau spekuliacija aka Keyneso grožio konkursas. google: keynes beauty contest.

Pagooglinau tą beauty contest, iš wikipedios straipsnio supratau teoriją, bet neradau išvadų, ar ekonomiškai racionaliau rinktis kaip tau atrodo teisinga, ar vis dėlto geriau rinktis kaip nuspėji, kad rinksis dauguma?