Nors savo poste aš liečiau visai kitą klausimą, tačiau pabandysiu išdėstyti savo mintis klausimais, išdėstytais tavo poste.

Remsiuosi senesniais postais, jie, mano galva, duos atsakymus į tuos klausimus.

"Balta varna"... Tiesiog toks yra laikinai susiformavęs tos "baltos varnos" supratimas. Kodėl?
Mano tokia nuomonė:

http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=36672#36672


http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=99310#99310
Tik blusa prošvaistes mato tik ateityje, o aš matau ir ateityje, ir nenuvertinu visiškai praeities.
Tai kas, kad daugelio šeimų praeityje buvo įvairių laikmečio ir istorijos suformuotų sunkių periodų, materialinių nepriteklių, sunkių gyvenimo sąlygų. Bet tai nesunaikina šeimų ankstesnės dvasios, tradicijų, vertybių skalės. Tai persiduoda, ir ne vien žodžiais. Tos "baltos varnos" pabus kažkiek laiko baltomis varnomis, o vėliau viskas grįš į tikrasias vėžes. Bent aš to tikiuosi. "Baltoms varnoms" nebereiks įvaizdžio keisti - jos ir toliau bus savimi.

http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=79352#79352

Taigi, kažkaip prisiminiau šią žiūrėtą laidą. Daryti tyrimai, rinkta statistika...suprantama, platesniu mastu, nei Lietuva. Tačiau esmė, man rodos, išlieka ta pati.
Normaliai funkcionuojančiuose ir populiariuose tinklapiuose procentaliai yra pasiskirsčiusios tam tikros žmonių grupės taip:
-4 proc. - gauna realias tiesiogines išmokas už rašymą forumuose
-6 proc. - siekia iš rašymo sau kažkokios materialinės ar kitokios naudos
-9 proc. - rašo, nes jiems įdomu ir malonu pasidalinti savo žiniomis, mintimis, informacija su bendraminčiais.

Ir ką gi mes gauname? 4 plius 6 lygu 10.
10 ir 9 - artimi skaičiai - taigi, susidaro pusiausvyra ir tinklapis funkcionuoja sėkmingai, ir visi lankytojai lieka patenkinę savo poreikius.
O kas darosi, kai suardoma pusiausvyra?

Mėgstu asociacijas su realybe - jos aiškiau parodo esamą situaciją, praeitį ir galimą ateitį. Visur tie patys dėsniai, tik kitokiam vizualiniam įpokavime.
Tarkim atidaro koks verslininkas naktinį klubą, turėdamas viziją, jog tai bus prestižinis, skirtas padoriai, rimtai publikai. Staiga krizė... lankytojų natūraliai sumažėja, tačiau egzistuoja mokesčiai ir išlaidos, kurios nepriklauso nuo pajamų. Ką daryti? Uždaryti, bankrutuoti? Griebiasi šiaudo - atiduoda kažkurią savaitės dieną paaugliams. Nors jų kišenės tuščios, bet jų daug - vien iš bilietų suma susidaro.
Viskas normalu, kol tie paaugliai per daug neprichuliganavoja, kol apsauginiai valdo situaciją, kol nesikabinėja prie padorių lankytojų, kol įstaiga visuomenėje neįgyja prastos ar kitos, nei užmatyta, reputacijos.
Ekonominė situacija pagerėja - įstaiga vėl grįžta prie pirminės savo paskirties.
Na, verslininkas gali gyventi ir iš bilietėlių. Tik jo vizija bus žlugusi, jo akys jau niekad neblizgės...

Grįžkim prie šio tinklapio. Kas tiesa, tai ne melas - periodiškai "paaugliai", ar kitaip aš juos pavadinčiau "Keturios kojos gerai, dvi kojos blogai !!! Mee..e... " paima viršų. Ryškiai išbalansuojama pusiausvyra. Dingsta noras ne tik rašyti, bet ir skaityti. Ne tik noras, bet ir prasmė.
Tačiau... pusiausvyra laiks nuo laiko atsistato. Ir vėl malonu ir įdomu paskaityti. Kaip ir naktinis klubas kokiam megapolyje greičiau dėl konkurencijos negrįžtamai prarastų reputaciją, nei mažesniame mieste, taip ir Lietuva yra mažytė, deja.
Na man pvz tų "prašviesėjimo" periodų visiškai pakanka vien paskaityti - kažką naujo sužinai, naujų minčių atsiradimą sugeneruoja, paskatina kažką kitur paskaityti, jei pastebi, jog turi kažkokią teorinę spragą, skatina mąstymą...
Bet... Jei visi pradės mąstyti, jog man pakanka tik paskaityti... ką gi beskaitysime? Kas gi berašys?
Vot tep

Geras ir sėkmingas verslininkas yra tas, kuris mato ir jaučia situaciją iš šalies, ją laiku pakreipia reikiama linkme

Kažin kodėl Lietuvoje visoje žiniasklaidoje to ypač daug. O gal 'tik šaukštas deguto, kuris sugadina statinę medaus'? Sunku objektyviai spręsti. Taškymosi daug - informacijos maža. Gal tai todėl, kad paruošti geras, naudingas laidas reikia daug proto ir pastangų, o parėkauti gali kiekvienas.
Dėl šio ar kitų forumų, tie 'paaugliai' neleidžia užmiršti, kad egzistuoja ir toks požiūris. Be to, gal jie ne tik parėkaus, bet ir ką nors suvoks (nors vienas kitas).

http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=84603#84603

Paskutinis "pafilosofavimas" filosofijos forume mane sugrąžino į šias savo mintis Štai tai:


http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=107333#107333

Na, čia gal per stipriai išsireiškiau "idėjos" , tačiau turėjau omenyje tai, kas gan ženkliai pakreipdavo mano gyvenimo kokybę ir patį gyvenimą. Bet vėlgi ne tai esmė. O kaip gi galima pavadinti "idėjas", kurias pagimdė ne protas, jei ne juokingomis? Tokio mandro išsireiškimo, kaip Fox, nežinojau...na o kaip gi gali kažką rimto, kilusio ne iš proto, kitaip pavadinti? Kvailystė, juokinga...






Tai kaip ir aišku dabar man, Fox, kas aš esu Daugiau tau nebepavyks man prikišti, jog aš esu bejausmė ( ). Mechanizmas moksliškai aiškus.

Na o tai emocijai toliau paklūsta protas. Ir išties, koks gi skirtumas tam protui, kuria linkme ar kurioje srityje dirbti. Jei dirbs ne čia, tai visvien dirbs kitur. Geriau jau tegul pluša ten, kur grožis, svajonė ar dar kažkas... pradinėj stadijoj... , deja.

Ir kaip įdomiai gaunasi su tuo "sielos šnabždesiu". Vienam žmogui jis pažnabžda lipti į autobusą su girtu vairuotoju, kitam kažką kitką... Ir jokiu būdu negalima paneigti šio sakinio Jausmas "gimęs" tau nespėjus pagalvoti ar susivokti situacijoje ir yra sielos šnabždesys veikimo/veiksmingumo realybėje. Tik tie šnabždesiai gali būti taip stipriai skirtingi ir tiek įvairūs... oho ho...

Visgi, kaip pažiūriu, į kokią sritį gyvenime bepasigilink, kaip įdomu visur.
Ir pasigilinimas nėra visiškai beprasmis ar bevertis. Kiekvienas iš mūsų daug ką darome intuityviai, bet suvokiant "intuicijų" kilmę, viskas paprasčiau gyvenime dėliojasi. Nebebūni visiškai priklausomas nuo neaišku ko.
Iš čia ir mano išvedžiojimai apie galimybę sudaryti sau tokias sąlygas, kokių rezultatų tu tuo metu nori.

Štai šiuos postus noriu išsaugoti.

Nors tinkamiausia vieta jiems būtų traders.lt "Garbės lentoje".

Jei kada nors turėsiu anūkų, paseksiu jiems tokią pasaką...

Kažkaip iki vakar mano vidus ir ypač smegenys su Euru bendravo grynai techniškai,nepriklausomai nuo to kad jau daugiau kaip pusantrų metų spekuliaciniame IB portfelyje pastoviai pilna pozicijų susietų su EUR/USD porele.
Gal todėl, kad man kaip sovietiniam produktui privalėjusiam mokykloje ne tik atmintinai iškalti Majakovskio"Советский паспорт",Ostrovskio "Kaip grūdinosi plienas" iki nerealumo kvatojusiam pirmą kartą bežiūrint"Ну погоди"ar daugybę kartų įsijautusiam žiūrint šimtus nuostabių sovietinių kino filmų,o tai pat ragavusiam įvairios propogandos,vaizdžiai tariant,per visus galus, sovietinis rublis buvo žymiai daugiau nei piniginis vienetas.Jungė ne tik rublis,ne tik kalba.Norim mes tai pripažinti ar ne,bet palengva visos sovietijos reikalai tapo daugumos mūsų gyvenimu ir rūpesčiu.
Dabar gi esam atseit demokratiškesnėje sąjungoje. Žiūriu kaip amerikonas Eurą daužo.Atrodytų kaip ir savus muša.Lyg tai ir būtų gaila ir reikėtų kažką daryti skriaudžiamam padėti.Bet pasižiūri įdėmiai kas vyksta ir matai kad ne mongolai pastarąjį daužo.Pasižiūri dar įdėmiau ir iš vis gali pasimesti.
Panašu kad būtų susirinkus plati giminė į dukterėčios vestuves ir dar nesuspėjus net apšilti,net vokelių jauniesiems išdalinti,o du dėdės su beisbolo lazdom kažkurį tai sūnėną talžo.Svarbiausia be jokio įtūžio grimasų.Pailsi,pašposina,anekdotus papasakoja net juką(kraują)apdaužytam nušluosto ir vėl toliau tvatina.Susirinkusiems toks vaizdelis beveik iki lemputės.
Taigi.Keisti tie mūsų dėdės-amerikonai,sūnėnai-eurai,dukterėčios-Europos sąjungos.Bet dar keistesni mes patys ir dabartinis pasaulis,kuriame tarp prekinių-piniginių santykių dūšiai vietos vis mažiau ir mažiau.

Na niekaip šio posto minčių nesuvedu į vieną bendrą loginę grandinę, kad ji man atrodytų nepriekaištinga. Matau visgi tik fragmentą, įvardijamą kaip visuma ar tiesa. Perskaičiau kelis kartus, nes privertė į jį pažvelgti kaip į kryžiažodį. O kryžiažodį visad norisi išspręsti Nepilnavertiškumo kompleksas?

Ar skiriasi kuo nors žmogaus bendravimas su žmogumi tiesiogiai, nuo bendravimo forume? Ar tai taip pat nepilnavertiškumo kompleksas? Kai žmonės dėl atstumo nebeturėdavo galimybės bendrauti tiesiogiai, jie bendraudavo laiškais. Sujungdavo atstumą. Ne kalbėdavo, o rašydavo. Bendravimas forume - tai toks pat bendravimas rašytine forma, tik kažkiek tobulesnis, kadangi yra daugiau nei du veikėjai.

Kompleksai - įdomi dalis. Išties daugelį žmogaus elgesio dalykų galima suvokti per kompleksų prizmę. Ir rašiau apie tai anksčiau, tuo metu, kai tai pamatydavau. Taip gražiai ir aiškiai viskas susidėlioja į vietas, kad sunku būt buvę patikėti(man pačiai). Suvokiant mechanizmą ir jo neneigiant, labai paprasta atsikratyti kompleksų.

Tačiau...ar visi kompleksai yra blogi, jei jau viską vertinti per kompleksų prizmę? Varžybos - kompleksas.Jei kompleksas, ir jei kompleksas pats savaime pagal žodžio skambesį yra blogis - duodu sau žodį kuo rečiau jam pasiduoti.
Tai kas gi yra tos varžybos? Varžybos su savimi, su pasauliu, su gyvenimu...visas gyvenimas iš to susideda.
Ir tai išties varomoji jėga. Bet žavinga varomoji jėga. Ji uždega, suteikia jėgų ir pasitikėjimo.
Pasaulis vystosi, nes varžosi/konkuruoja tarpusavyje valstybės.
Kažkur skaičiau apie žmonių dalyvavimą biržose, jog pagrindinė priežastis, tai noras nugalėti jas ir save.Priešininkas toks stiprus, kad reikalauja daug jėgų, todėl ir pergalės jausmas saldesnis.
O argi tai galėtų būti ne tiesa? Jei būtų tik pinigai, tai ir už tam tikrą kiekį griovio iškasimo gauni pinigų, ir nugalėjęs rinką - gauni pinigų. Bet ar kas nors pasakys, kad griovį kasti įdomu ir kad jis tai daro laisvanoriškai iš malonumo? O ar yra prievarta biržose?


...tai tik kita to pačio pakopa...
Kiekvienam pagal poreikį ir skonį

Kadangi kai kurios rimto mintys kartais man sukelia kai kurių mano minčių atsiradimą. Tai man vertinga.
O vertybes aš vertinu

Ir neturiu savybės kaltinti kitų.

Kai rimtas rašo rimtai ( ), jis atsako į kitų užduodamus klausimus. O kodėl jis kartais rašo nerimtai, aš žinoti negaliu
O atsako į klausimus su visa pilna savo minčių tėkmės seka. O ar tos mintys kam atrodo teisingos ar neteisingos, ar jos yra teisingos ar neteisingos - man nėra esminis dalykas. Esmė procesas - mąstymas, ieškojimas atsakymų, ko pasekoje atsiranda ir naujos mintys.


http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=120425#120425

Pavojinga saviapgaulė. Bet dabar ne apie priežastis.
Sezoniškumas prasidėjo ne su vasaros saule, šis sezoniškumas prasidėjo prieš metus - kai pradėta nebeatsakinėti į užduodamus klausimus. Ne į elementarius klausimus, o klausimus, reikalaujančius pamąstymų, atskirų žmonių kūrybinių minčių, loginių sudėliojimų.
Atsirado tingėjimas? Prasmės nebematymas? Nusivylimas?
Tik kuo? Gyvenimu? ( ) Ar tinklapiu?...
Žmonių gebėjimai dingo? Buvo ir dingo?
Vargu bau....

liko tik Agata..

Jau senokai Agatos nebelikę... Likę tik jos trupiniai...
Negi šito nepastebėjai?

Bet gerbiu tuos, kurie dar likę. Nepaisant visko.
Reiškia, jie stipresni, atkaklesni už mane.

....viskas kas turi pradzia - turi ir pabaiga....

Paskaitinejau as tavo tuos postus tai ka zn negera tau gal biski, zinok niekas cia taip nesigilins kad ir ant kiek tu neturedama ka veikt postini straipsius apie savo mintis ir kopini kiekviena sakyni,geriau parodyk savo fotke ir viskas cia bus aisku iskarto! ;D

Oooo...kokia nuomonė !
O tai tau...tik užvakar tepastebėjau
Negerai...apleidau net savo "personalinę temą"

Bet pagal rašymo datą, rašyta jau senokai. Gal net iki šio spektaklio turinio
http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=131506#131506
pasirodymo viešoje scenoje...kas čia žino, neverta gilintis.

Nikas iš nikų fondo "naudoti pagal poreikį" Nė nepamenu, ką tokio "netinkamo" galėjau liepos mėnesį parašyti Tiek to...

Jau seniau rašiau, jog trūksta profesionalumo. O dabar sakau - baisiai trūksta profesionalumo. Asmeniškai aš tokį profaną akimirksniu šveisčiau lauk.
"Deagnozuotojas" - visiškas naujokas su šabloniška pasisakymų istorija - o diagnozuoja specifiniais kelis metus besikartojančiais terminais ir turiniu... Juk prie mano niko to nėra, jei būtum visgi skaitęs mano ankstesnius pasisakymus. O kitų "deagnozuotojų" senus pasisakymus galėjai perskaityti tik spec. nikų fonde, arba pats būti jų autoriumi.
Juk keptą karvelį įdėjau tau net tiesiai į lėkštutę "Učisj student"

Stai geras sakinys, tiksliau mintis.
Perkeliau cia, kadangi ten jis panaudotas siauroje temoje. O tai globalu

Ganetinai sunku yra ismokti, o tiksliau ivaldyti save - neuzsinoreti labai to, ka darai.
Tai isties man buvo sunku. Nes tai priestarauja zmogaus prigimciai. Kaip gali daryti tai, ko nenori?
O jei labai nori, neisvengiamai pridarysi klaidu. Nors ir ne principiniu, bet visvien nemalonu...

Kartais sukyla tokie vidiniai priestaravimai(labai trumpalaikiai), tai nors grusk ta minti atgal, is kur ji islindo

Tai dar vadinasi euforija. Kai kada euforines busenos yra reikalingos zmogui kaip oras. Bent man. Grozi ir gyvenima labiau pajauti. Bet ne darbe.

agata,

šiandien, sako, Agatos Kristi jubiliejus. Nenoriu tik įvardinti metų skaičiaus - dar supyksi.

As juk ne Agata Kristi, as tik Agata. Tai ko man pykti?

Kol kas neturiu jokiu priezasciu del nieko pykti

Jau senokai tai suvokiau. Net pamenu vaizdą už automobilio stiklo tuo momentu - nuostabi, tarytum civilizacijos nepaliesta gamta kažkuriame šalutiniame Latvijos kelyje, dvelkianti nesuvokiamu vidines laisves pojūčiu...ir aš dėsčiau (kadangi poilsinė kelionė ilgoka) perskaitytą protingą ir įdomią mintį - iš ekonomikos (plačiaja prasme) srities. Bet kažko man trūko...negalėjau suvokti...mintis įdomi, man nauja, protingai išdėstyta...bet ko gi?...Atsakymas atėjo pats savaime - tos minties susiejimo su bendra erdve, su aplinka. Man trūksta susivokimo minties autoriaus erdvėje. Aš jo nepažįstu (ne tiesiogine prasme).

O dabar jau galiu tai suformuluoti visiškai aiškiai ir tiksliai.

Kuo skiriasi skaitymas kokio stambaus tinklapio forumų, su daugeliu dalyvių, su ilgais ir rimtais postais, pilnais tau nežinomų ir naujų dalykų. Sužinai daug naujo, sugaišti santykinai daug laiko - bet pojūtis lieka, kad kažko trūksta, kažko iki galo nesuvoki - tiesiog nepajėgi tų žinių įstatyti į joms skirtą vietą erdvėje.
Ir kodėl taip viskas aišku ir suprantama, kažkiek paskaičius šio tinklapio forumus? Nei kažką ypatingai naujo sužinai, labai mažai laiko tesugaišti...o orientacija šiame momente puiki.

Koks vis gi nuostabus šis tinklapis!!!

Ir kodėl? Nes jis pilnas "indikatorių", lengvai suvokiamų ir atspėjamų. Jų dėka orientuojiesi ir dabartyje, ir galimoj formuojamoj ateityje.
"Indikatoriai" įvairūs - lengvai pamatomi ir "skaitomi", sunkiai ir kartais labai sunkiai. Bet kuo sunkiau pamatomas "indikatorius", tuo jis vertingesnis. O kas būna vertingame daikte paprastai - juk kainos ir kokybės santykis. Juk tai natūralus dėsnis, o dėsniai visada veikia, tereikia sugebėti atskirti, kur koks dėsnis veikia.

O kaip skaitytojams? Naudingi šie "indikatoriai", ar ne?
Tai dviprasmiškas klausimas.
Asmeniškai man - jie labai naudingi. Niekur kitur nesugebėčiau, sugaištant tiek nedaug laiko, taip orientuotis bendroje erdvėje. O kurioje vietoje man reikia rimtesnės ir tikros orientacijos, susirandu atskirai papildomai.

O kaip "indikatoriams"? Gerai jiems ar blogai? O čia jau išties klausimas, vertas milijono. Tik "milijonas" čia ne materiali sąvoka.

O aš pati dar patyriau iš principo žmogui naują dalyką - suvokiau reiškinį, apie kurio egzistavimą nė nenutuokiau. Štai įvardinau tai taip, jog ir pati skaitydama negaliu suprasti, ar teisingai tai pavadinau. Nežinau pavadinimo, nėra pavadinimo...niekur su tokiu nesu susidūrusi - nei literatūroje, nei žmonių kalbose...,nei gyvenime anksčiau. O gal todėl ir nesusidūriau, "neperskaičiau skaitydama", "neišgirdau klausydama", nes nežinojau apie "to" egzistavimą.
Na, tarkim tik pradėjęs savo sąmoningą gyvenimą mažas žmogutis pamato medį, jam aplinkiniai pasako, jog tai yra medis. Jis tai jau žino, piešia, jam belieka suvokti/nupiešti, koks tas medis yra. Bet tai medis.
O medis gali būti ir nususęs šalikelėje, ir plačialiemenis stiprus su plačia lapija, uždengiančia ir nuo lietaus, ir nuo karštų saulės spindulių parko viduryje. Toks, po kokiu neperseniausiai girdėjau sakomus žodžius - "jis toks didingas buvo jau tose nuotraukose, kurių originalų gauti aš važiavau toli, sunku buvo paprašyti, kad juos atiduotų man. Bet širdis sakė, kad originalai turi būti ten, kur ir tas medis, kur tie žmonės nuotraukose, sėdintys po šiuo medžiu. Tik padariusi kokybiškas kopijas, paprašiau atiduoti originalus". Žmonių seniausiai nebėr, bet medis sujungia buvusių ir esamų žmonių didingumą, stiprybę.
Štai...bet abiem atvejais tai tėra medis.
Jei perkelčiau tai į pasakos siužetą, tai pavaizduočiau šitaip - po plačialapiu didingu medžiu kepamas šašlykas, naudojant to nusususio pakelės medžio malkas. Ir galvoju, kad absoliučiai kiekvienam žmogui tai atrodytų visiškai natūralu.
O kaip sąvoka "vertas milijono"? Ar kainuotų tas didingas medis milijoną realių pinigų? Aišku, kad ne. O nerealių pinigų? Aišku, kad taip.
Tačiau girioje tokių medžių vienetai, lyginant su kitokių medžių skaičiumi. Bet ar pakanka jų? Aišku, kad taip.Pro eilinius praeini, nuo didingo medžio pasisemi energijos(jėgų), pasislepi nuo lietaus(gavęs žinių), nuo kaitros(psichologinio stabilumo).

Scenarijai visada panašūs, tik metodai kinta. Ištarti tegaliu - man bjauru. Metodai bjaurūs.
Būkit ramūs nekurie. Tai tebegalioja:
http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=102713#102713
Suprantama, doleris šiuo metu turi perkeltinę prasmę.
Ir prašymas nepriskirti man svetimų nikų ir netapatinti ar gretinti manęs, su kuo patogu.

Tai seni postai is 'Prekyba JAV', todel perkeliau juos cia.
http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=135562#135562

O isidemejau juos todel, kadangi, budami neiprastoje jiems vietoje,man suformavo dar viena nauja poziuri i ta pati dalyka. Jau trecia
Dar pasitaike perskaityti, jog Cercilis 1902 metais uz specialiai jam pasiuta masonu 'murininko prijuote' gavo saskaita vieno svaro ir penkiolikos silingu. Zurnalistas tai prilygina sios dienos kursu 600 litams.

Taigi - trys poziuriai i pinigu verte:

Pirmas mano poziuris mano darbingo savarankisko gyvenimo pradzioje buvo toks - geriau dabar daug padirbsiu, kad ateityje gyvenime galeciau dirbti maziau. Sio poziurio teisingumas mano akyse subliusko gana greitai

Antras poziuris - suvokimas sistemos veikimo per infliacinius-defliacinius ciklus ir ivairius mechanizmus, su kuriais mes visi cia kartu susipazinome daugelio dalyviu deka.Na, as dar ir ekonominiu terminu pramokau, bet jei koki ir pamirstu, nelabai del to jaudinuosi - pavadinu kokia man trukstama grandi savo pavadinimu(man tai esmes nepakeicia). Bet esme jauciu ir suvokiu.

Ir dabar trecias. Negi zmonija gali buti tiek kvaila, kad prisirasineja nuliuku prie pinigu, ir ta pati daikta perka uz piniga su daugiau nuliuku ,ir yra patenkinta, ir isivaizduoja esanti turtingesne? Ir tai visose salyse, su skirtingais vadais/lyderiais. Kas? Masine kvailyste?
Ir ka pamatau - juk tai pagrindine zmogaus, kaip individo, varomoji jega. Ir netgi zmonijos islikimo jega.
Na tarkim protingesnis greiciau uzdirbtu pinigu suma, kurios jam pakaktu gyvenimui. Ir guli sau atsiputes.Lieka kvailesni. O galutineje grandyje kas lieka? Ivyksta zmonijos degradacija.Nes protingesni pasisalina is zaidimo.
Suprantama, as tikiuosi, jog skaitytojai protini darba, mastyma taip pat priskiria darbui.

Na ir dabar, berasant, man kilo dar viena mintis - ar siandien uzsimoketi uz masonu 'murininko prijuoste' uztektu saskaitos, atitinkancios 600 litu? Kainos nezinau - jos taip siais laikais iskraipytos
Taigi, ar pinigai siandien brangus ar pigus?

pinigai - realiu prekiu mainu pagalbininkai. Viskas sukuriama zmogaus. KADA JUS PO VELNIU LIETUVIAI TAI SUVOKSIT?????
Ir viskas ka mes vadinam prekyba, investavimu, tai sch malimas ir tiek.Tai nieko nekuriantis p-rocesas, nes viskas vyksta antrineje rinkoje. Apie Forex is vis nera ka kalbet.

Ilgalaikis investavimas- sch malimas?
Ar tikrai?