Lipoldai man geriau sekasi su skaiciais bendrauti ir matydama juos, nebekeliu sau papildomu klausimu....bet pabandysiu paaiskinti... matyt pas tave galai pradeda nebesueiti tada, kai tu padedi indeli i banka..o bankas jo nelaiko, o perskolina kitam...tie perskolinti pinigai atsiduria kieno nors kisenej ir vel paluola i banko indeli ir t.t ...pradeda veikti multiplikatorius...
teoriskai
multiplikatorius = 100/bankams privalomos rezervu normos
jeigu rezervu norma 10 proc., tai teoriskai pinigai gali issipusti 10 kartu nuo pradines sumos...bet realybeje dalis pinigu nuseda kojinese ir pan. ir sie skaiciai yra mazesni...bet vistiek issipute...taigi tavo padengta valiuta indeli, bankas paskolina, jis indelio pavidalu vel sugrizta i banka ir tam nebereikalingi jokie lito padengimai...is cia ir susidaro litu mase, nepadengta jokiais rezervais..bankas fiksuoja tavo indelio suma, tada vel sugrizusius tuos pacius pinigus kaip kito piliecio indeli...tada juos vel perskolina ir t.t ..indeliu suma banke vis dideja del multiplikatoriaus...nors realiai padengtas valiuta buvo tik tas tavo pirmasis indelis...

as noriu pasakyti atvirksciai, kad Lietuva ekonominio pakilimo metu visai nenaudojo savo valiutiniu rezervu ESD padengimui, nes ta trukuma padengdavo kapitalo saskaitos pliusas...t.y uzsienieciai investavo lietuvoje daugiau, nei lietuviai uzsienyje...emigrantai siunte i Lietuva daugiau pinigu, nei lietuviai siunte emigtantams...ir pan. cia yra elementari teorija (tarptautines ekonomikos pagrindai), kuria cia supaprastintai ir isdestau...
ir tai kas dabar vyksta su mus LB rezervais ir pan. nera kazkokia naujiena...yra salys, kurios kapitalizma pradejo statyti anksciau nei mes ir pajaute ne tik graziaja, bet ir liudnaja jo puse...tai Lotynu Amerikos salys ir tokios azijos salys kaip Indonezija, Pietu koreja, Malaizija, Tailandas...gali pasidometi 1997 metu Azijos saliu krize...tai kas nutiko Azijos tigrams, laukia ir Baltijos tigru

Erika, pagal tave išeina , kad esd ir biudžeto deficitas dabar yra dengiamas paskolomis + valiutos rezervais, kurie mažina litų kiekį rinkoje, dėl to kyla palūkanų normos.

Bet nepaaiškina kodėl indėliai nėra dengti rezervais, jei CB litų nespauzdina iš oro......

liopoldas, esmė yra tokia: rinkoje sukasi 12mlrd POPIERINIŲ litų, kurie yra daugiau nei 100% padengti rezervais. Tai berods vadinasi P1 ar pan. Bet jau aprašyto pinigų multiplikatoriaus dėka tie 12 mlrd išaugo į 40 mlrd lt. (remiuosi anksčiau pateiktais skaičiais). Ir jei visi masiškai nuspręstų atsiiminėti indėlius POPIERINIAIS pinigais ir konvertuoti juos į eurus, užtektų tik 12 mlrd. Pasiskaityk apie P1, P2, P3 ir gal suprasi. Aš suprast suprantu, bet paaiškint tam tikrai neturiu kompetencijos.

Lunie, todel ir neparasiau 100% bet nedaug zmoniu zinau protingesniu nei jis

To erika1: geriau dar kartą pažiūrėk į diskusijos eiliškumą:
1. p. Ashaman pateikė skaičius ir apytiksliai paminėjo ~20% valiutinių atsargų sumažėjimą, išreikštą USD;
2. Aš atkreipiu forumo dalyvių dėmesį į tai, kad tame dvidešimties procentų pokytyje didžiąją dalį sudaro EURUSD kurso kritimas. Tuo pačiu neneigiu, kad likusią sumažėjimo dalį lemia einamosios sąskaitos deficitas;
3. p. erika1 patekia dar tikslesnius skaičius, iš kurių matome, kad tik 8.7% iš 23.2% (pačios p. erikos1 pateikti skaičiai) sudaro EUR (arba LTL) išreikštas valiutos atsargų sumažėjimas.
Dabar klausimas: ar aš neteisus buvau, sakydamas, kad likęs (nelabai taip galima minusuoti, bet tiek to: 23.2%-8.7%=14.5%) sumažėjimas, kuris kaip tik ir sudaro didesniąją pusę (14.5%>8.7%) susijęs su EURUSD kurso sumažėjimu?

Andrius_S

Andriau_S, praleidau pradzia ir supratau, kad beveik visas rezervu mazejimas yra priskiriamas valiutos kurso pasikeitimui...dabar viska issiaiskinom tiksliais skaiciais

Peace ...

Andrius_S

Jei nežinočiau, koks čia forumas, perskaitęs šią diskusiją tikrai pagalvočiau, kad tai diskutuoja žmonės, artimai susiję su apskaita. Ponios ir ponai, detaliai išnagrinėjot skolos ir indėlių eilutes, palyginot jas su valstybės valiutos rezervu ir pamatėt neišvengiamą bankrotą, tuo tarpu asilai bankininkai ir toliau skolina LT vyriausybei pinigus. Žmonės, jei čia būtų buhalterių ir apskaitininkų forumas, sakyčiau tiek to, bet juk investuotojas privalo matyti daugiau nei tik sausas finansinės ataskaitos eilutės. Ne šiaip sau atsakiau Ashamano/newbie buto pavyzdžiui kitu galimu modeliu su bizniu. Nejau nei vienas nepagalvojot, kad skola gali būti dengiama ne tik finansiniu, bet ir nefinansiniu aktyvu? Kad būtų aiškiau:
Turėjom 14,5mlrd. nuosavų lėšų, kurias kurdami firmą įnešėm kaip įstatinį kapitalą. Po to pasiskolinom 40mlrd. ir pastatėm gamyklą; įsukom verslą, pritrūko apyvartinių, tad dasiskolinom dar 40mlrd. Per 18 metų uždirbom 39mlrd.(apie 2.2mlrd. per metus). Ką turim finansinėj ataskaitoj: 14,5mlrd. įstatinis (valiutinis rezervas); 80 mlrd. bendra skola ir 40mlrd. gryna skola(apyvartinės). Be to dar turim 39mlrd. per 18 metų uždirbtų nuosavų lėšų(indėliai). Finansinė ataskaita rodo į neišvengiamą bankrotą - bendra skola daugiau nei penkiskiskart didesnė už įstatinį, o metinio pelno/grynos skolos santykis rodo, kad neabejotinai esam nepajėgūs ją grąžint; kadangi viskas rodo, kad iš esmės esame bankrotai, todėl vienintelis logiškas paaiškinimas iš kur pas mus tie 39 mlrd. - padirbom (prispausdinom). Bet kur finansinėje ataskaitoje prapuolė pagrindinis proceso variklis - pats verslas? Nefinansinis aktyvas, aplink kurį realiai viskas ir sukasi. Kur jūsų pateikiamose LT ataskaitose dešimtys sėkmingų Lietuvos verslų, infrastruktūra, galiausiai darbštūs žmonės, kasdien generuojantys pinigų srautus ir kuriantys pridėtinę vertę - kokia suma jie įvertinti jūsų pateikiamose ataskaitose?
Aišku nėra viskas taip gražu, kaip čia aprašiau. Tas NT ir vartojimo bumas paleido finansinio engineeringo iškreiptą multiplikatoriaus procesą. Kiek yra gero ir kiek blogo pas mus šiuo metu, atrinkt sunku. Bet piešti viską vien juodom spalvom irgi neteisinga.

niekam neidomus tas nefinansinis aktyvas, babkes i prieki kolega, visur yra zmoniu, yra imoniu geru, blogu ir t.t., aisku yra krastutiniu saliu ir t.t.,
bet babkes i prieki ir tiek

Vaje kam tiek beletristikos...yra viskas ivertinta konkeciais skaiciais... ivertinimas paskaiciuotas einamosios saskaitos balanse...
http://www.lb.lt/statistics/statbrowser.aspx?group=7231&lang=lt&orient=vert
pavyzdziui gruodzio men. visi tie privalumai, kuriuos isvardinai savo ilgoje zinuteje buvo ivertinti 4845,27mln. lt...visa beda, kad isleidome -5 696,70 mln.lt ir sumoje pradirbome -851,43 mln.lt
taigi neziurint tavo visu tavo isvardintu privalumu, einamosios saskaitos balansas neigiamas... realybe slypi vienoje eiluteje, viename skaiciuje

Iš tiesų kam..., kiekvienas matome tai, ką norime matyti. Nerandu tavo nuorodoje jokio nefinansinių aktyvų vertinimo-elementarus pelno/nuostolio balansas, kitaip sakant pajamų/išlaidų ataskaita(apskaita). Jei atrodo, kad patogiausia bankrutuot net nepradėjus daryti verslo (nes pradžioje balansas būna nulinis arba minusinis), tai kokia prasmė diskutuot? Kiekvienam savo-tau balansai, man verslas. Peace.

4845,27mln - tai suma kuria uzdirbo finasinai ir nefinansiniai Lietuvos aktyvai...koks skirtumas ar viso turto turime uz 10 mlrd. ar uz 100 mlrd. ...neziurint i tu turtu verte,verslo apsisukimo greiti ir pan.jie uzdirbo tiek valiutos...tai faktas kaip blynas ir realybe...kuri, nesvarbu kaip tu ja isversi, patinka ji tau, ar nepatinka, yra tokia kokia yra...o uzsienio finansiniai ir nefinasiniai aktyvai sugebejo sukurti mums naudingos ir reikalingos vertes velgi uz tam tikra konkrecia suma....tu uzsienio finansiniu ir nefinasiniu aktyvu verte ir verslo apsisukimo greitis irgi jokios reiksmes neturi...o finalas minusinis...
zinoma galima isvedineti kazkokias naujas teorijas, bet siulau tiesiog susipazinti su tarptautines ekonomikos pagrindais...bus daugiau naudos...
sutinku, kad toliau diskutuori jokios prasmes, nes kai zmogus remiasi ne realiais skaiciais, o savo jausmais ir norais, tai tikrai nebeturiu ka pridurti...
Beje man irgi sie skaiciai labai nepatinka ir nepatiko jau labai senai...bet jeigu apsimesiu, kad jie kitokie, tai realybe nepasikeis idomu, kodel Lietuvai reitingu agenturos vis mazina skolinimosi reitingus ir to pasekoje reikalauja vis didesniu palukanu...gal nepastebi musu darbsciu zmoniu ir puikiu keliu ir nemoka teisingai musu ivertinti

Sveiki gyvi

Erika, nenuvertink newbie "beletristikos" ir nepervertink skaičių. newbie žodžiuose yra tiesios. Sutinku ir su tavimi, kad realybė slypi viename skaičiuje. Bet ta statistinė ar buhalterinė realybė - visada tik praeitis. Jokie balansai nerodo to kas bus rytoj.
Ką tu pasakytum, jei tarkime gegužės mėn. toje statistikoje debetas susilygintų su kreditu, o birželio mėn. išeitume į pliusą? Aš dabar neteigiu kad taip ir bus, tai tik siektinas tikslas, ir nesiruošiu plačiau diskutuoti, kodėl taip gali ar negali atsitikti. Tik noriu paklausti: ką tu pasakytum, jei pamatytum tokius skaičius? Klausimas paprastas

Sveiki gyvi
Ka as pasakyciau...pasakyciau, kad padetis gereja, atsiranda teigiami pokyciai ir kad pagaliau sugebejome suvartoti tiek, kiek uzsidirbom kad ivyko kazkokie pokyciai...gal zmoniu vartojime, gal vyriausybes politikoj, o gal siaip planetos issideste Lietuvai palankia kryptimi

erika1, būkim biedni, bet teisingi. Skaičiuojat ir narstot einamos finansinės ataskaitos eilutes, paskelbiat verdiktą "bankrotas (devalvavimas) neišvengiamas", nes ... . Bet kažkodėl labai nenorit priimt objektyvios pastabos, kad neįvertinot ilgalaikių pajamų/pelno generavimo priemonių. O juk būtent tos priemonės vertinamos bene labiausiai-dažnai perkant pelningą verslą, buhalterinė turto vertė sudaro mažiau nei pusę verslo kainos. Galima kiek nori mėtytis einamo momento finansinės ataskaitos skaičiais, ir tai nebus iki galo objektyvu-turim krizę, ir skaičių dinamika panaši visam pasaulyje. Teisingai sureplikavo Švyturys-visai gali būti, kad krizei pasibaigus ataskaitos skaičiukai bus kardinaliai priešingi.
Aš tik nesuprantu, kodėl toks pesimistinis nusiteikimas-nors rašiau kad "Kiek yra gero ir kiek blogo pas mus šiuo metu, atrinkt sunku", to net nepastebėjot, nes bendras posto fonas buvo pozityvus. Mojuodama skaičiais (kurie toli gražu ne viską pasako), bandot atmest bet ką, kas gali sugadint juodom spalvom piešiamą ateitį. Ar čia didelis noras "sulesti" dabartinę vyriausybę, ar tokiu būdu stengiamasi parodyt kompetenciją ir apgint SAVO tiesą šitam forume? Su Ashaman seniai viskas aišku-kiek pamenu, jis visada buvo pesimistu ir savo poziciją paaiškino paprastai: "visuomet numatyk blogiausią ir juodžiausią scenarijų-tuomet turi šansų išgyventi". O koks erika1 motto?

2 newbie esi nedurnas diedas ir rasai teisingai, o Erika teorijos persisunkes vaikas ir tik nori pasipuikuoti tai ka manoa, kad moka. Kazkas yra pasakes, pasakyk zmogui, kad jis neteisus, tai jis puls gintis. O jai ji is tu zmoniu kur mato, kad "dangus griuna" tai tu jai nieko ir neirodysi

Na štai, atitraukus akis nuo debetų ir kreditų ir pažiūrėjus į ateitį, vis dėl to pavyko įsivaizduoti ir kažką pozityvaus, pradžiai tai visai neblogai Pati išvardinai tris galimas teigiamų pokyčių priežastis:
1. Žmonių vartojimą.
2. Vyriausybės politiką.
3. Planetų išsidėstymą
Per daug nelendant į politiką ir į tai, ar vyriausybė gera ar bloga, turbūt sutiksi, kad didelės įtakos užsienio prekybai jie neturi, nes esame didžiulės atviros rinkos dalis, ir vienintelė veiksminga protekcionistinė priemonė, kurią gali taikyti valdžia, yra lito devalvavimas (tą išdiskutavome spekuliantuose). Aišku, su akcizų didinimu neatsižvelgiant į kaimynines valstybes jie gerokai prašovė pro šalį, bet net ir čia didesnę įtaką turi valiutų kursai, negu patys akcizai.
Į planetų išsidėstymą gal kas nors ir gali dėti viltis, bet aš nerekomenduoju to daryti
Lieka žmonių vartojimas. Tarkime, tie žmonės esame tu, Ašamanas, newbie ir aš. Kiek žinau, newbie planuoja greitai važiuoti į Lenkiją. Nežinau kokiais reikalais, gal jis dar sugeba kažką į ten eksportuoti, bet labai tikėtina kad grįš iš Lenkijos ne tuščiomis, kaip dabar priimta. Negaliu pasakyti kad tame yra kažkas blogo, bet į balanso eilutę turime įrašyti minusą. Liekame tu, Ašamanas ir aš. Ką mes galime padaryti, kad atsverti tą minusą ir dargi išeiti į nors kokį pliusiuką?

P.S. Pats supratau, kad gavosi sudėtingas uždavinys... Paprastumo dėlei tarkime, kad be mūsų keturių yra dar koks nors Lubys, kurio trąšų eksportas atsveria tą newbie padarytą importą ir liekame prie nulio. Ką mums daryti, kad išeitume į pliusą arba bent jau negrįštume į minusą?

Samoningai palikau nuošaly verslo įtaką lito stabilumui.
Palikau todėl, kad Lietuvos ekonomikos struktūra pagal sektorius yra labiau orientuota į importą ir vartojimą.
Niekas nemenkina lietuvių versliškumą, priešingai - jie niekuo nenusileidžia senorios Europos atstovams.
Tačiau...
Versliškumas ir per 18 metų uždirbti pelnai praturtino siaurą grupė verslaujančių žmonių, tačiau tai neįpareigoja juos aukoti savo uždarbį lito stabilumo palaikymui. Kiek beuždirbtu verslas Lietuvoje, pelno mokestis ineša žymiai mažesnį indelį į biudžetą nei PVM ir GPM.
Tam kad verslas padėtu valstybei užtikrinti lito stabilumą - tai turi būti eksportojantis verslas - o jo pas mus "ragai ir kanopos".

Respect Ashaman, paprastai, teisingai ir sąžiningai.
Pora pastebėjimų iš savo varpinės: yra gana nemažai Lietuvoj to eksportuojančio verslo (net pakelės užeigą pamaitinančią daug pravažiuojančių užsieniečių sąlyginai galima vadint eksportuotoju), tik jis dar kol kas pakankamai nesustiprėjęs-nesinaudojant korupciniais ryšiais verslo išvystymui reikia žymiai daugiau laiko. Bet jei sveikas verslas (orientuotas ne į viršpelnius per vidaus rinkos maksimalų gręžimą, bet į technologijas, kokybę ir/ar masto efektą per eksportą) toliau vystysis, jis galės garantuot pakankamas pajamas visiems jo dalyviams-ir patiems verslininkams, ir darbuotojams. Ko pasekoje didėtų vartojimas, tuo pačiu ir GPM, ir PVM surinkimas. Tokiu atveju ratas užsidarytų:sveikas verslas ->pasturintys žmonės->geras biudžetas->sveiko verslo skatinimas->...t.t. Deja kol kas reikia konstatuoti, kad esam toli nuo tokio idealaus modelio.
P.S. Švyturys, Lenkija savaitei nusikelia-reikia skubiai lėkt į rytus. Šiaip beveik atspėjai, išskyrus apsipirkimą grįžtant (nėra tam laiko) ir iš dalies Lubio trąšų eksportą (prastai jam gaunasi paskutinius kelis mėnesius).