Mano manymu as kaip tik pagalvoju apie tai ir savo pastangomis ir energija uzdirbta grašių, atiduodu tam žmogui kuriam yra kaifas iskepti kiausini, ir jis ta daro sumalonumu..

Tiesiog nematau prasmės jei šiai dienai leidžia galimybės daryti dalykus kurių nemėgstu ir kurių nenoriu mokytis daryti, ir jei tas mano nenoras padeda tam kuris tai myli ir mėgsta daryti, tai skaitau laimi abi pusės..

Kiekvienas turi daryti savo darbą, kai taip mastys dauguma Lietuvoje bus dar geriau gyventi nei dabar (nors ir dabar labai gerai), jau link to einama, mašina remontuos servisai, namus valys valytojos, santechnika tvarkys santechnikai, terasą montuos terasininkai, žole pjaus įmonė kuri tai daro.. faktas liks žmonių visą laiką net turintys galimybę to nedaryti patys, bet darys nes tai jiems patinka ir tai normalu..

Asketiškas kelias man jis buvo įdomus ir ji svarsciau... gyventi iš minimumo, atsiriboti ir t.t.t bet tai bėgimas nuo savęs o ne į save,,,

Finansinė laisvės tema labai nukrypo bet i idomia pusę, tos filosofijos nera beprasmes, nes per jas galima i viska paziureti is kito kampo... man labai patinka dauguma desto geras mintis, matosi publika forumo pagilejo per tiek metu ir praplete akirati , viskas yra super.

Tokias temas gvildena kelios rusys zmoniu.

1. Tie kas pasieke finansine sekme, ir pradejo kelt sau klausima ar tai dare del saves ar tai kazkieno primesta buvo.. Ir kaip dabar tvarkytis su tuo geriu ar negeriu.

2. Tie kas bande bet nepavyko pasiekti finansines sekmes, tada tampa filsofais.. nukrypsta i ta puse kompensuodami savo finansine ,,nesekme,,

3. Tie kas nei pasieke, nei zino kaip pasiekti, bet mano kad turi kompetencija apie tai diskutuoti, nes turi daug teorines info..

bet bendrai paemus is visu triju tipu galima susidelioti gana nebloga vaizda kur kas yra.

Asketiško gyvenimo reikalauja kūnas, vadinasi - laimėjo protas. Bet tavo metuose turbūt taip ir turi būti, daugumai bent jau tikrai.

ThePope minėjo, kad gyvenime yra keli etapai, kol kuri šeimą - vienas etapas, sukūrei - kitas, augini anūkus - trečias. Jis šiek tiek kitais žodžiai parašė, bet minis labai taikli: mintis.

Nors šiai temai tik 7 metai, bet net ir per šį laiką daug kas pasikeitė. Prieš 7 metus neturėjau čia ką parašyti, bet beveik viską skaičiau. Neturėjau, nes maniau, kad taip viskas ir turi būti - kuo daugiau uždirbti ir sukaupsi - būsi laisvesnis. Panašiai tą ir dariau, tik dabar jau atrodo supratau, kad tas kelias veda į niekur.

Na matai, yra skirtumas, kaip tu dirbsi.. Jeigu kalbet apie pastovu fizini darba, tai jo, tai tikrai kelias i niekur.
Visgi, jei su laiku tavo darbas (investiciju graza) tampa efektyvesnis, kaip sakoma pinigai daro pinigus, tada as nelabai matau problemos daugiau uzdirbt, nes pastangos tos pacios ar mazesnes.
Yra zmoniu, kurie patys sau problemu susigalvoja (dirba su probleminiais klientais ar netobuleja ir todel, kad uzdirbt daugiau jiems reikia idet daug daugiau pastangu)
Tas pats su verslu. Jei netobulesi kaip vadovas, tai teks sedeti ofise kiekviena diena, kad verslas neuzsilenktu.

Butent tai pat ir Aš supratu ( čia ir lengvumas atsirado poto)

vunnu, esminis klausimas ne kaip ir ką dirbu, bet dirbu dėl ko? Jei dirbu tam, kad išpildyti savo svajones - kelias į niekur, nes svajonės neturi mato vieneto, iš esmės svajonė neegzistuoja, tai kažkoks atsitiktinis neuronų junginys, kuriam susidarius turi visą gyvenimą plušti, kad kažkaip tą jungtį nutraukį - įgyvendinti svajonę. Kai pagalvoji - tokia beprasmybė

"kad tas kelias veda į niekur"

Bet koks kelias veda i niekur tame ir yra visa fishke. Todel filosofuot daznai pradeda ne tik nevykeliai, bet ir tie kurie ta finansine sekme pasieke. Tai buna daznai aktyvus zmones, kuriems reikia vis kazko naujo. Kai jie gali sau leist gulet po palmemis su kokteiliais ir kurwomis, jiems iskyla klausimas - o kas toliau ? Ir kai nesugalvojama kas toliau prasideda depresija/degradacija.

Cia ir yra visa zmogisko gyvenimo tragedija, kad gale nieko nera. Jeigu turesi smegenu buildinsi savo gyvenimo patirti, ir to proceso eigoje apturesi kazkoki malonuma. Bet taves gale nelaukia joks siurprizas ir bonusas.

Del situ priezasciu atsirado religija ir tikejimas. Zmogui per daug sunku patiket kad gale nieko nera.

"kad gyvenime yra keli etapai, kol kuri šeimą - vienas etapas, sukūrei - kitas, augini anūkus - trečias"

Seimos etapai apie kuriuos cia snekate dabar jau nebeaktualus ir kuo toliau tuo labiau trinasi. Tai tradicines visuomenes vertybes, ne dabartines.

Yra! Kai vieną dieną pas tave atvažiuos 10 ar 100 žmonių, ir visi jie šioje žemėje dėka tavęs. Tada manau kiekvienasa patirs tą jausmą, dėl ko jis šitoj žemėj. Mačiau šitą savo bobutės akyse, kai per 100'tąjį jos gimtadienį susirinko visa giminė. Manau tai neapsakomas jausmas. Ir jei dar nespėjai susipykti su savo vaikais - viskas tavo rankose. Bet jei arogancija paima viršų, tuomet taip - gyvenimas pasibaigiai taurelėje arba ant šakos.

Atleiskite bet man toks poziuris placiaja prasme ganetinai primityvus. Daugintis geba bet kokia gyvybes forma, tame tarpe ir visiskai primityvi.

Jeigu ziuret is tokiu tradiciniu poziciju, tai viskas tame ok. Bet tokie zmones jau priklauso dinozaurams. Ka dabar puikiai iliustruoja Lietuvos demografines tendencijos. Turet daug vaiku yra tupai per brangu.

Supratai, kad veda į niekur matomai dėl to, kad nepavyko užsidirbti. Tada nusprendei mažinti poreikius. Tada reikalinga kažkokia filosofija tai pateisinanti ir nesijausti blogai. Ir tada dar reikia ateiti į forumą (sociumą) ir tą filosofiją dėstyti, nes kitaip kažko trūksta. Tai tokia apytikslė genezė.

Nieko nėra kieto, mažinti savo poreikius, kai neturi iš ko jų tenkinti. Taip ir bomžai gyvena. Kieta ir pagarbos verta, nebent kai turi pinigų kaip šeichas, o gyveni kaip asketas.

"nebent kai turi pinigų kaip šeichas, o gyveni kaip asketas."

Tai kad tame irgi nieko kieto nera. Cia patologija greiciau, o ne kietumas. Tokiu pavyzdziu kai milijonieriai esdavo avizine kose vis dar taupydami buvo ne vienas.

Na man atrodo, tai gyvenimo periodas. Kai viskas tave tenkina, nieko nenori, megaujiesi seima ir panasiai. Man irgi pvz buna, kai nieko veikt nenoriu pora menesiu. Tiesiog laika leidziu savo malonumui. Bet praeina tie 2 men. ir viduje viskas pasikeicia, pradedi jaust poreiki kazka prasmingo daryt

Nu sutik kažkokio šarmo tame yra, ne kiekvienas sugebėtu. Kai nesugebi, galima nurašyti prie patalogijos.

Na tame yra prasme, tik jei tu galvoji, kad tu nevertas tu pinigu arba kad tik su pinigais tu esi toks, koks esi. Todel tu bandai ju atsisakyt ir visiems parodyt, kad "vat, as ir be pinigu galiu buti savimi"...
Jeigu tu pats viska uzdirbai, idedamas daug jegu, tai kam tau to atsisakyt ?

Tavo protas labai gerai padirbėjo. Sudėliojo viską logiškai, todėl galėsi toliau sau ramiai miegoti ir svajoti

Mainais pabandysiu ir aš nupiešti tavo portretą:

Manau esi geras vadybininkas, tavęs lengvai neapsuksi, matai kiekvieną klastą, bet kad toks būtum turi tapti pačiu klastingiausiu. Gyvenime tau nėra atitvarų, gali lipti kitam per galvą, jei matai naudą sau. Visur vadovaujiesi gyvenimo kredo: business is business. Sociume stengiesi lyderiauti, būti aukščiau kitų, nes tau tai suteikia malonumą. Pinigų tavo neskaičiuosiu, bet manau uždirbi pakankamai, kad patenkintum savo protą, bet nepakankamai, kad būtum laimingas. Nedidelis pyktis ant kitų, kitaip mastančiu tave išduoda.

"Nu sutik kažkokio šarmo tame yra, ne kiekvienas sugebėtu"

Tai yra tiesiog tokia zmoniu rusis pas kuriuos iprociai fiksuojasi vienoje vietoje. T.y. realiai jie nededa jokiu pastangu atsispirt pagundoms. Jiems tupai poxui ant ju. Zinoma tokiu yra ganetinai mazai, todel jie ir uztempia media ant demesio.

Patologija kvepia tuom kad - o nx tie turtai reikalingi tada isviso buvo ? Jeigu cia tipo toks 'originalus' mieravimasis pimpalais, kad tipo oi as galiu uzdirbt daug pinigu, ir man ju nereikia, tai ka as zinau

Kaip ir daznai megstama privest visokius ten buffetus, kokie jie ten kuklus realiame gyvenime. Bufietas kiek pamenu neturi prabangiu masinu ir vilu. Bet skraido su private jet Nes ant masinu jam poxui, o ant super-greitos keliones - ne. Taip kad tiek to kuklumo.

Dauginti geba, bet džiaugtis - ne

Taip primityvus. Bet esmė čia ir slypi, kad primityvumas tai kūno kalba.

Jei nėra galimybės turėti vaikų, tuomet šito žmogaus niekada nesupras, nesupras ir tas, kuriam vaikai tai kliūtis ant karjeros laiptų. Atsakymas palei nosį, bet matyt visi ieško kažko daugiau - juk neveltui 151 puslapis prirašytas.

Galimai ir taip. Arba prieš tai buvęs tikslas Skaičius buvo nesąmoningai didelis užsikeltas, nes tuo momentu kai jis buvo statomas i Tikslą atrodė pasiekiamas, tada laikui bėgant einant link to matai kad skaičius tolsta, nes tiesiog jis buvo neadekvačiai pasirinktas pagal to etapo ar amžiaus suvokimą supratimą. tada galimai išgyvenama kad to pasiekti nepavyko per užsibrėžta laiką x.. depresija, nerimas, gal dar kažkas kiekvienam savaip.. Cia netaikau Arttui..

tada du keliai pirmas jus parasete cia poreikiu mazinimas, ir sulindimas i filosofoja taip save teisinant ko nepavyko pasiekti ir .t.t

Antras kelias mazini tiksla skaiciu, ir neuzdedi tam tikslui x laiko per kiek turi i ji nueiti, tada viskas palengveja, nes protas neispaudziamas i remus, ir saves nebaudzia, nes nera velavimo pagal kazkokius uzsibreztus terminus..

Pats tikslas jis nera blogis,, bet tikslas apibreztas grieztomis taisyklemis ir laiku, kalbu ne apie darba ar taskus kazkokius susijusius su verslais, kalbu apie gyvenima.. tikslas susietas su laiku yra labai kenksimgas dalykas, as turiu tikslu, bet pas mane jie neturi terminu, ir jei ju ir nepasieksiu siame gyvenime, nebeapsikraunu man tai nerupi.. o jei pasieksiu bus fun..

Atsakymas jums apie "TĄ skaičių".

Siaip as nieko blogo tame nematau, kalbant apie poreikiu sumazinima, nes jeigu uzsibreztas tikslas buvo pasiekt milijarda, nu tai atleiskite, labai retam tas pavyksta

Labai truksta sitoje diskusijoje dar suvokimo kad sekmes faktorius fin. laisveje yra toli grazu ne paskutinis. Cia tik MMORPG zaidimuose intensyvus darbas priveda prie galutinio tikslo anksciau ar veliau. Gyvenime absoliuciai gali varyt kaip arklys i niekur.

Cia liecia artai ir tavo seimos tema beje. Gali detis i vaikus kaip pasiutes, o boba viena diena pasakys kad nemyliu ir isgaruos su tavo vaikais. Ir galesi tu ten dauzytis teismuose kuriam juos augint ir kaip turta dalint. Ir suksi galva dar po to kad lygtais ta zmogu pazinojai.. O dabar jo nepazisti.

Gyvenimas nera grazi pasaka. Gal del to pasakos tokios populiarios

"Atsakymas jums apie "TĄ skaičių"

Pamirsai pridet kaip anam "More" baigesi. Ir siaip wall streeto filmu loveriai visiskai nesupranta kokia tu filmu esme apskritai yra. Panasiai kaip daug kas nesupranta koks moralas buvo su filmu "Scarface" ir kitais gangu/mafijozu filmais.

Padėsiu jums. Neturėjau jokių tikslų (išreikštų pinigais ar turtu). Buvo tiesiog ėjimas pasroviui: pradžioje samdomas, paskui savo verslas. Buvo ne vienas trigeris - kuris padėjo apsispręsti. Bet pagrindinis matyt buvo žmonės (klientai). Galima supaprastintai pasakyti: 10 iš 100 klientų buvo išmintingi, likę 90 neturintys jokių moralinių ir vertybių normų atmatos. Gal mano toks sektorius, kur renkasi pašlemėkai, gal mano vertinimo skalė per griežta, gal per daug tenka bendrauti, nežinau. Tačiuau 10 iš 100 taip, su jais dar palaikau ryšį ir šiandien, ir ne pinigais matuoju jų draugystę. Anksčiau man buvo svarbu skaičius, šiandien kokybė, ateityje manau iš 10 liks 1. O gal nei vieno, bet tikrai ne 100