Autorius | Žinutė |
2009-03-12 13:37 #26549 | |
Švyturys : liopoldas : jei VZ neįvėlė klaidos, nes info dar netikrinau kitur, tai ESD - 0,1 mljd už sausį. Manau tai gera naujiena. Neįvėlė. Oficialus šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=6605 Tik ne ESD, o užsienio prekyba (eksportas minus importas). Ir ne 0,1 mlrd., o viso labo niekingi 79 mln., kai anksčiau būdavo tarp vieno - dviejų milijardų. Dar truputį atidžiau pradedam žiūrėti kokią prekę imam iš lentynų, tuoj šildymo sezonas pasibaigs, ir pradėsime uždirbti daugiau negu išleidžiame, nereikės nei gegužės-birželio laukti, kaip aš prieš savaitę Erikai pirmajai žadėjau O tada ir reitingus galės peržiūrėti, ir centrinio banko valiutiniai rezervai pradės didėti. Gal ir nebus pasaulio pabaigos Siuo poziuriu - zinoma kad nebus - jie poros menesiu rezultatai blogi, tai dar nereiskia kad "planas neveikia", nebent jis nelogiskas - tada kaip bebutu neveikia Juodžiausia tamsa būna prieš aušrą.
Kas genialu tas paprasta, bet neatvirkščiai. |
|
2009-03-12 13:44 #26551 | |
Švyturys : Tokia pavasarinė logika... iš latvių pirksi, nes jie PVM padidino ne iki 19% kaip mes, o iki 21%? Tai kiek tada mums reikėjo didinti? Logika ta, kad latviai paliko 10 proc. med. irangai Ponas buhalteri, as irgi moku skaiciuoti. |
|
2009-03-12 14:03 #26552 2 | |
Na bus įdomu pažiūrėti ar pavyks ESD panaikinti, nes per Rusijos krizę nei vieną ketvirtį nepavyko pasiekti ES pertekliaus. Mūsų atveju statistiką gali pagražinti nebent Lenkija, nes tie pinigų srautai neatsispindi statistikoje.. Vistik būkim biedni bet teisingi- lenkai mus sėkmingai skandina..
O kalbant apie devalvacijos pliusus/minusus, euro įvedimo pliusus/minusus, galima sėkmingai suderinti abu veiksmus ir panaikinti dalį minusų paliekant didžiausius pliusus. Trumpai, devalvacijos didžiausias minusas- spiralinės infliacijos grėsmė plius pasitikėjimo monetarine sistema praradimas kartu su finansinio stabilumo praradimu. Pliusas- konkurencingumo atstatymas, ES ir tarptautinės prekybos balansavimas, eksporto skatinimas, santykinis atlyginimų ir išmokų sumažinimas. Euro minusas- dalies prekybos partnerių valiutos, nuvertėjančios euro atžvilgiu, skandina mažųjų šalių ekonomikas (ką matome ir dabar). Pliusas- turime tikrąjį eurą, o ne jo derivatyvą- litą. Kompromisinis variantas: tarkime trijų Baltijos "tigrų" priėmimas į euro zoną išimties tvarka kartu su 15-20% devalvacijom.. tokiu atveju gauname devalvacijos pliusą , bet faktiškai įsivesdami eurą suvaldome didžiausią devalvacijos minusą, tuo pačiu panaikiname euro įvedimo minusą pasilikdami jo pliusą. Nežinau ar aiškiai parašiau, bet greitas euro įvedimas kartu su saikinga devalvacija atrodytų beveik kaip dangiškojo mana.... būtent todėl jaučiu kad čia turi slypėti kažkokie rimti minusai, nes stebuklų juk nebūna kokios nuomonės? |
|
2009-03-12 14:11 #26554 1 | |
Robinas Dzandzeris : Švyturys : Tokia pavasarinė logika... iš latvių pirksi, nes jie PVM padidino ne iki 19% kaip mes, o iki 21%? Tai kiek tada mums reikėjo didinti? Logika ta, kad latviai paliko 10 proc. med. irangai Ponas buhalteri, as irgi moku skaiciuoti. Jei nepaslaptis, kokia veikla užsiimi ir apie kokia med įrangą kalbi? Kiek pamenu, PVM mokėtoju privaloma registruotis pasiekus 100tūkst metinę apyvartą, ir juo įsiregistravus, PVM galima iš esmės neskaičiuoti, nes tai yra grąžintinas PVM, galutinį sumoka tavo produkcijos/paslaugos pirkėjas. Galbūt čia figūruoja kažkokie niuansai, bet jei nesi fizinis asmuo, perkantis med. įrangą savo reikmėms kaip galutinis vartotojas, o vykdai veiklą, PVM skirtumas tau neturi jokios reikšmės. Kadangi kaip supranti med. įrangą perki kasmet, panašu kad vykdai veiklą. Na o jei teiki med. paslaugas, kažkaip sunku patikėti, kad nepasiekei 100tūkst. ribos (žinant Lietuvos verslo specifiką, tikėtina, kad tik oficialiai tos ribos neperžengei, bet tai tik reiškia, kad šalį tu pats apsukinėji, ir vien dėl to tavo padėtis pablogėja- kaltas ne PVM pakėlimas, o tavo neteisėti veiksmai ) Nesiimsiu to kritikuoti, bet turbūt supranti kaip tai atrodo iš šono Įmonėms PVM tarifas neturi jokios reikšmės, o jei perki pas braliukus ir ten gaunasi išties pigiau, vadinasi jų antkainiai yra mažesni, ir PVM pakėlimas čia išvis nežaidžia.. bent jau aš viską matau taip, bet turiu per mažai info kad būčiau garantuotas |
|
2009-03-12 14:12 #26555 3 | |
Robinas Dzandzeris : Švyturys : Tokia pavasarinė logika... iš latvių pirksi, nes jie PVM padidino ne iki 19% kaip mes, o iki 21%? Tai kiek tada mums reikėjo didinti? Logika ta, kad latviai paliko 10 proc. med. irangai Ponas buhalteri, as irgi moku skaiciuoti. Atsiimu savo žodžius, nepagalvojau apie lengvatinį tarifą. Beje, jei būčiau buhalteris, kaip rašai, tai tikrai būčiau apie tai pagalvojęs Belsebubai, skaitai mano mintis dėl euro įvedimo su nedideliu kurso pakeitimu. Manau kad tai būtų visai nebloga išeitis. Tikėtina, kad ji svarstoma, galbūt todėl Glaveckui tie žodžiai ir išsprūdo. Minusus matau tik tokius: 1. Briuselis neleidžia. Nors galėtų leisti, kaip suprantu tai nepažeistų niekieno interesų. Bet būtų pažeisti formalumai ir sutartys. Čia panašiai kaip su Ignalinos darbo pratęsimu. 2. Jei ir naujas kursas pasirodytų per daug užkeltas, nieko padaryti nebegalėtume. Bet galima būtų ir be viso to apsieiti, jei kažkaip stebuklingai susibalansuotų užsienio prekyba (oficiali) ir kažkaip išsispręstų ta šešėlinė prekyba su Lenkija. Pirma dalis stebuklingai sprendžiasi tiesiog mūsų akyse. Dėl antros - neturiu minčių. |
|
2009-03-12 14:33 #26558 1 | |
Belsebubas : Na bus įdomu pažiūrėti ar pavyks ESD panaikinti, nes per Rusijos krizę nei vieną ketvirtį nepavyko pasiekti ES pertekliaus. Mūsų atveju statistiką gali pagražinti nebent Lenkija, nes tie pinigų srautai neatsispindi statistikoje.. Vistik būkim biedni bet teisingi- lenkai mus sėkmingai skandina.. O kalbant apie devalvacijos pliusus/minusus, euro įvedimo pliusus/minusus, galima sėkmingai suderinti abu veiksmus ir panaikinti dalį minusų paliekant didžiausius pliusus. Trumpai, devalvacijos didžiausias minusas- spiralinės infliacijos grėsmė plius pasitikėjimo monetarine sistema praradimas kartu su finansinio stabilumo praradimu. Pliusas- konkurencingumo atstatymas, ES ir tarptautinės prekybos balansavimas, eksporto skatinimas, santykinis atlyginimų ir išmokų sumažinimas. Euro minusas- dalies prekybos partnerių valiutos, nuvertėjančios euro atžvilgiu, skandina mažųjų šalių ekonomikas (ką matome ir dabar). Pliusas- turime tikrąjį eurą, o ne jo derivatyvą- litą. Kompromisinis variantas: tarkime trijų Baltijos "tigrų" priėmimas į euro zoną išimties tvarka kartu su 15-20% devalvacijom.. tokiu atveju gauname devalvacijos pliusą , bet faktiškai įsivesdami eurą suvaldome didžiausią devalvacijos minusą, tuo pačiu panaikiname euro įvedimo minusą pasilikdami jo pliusą. Nežinau ar aiškiai parašiau, bet greitas euro įvedimas kartu su saikinga devalvacija atrodytų beveik kaip dangiškojo mana.... būtent todėl jaučiu kad čia turi slypėti kažkokie rimti minusai, nes stebuklų juk nebūna kokios nuomonės? Is karto matau ka praleidai ir tai yra didelis minusas - LT gyventoju ir kitu ukio subjektu isiskolinima EUR ir kitomis valiutomis - is karto nasta dideja tiek , keik % devalvuoji. Toliau grandinine reakcija - vel vartojimo mazejimas, ekonomika down, eksportas down, nedarbas up ir t.t. - gaunasi kad kiek stikline besiubuotum - gauni atgal bumerangu. Ir dar - Eruopa ne veltui nenori musu imti i EUR - dabartineje situacija tai butu Lietuvos problemu bent dalies uzsikrovimas ant savo peciu = EUR zonos susilpninimas - spek ar jie labai to nori? toks jausmas skestanciuju gelbejimas yra paciu reikalas, ka Merkel ir sake ilga laika. Melskimes kad persigalvotu ir "is solidarumo", o ne praktiniu skaiciavimu mus priglaustu po EUR sparnu be devalvacijos! . Juodžiausia tamsa būna prieš aušrą.
Kas genialu tas paprasta, bet neatvirkščiai. |
|
2009-03-12 14:34 #26560 1 | |
Švyturys : Robinas Dzandzeris : Švyturys : Tokia pavasarinė logika... iš latvių pirksi, nes jie PVM padidino ne iki 19% kaip mes, o iki 21%? Tai kiek tada mums reikėjo didinti? Logika ta, kad latviai paliko 10 proc. med. irangai Ponas buhalteri, as irgi moku skaiciuoti. Atsiimu savo žodžius, nepagalvojau apie lengvatinį tarifą. Beje, jei būčiau buhalteris, kaip rašai, tai tikrai būčiau apie tai pagalvojęs Belsebubai, skaitai mano mintis dėl euro įvedimo su nedideliu kurso pakeitimu. Manau kad tai būtų visai nebloga išeitis. Tikėtina, kad ji svarstoma, galbūt todėl Glaveckui tie žodžiai ir išsprūdo. Minusus matau tik tokius: 1. Briuselis neleidžia. Nors galėtų leisti, kaip suprantu tai nepažeistų niekieno interesų. Bet būtų pažeisti formalumai ir sutartys. Čia panašiai kaip su Ignalinos darbo pratęsimu. 2. Jei ir naujas kursas pasirodytų per daug užkeltas, nieko padaryti nebegalėtume. Bet galima būtų ir be viso to apsieiti, jei kažkaip stebuklingai susibalansuotų užsienio prekyba (oficiali) ir kažkaip išsispręstų ta šešėlinė prekyba su Lenkija. Pirma dalis stebuklingai sprendžiasi tiesiog mūsų akyse. Dėl antros - neturiu minčių. ei svyturny.. tu manai kad ltl devalvacija atnestu daugiau naudos nei seseline prekyba su suvalkais, as sudaro 100 mln ltl? bukas gal? paaiskink nesuopratau... |
|
2009-03-12 14:36 #26563 | |
Švyturys : Robinas Dzandzeris : Švyturys : Tokia pavasarinė logika... iš latvių pirksi, nes jie PVM padidino ne iki 19% kaip mes, o iki 21%? Tai kiek tada mums reikėjo didinti? Logika ta, kad latviai paliko 10 proc. med. irangai Ponas buhalteri, as irgi moku skaiciuoti. Atsiimu savo žodžius, nepagalvojau apie lengvatinį tarifą. Beje, jei būčiau buhalteris, kaip rašai, tai tikrai būčiau apie tai pagalvojęs Belsebubai, skaitai mano mintis dėl euro įvedimo su nedideliu kurso pakeitimu. Manau kad tai būtų visai nebloga išeitis. Tikėtina, kad ji svarstoma, galbūt todėl Glaveckui tie žodžiai ir išsprūdo. Minusus matau tik tokius: 1. Briuselis neleidžia. Nors galėtų leisti, kaip suprantu tai nepažeistų niekieno interesų. Bet būtų pažeisti formalumai ir sutartys. Čia panašiai kaip su Ignalinos darbo pratęsimu. 2. Jei ir naujas kursas pasirodytų per daug užkeltas, nieko padaryti nebegalėtume. Bet galima būtų ir be viso to apsieiti, jei kažkaip stebuklingai susibalansuotų užsienio prekyba (oficiali) ir kažkaip išsispręstų ta šešėlinė prekyba su Lenkija. Pirma dalis stebuklingai sprendžiasi tiesiog mūsų akyse. Dėl antros - neturiu minčių. Tas pats klausimas kaip ir Belsebubui - ka darysi su EUR paskolom (ir visom kitom nelitinem)? Nori staigiai i gatve kruva zmoniu ismesti ir taip "isspresti problema"? cia ka mazas minusas? Mano galva - vianasalis EUR ivedimas BE DEVALVACIJOS - tik cia klausimas ar europa sutiks mus gelbeti - melskimes kad sutiktu ir butu "gerieciai", moralus, solidarus, draugai ir pan. Juodžiausia tamsa būna prieš aušrą.
Kas genialu tas paprasta, bet neatvirkščiai. |
|
2009-03-12 14:44 #26566 2 | |
Na jei naujas kursas pasirodytų per aukštas, tai jau reikštų, kad infliacijos spiralė ir pakartotinės devalvacijos yra neišvengiamos, tokiu atveju ir finansinis stabilumas būtų pasmerktas iš anksto.
Mano galva, pakartotinės devalvacijos vykdomos būtent dėl to, kad nesuvaldomos pradinės devalvacijos pasėkmės- įsisuka užburtas ratas, o euro įvedimas ir turėtų užkirsti tam kelią. Manau kad pagrindinis stabdys- Briuselis, visas tas ES biurokratinis aparatas galiausiai gali ir pačią sąjunga suardyti, tai bene gryniausia įmanoma valdžios nelankstumo forma. O eurines paskolas žmonės ėmė iš esmės dėl savo godumo (siekdami mokėti mažiau ir ignoruodami valiutinę riziką) ir nepaskaičiavimo, todėl patys turėtų ir spręsti šią problemą. Šiuo metu devalvacijos kainą jau moka visi, turintys paskolas litais- per išaugusias palūkanų normas, todėl nemanau kad tai turėtų būti rimta, diskutuotina kliūtis (Nes ši problema yra iš esmės dėl teisingumo nebuvo- neteisinga nuskriausti eurinukus, bet kaip tokiu atveju jaustis litinukams, kurie jau dabar moka dėl tik teorinės devalvacijos galimybės?). Taip, vartojimas kristų, kristų ir importas, bet eksportui tiesioginės įtakos tai praktiškai neturėtų, nes pajamos gaunamos valiuta, net jei ir įmonės skolos yra valiuta, rizika nėra reikšminga. Dar komentaras ne į temą: ne kartą diskutuota, kad krizė ir mokesčiai (akcentuojami, žinoma, mokesčiai) skandina netik vidaus vartojimo įmones, bet ir nemažai smulkiųjų eksportuotojų. Iš patikimų šatinių galiu pasakyti, kad įmonės, eksportuojančios mažesnės vertės produkciją (transportavimo kaštai santykinai aukšti), nebegali vežti produkcijos į ES dėl drąstiškai išaugusių transportavimo kaštų. Iki šiol iš LT į vakarų Europą fūros važiuodavo žemiau savikainos- tik padengiant kurą, nes prekių srautai į Rusiją buvo milžiniški, ir itin pelningi - kainos į/iš ES siekė maždaug santykį 1/4. Srautai į Rusija sumažėjo/nutrūko, vadinasi nebeapsimoka vežtis menkavertės produkcijos iš LT. O ir PVM pakėlimas eksportuotojam neturi JOKIOS įtakos, todėl dabartiniai procesai nepasikeistų net ir sumažinus PVM, ar įvedus nulinį tarifą... |
|
2009-03-12 14:58 #26567 | |
Belsebubas : O eurines paskolas žmonės ėmė iš esmės dėl savo godumo (siekdami mokėti mažiau ir ignoruodami valiutinę riziką) ir nepaskaičiavimo, todėl patys turėtų ir spręsti šią problemą. Šiuo metu devalvacijos kainą jau moka visi, turintys paskolas litais- per išaugusias palūkanų normas, todėl nemanau kad tai turėtų būti rimta, diskutuotina kliūtis (Nes ši problema yra iš esmės dėl teisingumo nebuvo- neteisinga nuskriausti eurinukus, bet kaip tokiu atveju jaustis litinukams, kurie jau dabar moka dėl tik teorinės devalvacijos galimybės?). Nesutinku, kad amones eme EUR paskolas del godumo. Kaip tik atvirksciai - jie tikejosi EUR ivedimo ir mazino savo ateities rizika, nes EU stabilene nei LT. Viskas logiska ir godumas cia ne prie ko - o stai litais eme tikrai nemanau kad gerai padare, nes prisieme visa rizika ant savo peciu. Bausti tuos kurie masto ir galvoja neteisinga, tai viena. Antra, klausimas vistiek lieka atviras - juk zmoniu staigus varymas i gatve sukels labai staigias ir rimtas socialines problemas. Ekonomika yra dar ne viskas - Balansas yra viskas. Reik is visu pusiu ziureti, o ne tik is ekonominiu ir pinigu sumetimu. Juodžiausia tamsa būna prieš aušrą.
Kas genialu tas paprasta, bet neatvirkščiai. |
|
2009-03-12 15:07 #26570 | |
drugelis : Nesutinku, kad amones eme EUR paskolas del godumo. Kaip tik atvirksciai - jie tikejosi EUR ivedimo ir mazino savo ateities rizika, nes EU stabilene nei LT. Viskas logiska ir godumas cia ne prie ko - o stai litais eme tikrai nemanau kad gerai padare, nes prisieme visa rizika ant savo peciu. Bausti tuos kurie masto ir galvoja neteisinga, tai viena. Antra, klausimas vistiek lieka atviras - juk zmoniu staigus varymas i gatve sukels labai staigias ir rimtas socialines problemas. Ekonomika yra dar ne viskas - Balansas yra viskas. Reik is visu pusiu ziureti, o ne tik is ekonominiu ir pinigu sumetimu. Na čia, drugeli, jau aš negaliu sutikti tavo žodžiuose yra prieštaravimų: jei teigi, kad euras yra stabilesnis nei litas, vadinasi pats sutinki, kad egzistuoja valiutinė rizika (nors mes de facto jau turime įsivedę eurą dėl fiksuoto kurso), tačiau atsisakai prisiimti atsakomybę dėl šios ignoruojamos valiutinės rizikos Ir praktinė padėtis aiškiai parodo, kad tie "mastantys" žmonės mastė ne į teisingą pusę- turėdami pajamas litais ir skolindamiesi eurais, jie tik pasididino savo riziką. Tik todėl, kad tikėjosi iš to išlošti. Nerašytos skolinimosi taisyklės, kurias tau gali išpyškinti beveik betkuris kompetentingas bankininkas- skolinkis ta valiuta, kuria gauni pajamas. Būtent dėl per didelio skaičiavimo kaip galima išlošti skolinantis eurais ir turime šią diskusiją nereikia tikėtis, kad pavyks nuraškyti visus pliusus ir atsikratyti minusų. Dėl antro punkto sutinku, tačiau tai tėra psichologija- devalvaciją + euro įvedimą galima labai lengvai pateikti masėms kaip teigiamą dalyką, kaip didžią pergalę prieš Briuselį, ir niekas nepyks. |
|
2009-03-12 15:16 #26572 2 | |
Belsebubui:
Na sakykim, kas maste teisingai, kas ne, parodys ateitis (pvz litu rizika aiskiai isreiksta banko palukanu normoje - ji yra zymiai didesne nei EUR). Kazkuria dalimi lyg ir norisi sutikti - bet ziurekim abi medalio puses - litais eme paskolas rizika prisiima tiesiogiai - eme EUR fiksuotame modelyje - tik tuo atveju jei devalvuos - kieno prisiimta rizika didesne? Del banku kompetencijos isvis neturiu komentaru - juk jie yra savanaudzio pelno siekejai - kokiu budu jie gali sakyti pilna tiesa? Sutinku tik ta dalimi kuria sakei, jog devalvacija jei ji bus - bus paciu emusiu EUR paskolas problema (jei jie prasytu valstybes pagalbos butu nesazininga, nes tai yra ju atsakomybes dalis). Bet viena manau yra aisku - paskaiciuokim tarkim ne gyventoju (mes cia labai susismulkinom ir turbut del to apsimulkinom) - imkim valstybes bei jos subjektu skola uzsieniui valiuta - idomu butu suzinoti skaiciukus kokia ji yra - jeigu >50% yra valiutines skolos, tai mes devalvuodami prazudysime save, nes dirbsime tik tam kad padidejusias skolas atiduoti ir tiek (eksporta sues, jei jis isvis atsigaus recesineje globalioje ekonomikoje, o importas is karto dideja ir ESD minusas dideja - tada jau CB spaudimas eina su fiksuotu modeliu ir jei nespeja eksportas augti - o kurgi jis augs kai musu ekonomika nekonkurencinga is esmes - vel uzburtas ratas DAR devalvuoti...). Na gal teoriskai ilgalaikiu laikotarpiu, jei "viskas bus gerai" ir isliptumeme, bet cia labai slidus kelias ir realiai siandien yra visai nerealus. Yra geresniu keliu ir ne tokiu skausmingu beigi rizikingu. P.S. nepatingejau netgi skaiciukus istraukti (saltinis): http://www.lb.lt/lit/statistics/nsdplt.htm Bendroji skola užsieniui yra ~ 79 mlrd. Lt. , o BVP musu yra ~111 mlrd. LT (LT statistikos departamentas. Nesunku matyti kad musu skolos yra ~ 71% BVP. Reiketu dar ir kitu rodikliu, galbut kas nors turi analize panasiu klausimu? Idomu butu suzinoti bendros vidaus skolos dydi. Taciau sis rodiklis aiskiai rodo, kad sedime uzsienio kiseneje "iki ausu" ir todel devalvave turesime daugiau atidirbineti - ar apsimoka zaisti tikintis, jog eksporto padidejimas lenks ir palukanu augima ir importa? Manau kad ne. Dargi eksporto augimas nera garantuotas ilgalaikiu laikotarpiu (konkurencingumas tai ne tik valiutos, bet ir sugebejimu klausimas), o stai devalavacijos pasekmes - skolos ir palukanos bus "uzfiksuotos" iskart ir visam laikui i minusa. Redaguota: drugelis (2009-03-12 16:24 ) Juodžiausia tamsa būna prieš aušrą.
Kas genialu tas paprasta, bet neatvirkščiai. |
|
2009-03-12 15:59 #26582 | |
Kad pries kelis metus nebuvo tokiu zirkliu tarp euriniu ir litiniu palukanu, todel nereik sakyt kad tie kas eme litais labai jau kazka kvailo padare. Juk tik dabar matom kad jie mokejo daugiau , galbut po metu matysim kad jie galutiniam variante bus sumokeje maziau arba tiek pat kaip ir euriniu paskolu turetojai. Ir kodel reiketu zutbut gelbet kazkuria viena puse? valstybe aisku skylej sedes kazkiek, bet realiai ir be devalvacijos pajamos valiuta salyje kris. tas pats butu su devalvacija, tik tada litais surinktume daugiau, eurais tiek pat arba netgi daugiau, nes importui impulsas butu - vadinasi daugiau valiutos iplauku turetume. nereik tiesigiai visko skaiciuoti manau
|
|
2009-03-12 16:17 #26587 | |
Kazius
Čia susimaišei,ar ištikro galvoji,kad devalvacija būtu impulsas importui,o ne eksportui "Žmogus, kuriam pasisekė,- tai žmogus, kuris darė tai, ką kiti tik ruošėsi daryti"
P.J.Renard |
|
2009-03-12 16:53 #26596 | |
2 drugelis
Stebint iš šono diskusiją reiktų pastebėti, kad įsiskolinimas namų ūkių kuris sudaro nemažą dalį yra nevienalyčiai t.y. skolos struktūra yra ta, kad gyventojai turi pagrinde ilgalaikius įsipareigojimus t.y. nuo 5 metų. Skaičiukus galima susižvejoti čia - http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7281&lang=lt Tiesa skaičiukai tik nuo 2004 lapkričio. Gal kas nors kur nors matė apibendrintus duomnenis kur matytusi skolos struktūra? |
|
2009-03-12 17:21 #26606 | |
Ka estai mano apie savo kronos devalvacija
Девальвация кроны Вероятность девальвации есть, но она не велика, тем более с законодательной точки зрения совершить её возможно лишь минимально за 3 недели, т.е. в течении трёх заседаний парламента, но тут нужны продуманные действия со стороны политических и экономических сил страны. И государство в этом случае только выиграет т.к. а) за счет дешевизны рабочей силы (в Эстонии в начале 2008 г безработица была около 3.5% - это означает, что рабочая сила будет дорожать, а в этом году уже 7%, что означает, что рабочая сила будет дешеветь, так как безработица будет только увеличиваться) и это обусловит повышение конкурентоспособности Эстонии, и бизнес немного оживет, б) Центральному Банку Эстонии больше не нужно будет продавать большие объемы валюты, чтобы поддерживать крону на нужном уровне, отсюда экономия итак уже истраченных валютных запасов, в) после девальвации деньги будут допечатаны, что создаст возможность получения дополнительных денег, которые могут быть потрачены на поддержание социального благосостояния жителей или же для их вливания в экономику в виде кредитов (например, для кредитования бизнеса под создание товаров для замены импорта или для создание экспортных товаров). В худшем случае если всё-таки такой вопрос будет уже фактом, то делать это нужно крайне осторожно и поэтапно. Далеко за примером ходить не надо, а посмотреть на восток. http://www.dv.ee/Default2.aspx?BlogID=1d6fc930-002b-4cac-85c5-f019671bf296&ref=lastadd |
|
2009-03-12 18:07 #26613 4 | |
drugelis : Bet viena manau yra aisku - paskaiciuokim tarkim ne gyventoju (mes cia labai susismulkinom ir turbut del to apsimulkinom) - imkim valstybes bei jos subjektu skola uzsieniui valiuta - idomu butu suzinoti skaiciukus kokia ji yra - jeigu >50% yra valiutines skolos, tai mes devalvuodami prazudysime save, nes dirbsime tik tam kad padidejusias skolas atiduoti ir tiek Drugeli, ir čia, ir spekuliantuose jau buvo diskutuota, bet kadangi esi naujokas, tai trumpai pakartosiu. Tam, kad atiduoti ar bent sumažinti valiutinę (užsienio) skolą, valiutinės pajamos turi viršyti valiutines išlaidas, t.y. eksportas turi viršyti importą (nenagrinėjant kitų smulkesnių eilučių, kaip turizmas, investicijos, emigrantai ir t.t.). Kad būtų paprasčiau, žiūrėk į valstybę kaip į įmonę. Eksportas - pajamos, importas - išlaidos. Jų skirtumas - pelnas arba nuostolis. Generuojant pelną galima grąžinti skolas. Generuojant nuostolį reikia skolintis vis daugiau ir daugiau. Lietuva daug metų generavo nuostolį ir skolinosi. O kas ten tos įmonės (valstybės) viduje vyksta, kokie mokesčiai, vidiniai atsiskaitymai vietiniais popierėliais (litais) ir koks tų popierėlių kursas, žiūrint iš išorės ne taip ir svarbu. Šitaip žiūrint, nedevalvavimas visai nepadeda grąžinti valiutinės skolos, galbūt netgi trukdo, nes didina valiutines išlaidas lenkiškai dešrai, kurias vietoj to būtų galima skirti skolos mažinimui. Tiesiog tai pasireiškia per nedarbo augimą ir atlyginimų mažinimą. Ar tu manai, kad naujai atsiradę bedarbiai toliau galės mokėti paskolos įmokas, kad ir kokia valiuta tą paskolą paėmė? Be viso to, dabar yra žymiai sumažėjęs EURIBOR, todėl eurinių paskolų turėtojai net ir devalvavus litą kokiais 20% vistiek mokėtų mažiau negu prieš pusmetį (dabar tiksliai nepasakysiu, čia jau kiekvienam individualiai reikėtų skaičiuoti). Bet kokiu atveju tai žymiai geriau negu netekti darbo. Daug baisiau yra dėl tų žmonių, kurie pasiėmę paskolas litais kintamom palūkanom. Kaip rodo kitų šalių patirtis, po devalvacijos kuriam laikui labai išaugtų VILIBOR'as, ir tos paskolos taptų tiesiog nepakeliamos. Čia jau manau kad reikėtų valstybinio reguliavimo arba tokių paskolų perfinansavimo, nes tai būtų laikinas reiškinys, tik pusmečio ribose. O jeigu devalvacija būtų atliekama kartu su euro įvedimu, ši problema atkristų savaime. |
|
2009-03-13 08:13 #26722 1 | |
Belsebubas : Dėl antro punkto sutinku, tačiau tai tėra psichologija- devalvaciją + euro įvedimą galima labai lengvai pateikti masėms kaip teigiamą dalyką, kaip didžią pergalę prieš Briuselį, ir niekas nepyks. Jooo....kiek anksčiau būčiau su tuo sutikusi.Kalbu ne apie pačią nuostatą,apie kurios pateikimą tu kalbi,bet apie metodą. O dabar...situacija kiek pakitusi.Ne viską begalima kaip avinams pateikti. Aš tai suvokiau,kai kalbėjausi su paprastu padoriu žmogumi,dar ne bedarbiu,tačiau ne maksimalų atlyginimą gaunančiu žmogumi. Ir suvokiau ne emociškai,bet objektyviai. Man tiesiog išvardino savo biudžeto skaičius.Iš vienos pusės būtinosios išlaidos,kurių jis negali reguliuoti (mokesčiai už būstą,kitokie mokesčiai,išlaidos vaikams/būtinosios , iš kitos pusės žygiuojam žemyn nuo pajamų.Pirmoji pusė auga,antrąją galima mažinti,taupant maistui,atsisakant kad ir minimalių pramogų,tačiau jos jungiasi.Susidaro efektas kaip su natrio/kalio balansu ląstelėje.Yra lūžio taškas.Ir atlyginimai neišvengiamai dar mažės. O tu suvoki,kas yra masė,didelis kiekis žmonių,nebeturinčių ką prarasti? Anksčiau jie buvo Lietuvos pigios jėgos eksportas(emigrantai),dar ir papildantys valiutines atsargas,nes paprastai uždirbti duonos kąsnio išvykdavo vienas šeimos narys. Dabar ir ši vieta užsidarė. Manau,kad šioje vietoje būtina keisti mąstymo būdą. Tavo mąstymo būdas šioje vietoje nebeatitinka laikmečio,realybės. Aš sutinku su drugelio nuomone šioje vietoje. Turi būti BALANSAS, arba pusiausvyra. Aš kitaip tai vadinu erdviniu mąstymu.Sugebėjimas matyti visą visumą vienu metu. Negalima kažką daryti tik vienoje vietoje,absoliučiai apleidžiant kitą.Tiksliau galima,tik rezultatas nebūna geras. Ar tu nori,kad pasikartotų sausio įvykiai? Nė vienas protaujantis žmogus negali to norėti.Todėl ir išvadas reikia daryti,keisti mąstymo būdą. Aš niekad nebūčiau patikėjusi,kad tai gali įvykti.Su lietuvių kantrumu,tolerantišku būdu,gan ramiu būdu. P.S.Tarp kitko,visa tai dar yra tik užuomazgos būsenoje,dar nėra badaujančių,viskas dar tik žmonių psichologinėje būsenoje,dar galima kažką daryti,dar yra laikas kažką daryti.Žmonių psichologijoje dar tik bado nuojauta,bet labai stipri.Ir,kas svarbiausia,šį kartą ji yra apėmusi vos ne visas žmonių grupes.Čia esmė. |
|
2009-03-13 12:17 #26763 3 | |
Ginčytis galėtume, bet geriau pasamprotausiu kiek į kitą pusę: kalbant apie devalvaciją, yra visiškai akivaizdus visuomenės nusistatymas prieš ją. Dar tik finansinių sunkumų užuomazgos laiku, neprasidėjus rimtom problemom bet kokios kalbos apie devalvaciją nugesinamos jų nė nesvarsčius, nes nėra poreikio. Ir sutinku, kad tuo metu galime egzistuoti be jos. Su laiku, kita vertus, artėja daugybė lūžio taškų, vienas kurių yra galimybės palaikyti savo valiutą riba, ir ši riba artėja- t.y. artėja priverstinė devalvacija. Pakankamai išdiskutuota, kad eurais padengti tik popieriniai apyvartoje esantys litai- P1 pinigų masė. P3 (skaičius imu iš ankstesnių diskusijų) siekia apie 40 mlrd lt ir viršija eurų atsargas kone tris kartus. Taigi nėra ko kalbėti apie 100% lito padengimą, ir tai tik įrodo, kad egzistuoja priverstinės lito devalvacijos riba.
Visi procesai yra susiję- lito poreikis kris blogėjant šalies padėčiai, o biudžeto surinkimas puikiai parodo šalies padėtį, ir sausio-vasario mėnesio surinkimas parodo kokiu tragišku keliu mes keliaujame. Tikėkimes kad tendencijos pasikeis ir susitvarkysime su problemom, bet dėl vienos žmonių grupės atsisakyti vieno iš svertų yra lygiai taip pat neteisinga. Galų gale šiuo atveju renkamės tarp litų defliacijos nedevalvuojant, ir litinės infliacijos devalvuojant- paprastiem žmonėm vienodai skausmingi procesai, valdžios aparatui bene lengviausias būdas susimažinti išlaidas yra devalvacija. Jei jau skaičiuosime socialinių neramumų mąstais, tai pensijų ir kitų išmokų mažinimas, algų mažinimas sukels tikrai didesnes bangas nei devalvacija, ypač įvedant eurą. Neskausmingų išeičių nėra, bet vistiek reikia ieškoti neskausmingiausių. Savo nuomonę esu išsakęs ne kartą- nauda iš to galima tik sąmoningai, tikslingai devalvuojant ir jau paruošus tam dirvą. Dabar dar nėra vėlu, tačiau su kiekviena diena uždelsimo didėja ir šio sprendimo būsima žala. Pasikartosiu: jei valdžia dels, devalvacijos nebus išvengta, tačiau bus prarastos proceso kontrolės galimybės. (Tai galioja su sąlyga, kad turime neeilinį nuosmukį, o krizę, kuri tęsis bent iki 2011-2012 metų). Su drugelio idėja dėl neramumų iš esmės sutinku- tai yra problema, bet nesutinku su pirmųjų replikų mintimis, kad eurinukai yra mąstantieji, kurie devalvacijos atveju taptų nuskriausti. Jei renkiesi kitą valiutą, kuri tavo galva stabilesnės nei litas, tai lito nestabilumo atveju (o kaip kitaip matuojamas nestabilumas, jei ne sumažėjusiu valiutos kursu?) neversk visos kaltės ant valdžios, ir tos problemos sprendimo ant kitų visuomenės narių. P.S. beje, kuri populiacijos dalis turi tas eurines paskolas? kiek procentų nuo visų gyventojų? aš tokių skaičių neturiu, bet tikrai nemanau kad tai bus daug. Juolab, matant dabartinius procesus, kai surenkama po 10k bedarbiu per savaitę ir neišsimokančių šeimų yra begalė, kokiu pagrindu nemokumas būtų prirašomas devalvacijai? realiai į nemokumą tai įstumtų nykstamai mažą gyventojų dalį Visos šalies mąstu, ir ši problema yra tikrai psichologinė- mūsų galvose, o ne ekonomikoje, nes kaltųjų paieška yra mūsų psichologijos dalis- mažai kas pripažįsta, kad suklydo, ir šalies mąstu ieško baubo (mūsų atveju tai būtų devalvacija, mokesčių reforma ir pan.- t.y. valdžia). P.P.S.Aš irgi esu bedarbis, bandau suktis kaip išmanydamas, tačiau suvokiu, kad pats priėmiau klaidingų sprendimų paskutiniais studijų metais, ir nieko dėl to nekaltinu. Taip pat, savo laiku galėjau lengvai susiruošti popierius paskolai, ir nusipirkt kartonkę su kilpa visam gyvenimui, bet suvokiau, kad tuo metu rinka buvo man nepalankiam ekstremume, ir susilaikiau. Tai dabar iš esmės turėčiau atsisakyti vieno gelbėjimosi rato vien dėl tų, kurie šoko virš bambos ir užsimovė kilpą sau ant kaklo dėl peraugusio savo ego (gal per stipriai pasakiau, bet tikrai niekas iš ėmusių paskolas nepagalvojo, kad gali apskritai netekt darbo- juk jie dievai, be jų darbdaviui šakės..)? P.P.P.S gal kam malkų Kaune reik? |
|
2009-03-13 12:58 #26770 2 | |
Kiek kas ir ko skolingas cia apibendrintai:
http://www.sekunde.lt/content.php?p=read&tid=55554 Apbedrinimas skaitmeninis Ziurint i busto paskolas: 14 636,5 mln LT Eur'ais 5 863,7 mln LT Litais Beje paskolų būstui portfelis litais mažėja (bent tiek suprantu as is lenteles): 2008 01 --> 6 446,5 mln LT 2009 01 --> 5 863,7 mln LT Iš čia http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7281〈=lt (pasirinkti 3.3.2 Paskolų namų ūkiams likučiai ir jų palūkanų normos; žr. grafą Paskolos būstui įsigyti-> nuo 5 metų) |