mantai, nors šeima labai pakoreguoja gyvenimo kelią, bet Tavo metų aš apie tokius dalykus tikrai negalvojau, tai arba pats esi gerokai brandesnis už vidutinį, arba laikai keičiasi

Ir tikrai visko nemesk, nežinia ko norės tavo antra pusė, jos kaip sako yra šeimos variklis

Beje tavo, parašas labai teisingas!




Įdomi mintis. Pasitikslinsiu: laisvė dirbti arba nedirbti? Nes laisvė dirbti šaidien yra visiems, jei tik nori, lieka laisvė nedirbti? ...

Gyventi iš investicijų nėra tas pats, kaip neveikti nieko!
Aš norėčiau pažiūrėti į tą asmenį, kuris atseit „dirbdamas“ nenaršo internete jį dominančiais klausimais. Darbo metu?
Tuo užsiima beveik 100% samdomų darbuotojų, jeigu tai nėra jiems draudžiama pagal griežtus darbdavio nurodymus.
Taigi, susimąstykite, ar jūs tikrai neturėtumėte ką veikti, jei kiekvieną dieną jums darbe būtų pasakoma: šiandien galite daryti ką tik norite, bet likite darbo vietoje. Sutartas atlyginimas jums bus mokamas nepriklausomai nuo to ar jūs dirbsite, ar ne. Be jokių apgavysčių ir išvedžiojimų.
Negi jūs išprotėmėte iš neturėjimo ką veikti? Nemeluokite sau!!!
Bent jau man yra susidaręs tokio ilgumo sąrašas, ką norėčiau sužinoti, suprasti, išsiaiškinti priežasties-pasekmės eiliškumą ir t.t., kad net ir niekada gyvenime daugiau nieko nedirbdamas, aš nesugebėčiau to sąrašo sutrumpinti bent per pusę.

as nenoriu, kad man butu mokamas atlyginimas uz nieko neveikima, niekad apie tai negalvojau. Man reikia pelno is mano padarytos veiklos ( darbo, investiciju ir pan.)
Ot zmones, vis nori ant durniaus gyvent

O aš tik pateikiau hipotetinį klausimą tiems, kurie neįsivaizduoja savęs be darbo, net ir tuo atveju, kai pajamos iš investicijų leidžia nedirbti.

Cia is tikruju nera vienos tiesos. Yra zmones, kurie gali gulet nieko neveikdami visa diena. Yra tie, kurie nori tik linksmintis. Yra keliautojai ir t.t . Ir pinigai tik paryskina tuos bruozus. Ypac, jeigu zmogus nemoka i save is salies pasiziuret ir nerefleksuoja, tai tokiam kaip sakoma tik duok pinigus i rankas..

Tiesiog nemanau, kad zmogus, neatsitktiniu budu sau organizaves pajamas is kazkokios veiklos, praleis visa likusi gyvenima skaitant knygas ar ziurint youtuba

is kur pas jus tokie poreikiai dideli. pas mane 4asmenis sueina ant maisto ir sudam visokiem apie 400eu plius komunaliniai apie 200eu. ir viskas, jei kokiu cp nera, kaliosai nenuplyso, ar neprisigalvoji nesamoniu tai ir nesileidzia tie pinigai. nu aisku taip nebuna, va pvz daba akvariuma isirengineju, jau beveik uz 1k eu nesamoniu jam pripirkau. bet is esmes galima labai su nedidelem pajamom gyvent.
o kur lekia per 3 darbus as visai nesuprantu tu zmoniu, net neturiu ka apie juos pasakyt. labai idomus ir tie, kurie ale turi savo bizneli, ir isikinko labiau nei samdomi, ir stresas, virsvalandziai, dar kazkas, paskui nuo jo bloga... tai kam tau toks biznis? jei nemoki biznio daryt, ir atsiribot nuo jo kada reikia, ir sau laiko skirt tai eik dirbt robotuku.
man asmeniskai geriausi laikai prasidejo kai sau dirbt pradejau. susiplanauoji kaip nori, kada nori, ir su kuo nori, ir dirbi savo megstama darba savo patogiu budu, samdiniam pavadovauji ir dar tugriku gauni, ar bereikia geriau? ir sau laiko marios, ir darbai nudirbti. o kas nenudirbti palaukia. stresuoti, kad kazko nespeji pats durniausias dalykas pasauly. nespejai tai nereikia, padarysi veliau, arba issispres be taves samatioku.

Žinau vieną tokią įmonę, kur įeidamas/išeidamas pro vartelius turi atsižymėt, jei pavėluoji - gauni pylos, jei išeini 5 min. anksčiau - žiūri skersai, bet jei išeisi vėliau viskas bus okėi. Kiek darbo įmonėje - nesvarbu, svarbu atsėdėti laiką. Ir į darbą priimami aukštuosius baigę specialistai. Gal tai tik tarpinė stotelė žmonėms link aukštesnių tikslų. Man tai darbo pavyzdys, kokių likti neturi aplamai ant žemės. Žinau ir kitą įmonę, kur gali ateiti kada nori, svarbu atlikti užduotis (IT). Tik bėda tame, kad užduočių toje įmonėjė keliems metams į priekį. Iš esmės nėra galimybių jas visas užbaigti, todėl žmonės dirba iš namų ir namtimis. Atlygis ten nemažas + premijos. Geriau nei pirmu pavyzdžiu, bet vis tiek vergovė. Aiejose įmonėse yra socialiniai mechanizmai darbuotojus įtraukti į įmonės veiklą, kurie ne kas kita kaip akių dūmimas. Maža to, kad žmogus po 8 darbo valandas atsėdi, dar jį ir savaitgaliais į visokias "šventes" ar renginius įtraukia. Iš esmės žmogui namai pasidaro - miegamasis.

Dirbant "ant savęs" viso šito nėra. Jautiesi sąlyginai laisvas, bet jei nenori įmonės paversti šaraškino kontora - privalai pas klientus nulėkti ir į kitą pasaulio galą savaitgalį - išgerti arbatos ir grįšti atgal. Bet jei pats nedalyvauji, įmonė tampa tipine kontora, kur visi šypsosi, bet iš tikro visiems px, nes visi dirba už atlygį. Tokios įmonė anksčiau ar vėliau praras rinką konkurencinėj kovoj.

Buvo toks klientas. Užsakė standartinį paslaugų paketą - Bendravimas vyko ne su pačiu įmonės vadovu (jei tiksliau pareigos - "prezidentas"), o su marketingo vadovu, kuris man sako taip: - Jei mokėsi prie "prezideno" prieiti, gausi gerų užsakymų iš jo ir iš jo aplinkos, bet sako, jis mėgsta dėmesį. Nuvaryk pas jį, nusivešk kažko pavaišint, jam patiks - pinigai garantuoti. Sako, aš visą gyvenimą taip kelią skinuosi. Užbaigėm mes tą projektą galais negalais, bet "prezidento" taip ir nepanorau pamatyti.

Gyvenimas vyksta etapais, Artai, pražioje tu būni priklausomas nuo kitų/aplinkos, tuomet ateina etapas, kai kažkas priklauso nuo tavęs, geros sielos žmonės, pavadinkime taip, finišuoja 'nušvitimo' etape, kai yra linke sukauptomis patirtimis dalintis su kitais. Tiesiog, gyvenimo ratas.

Dauguma žmonių užstringa pirmoje fazėje, dėl žmogiškos natūros sąlygotų pasirinkimų, dėl įvairių aplinkybių, bet tai vargu bau ar galima vadinti pilnaverčiu gyvenimu. Taip sakant, viskam yra savas laikas, šitas uolos gabalėlis kiekvienam suteikia max 70-80 produktyvių apsisukimų apie saulę. Praleisti juos skaičiuojant pumpurėlius alkunėm ramstant palangę, imo turėtų būti 4-tasis etapas. Endšpilis.

Tai tiek rytinės filosofijos nepriklausomybės tematika.

Todėl irparašiau čia. Man pasirodė keista, kai perskaičiau, jog finansinei laisvei reikia 5-7k/mėn. Finansinė laisvė žmogui gyvenančiam pirmoje fazėje - neįmanoma. Toje fazėje poreikių bus visada daugiau nei finansų Finansinė laisvė prasideda iš kito galo - ne nuo pinigų kiekio didinimo, o nuo poreikių mažinimo.

Man Vilniuj 350-400 eur pilnai pakanka pragyventi. Turiu auto, dabar dar paskolą, bet ten moku mizerį kas mėnesį. Bet aš vis dar dirbu, kažkaip nesiryžtu mesti darbo ir stoti į biržą dėl PSD ir gyventi iš savo santaupų/dividendų. Aš jau kuris laikas nebematau prasmės kąžką išvis dirbti, nes nuskaičiuojami mokesčiai per dideli.

Hese, Kamiu, Šopenhauerį, Nyčę, Jungą, Fromą, Senąjį ir Naująjį testamentus, krišnaitų ir kitokias filosofines, psichologines knygas skaičiau prieš 20 ir daugiau metų. Nušvitimas iš konkrečių vietų neatėjo. Tai laiko funkcija. Iš lėto supranti, kad reikia vis mažiau, o turi vis daugiau. Žinoma, kad turėti, iš pradžių teko kaupti ir investuoti į ateities pajamas. Finansinė nepriklausomybė tęsiasi daugiau nei 10 metų. Mano tipinė diena pusryčiai, apsipirkimas tos dienos maistu, skaitymas internete ir knygos, kurias parsinešu iš bibliotekos. Visur spėju pėstute, automobilis retoms tolimesnėms išvykoms arba nepakeliamiems daiktams pervežti. Iš tiesų rašiau apie šeimos išlaidas iki 800, realiai dėl pandemijos jos nukrito žemiau 700. Pajamos vis dar 7x viršija išlaidas. Netikiu jokia gilia gyvenimo prasme. Manau gyvenimo prasmė yra gyventi ramiai nesikišant į kitų ir neleidžiant kištis į savo gyvenimus, abejingumas pasaulo skausmui ir džiaugsmui suteikia ramybės sau.

Labai keista, kad dauguma čia net nežino, kas ta finansinė laisvė. Žiauriai keista. Stebuklas tiesiog.

Daug kam finansinė laisvė - tai kai "nieko nedirbi". Labai keistas supratimas. Tiksliau visiškas nesupratimas. Atseit jeigu laisvė - tai privalai nedirbti. Laisvė ir "privalai" nesuderinami dalykai, ponai !!!

Laisvė aplamai yra tada, kai gali rinktis tai, kas patinka.
Jei turi finansinę laisvę gali rinktis ką nori - dirbti, nedirbti, TV žiūrėti, žvejoti, savo biznį sukti ar būti freelanceriu. Ką nori tą darai - laisvė juk.

Tie kas sako, kad 400 eur per mėn šeimai užtenka, tai jūs kosmonautai. Paklauskit savo vaikų ar jie jaučiasi laimingi valgydami makaronus, kruopas, negalėdami niekur su draugais nueiti kur pinigų reikia ir vaikštantys tais pačiais drabužiais n metų. Filosofai jūs filosofai.

Dabar imones daznai uzima tokias infantiliskas pozicijas. Galvoju cia del to, kad visokiame personale, administracijose, priviso N suvaikejusiu bobu. Kurios imone megina paverst savotisku vaiku darzeliu, kur visi susikibe uz rankuciu gieda ditirambus.

Viespateliau gelbek civilizuota pasauli nuo durnos bobos.

"Netikiu jokia gilia gyvenimo prasme"

Jos ir nera. Bet zmogus be tikejimo negali. Todel kai dabartine visuomene prafukino savo tradicines religines vertybes - puole ieskot prasmes visokiose chujniose. Pradedant nuo banalaus vartojimo, baigiant religinemis sektomis. Pilna budistu, induistu, shivistu, meditistu ir visokiu pyzdistu, su kiniskom arabiskom tatuiruotem apie gyvenimo isminti. Noris juos visus surinkt i koki nors konclageri teisybes delei.

Finansinė laisvė manau per siauras terminas...labiau tiktų finansinė pilnatvė....
t.y. kai žmogus jaučiasi laimingas patenkinęs savo vidinę, psichinę būsena, o ne tik vartotojiškus instinktus, nes sutikime, jog jei tu turi garaže 10 Ferarai ar turėsi dar 11 tau jau vienodai ir tai jau nuobodu...gyvenimas "nešviečia spalvomis"
Kitas turi vieną 1995 m. AUDI ir jis turi finansinę pilnatvę, jis sako gyvenimas gražus jaučiuosi laimingas....kodėl jis taip sako?...o todėl nes jo vidinė būsena yra rami, suprato, ko jam reikia iki pilnatvės, t.y. išmoko pažinti save....Tai kiekvienam individualu......Kaip čia jau buvo pasakyta...vienam šeima yra "viskas", o kitas yra įspraustas i "šeimos apibrėžimą" ir gyvena ne savo gyvenimą, taip ir numiršta neatradęs savęs....nors gal jis būtų daug laimingesnis vienas, pvz keliaudamas

Kad tu gali rinktis eiti į darbą neiti, plaukti su jachta ar skristi lektuvu, tai tik pasirinkimas..., tai tik finansinė neprilausomybė.....kuri pati savaime nėra laimė...

Siais laikais gimstamumas western worlde ir yra del to toks chujovas, kad jeigu vaikui duosi pilnai leist pinigus, tai bankrutuosi ne akim nemirktelejes, arba tik leksi liezuvi iskises del savo vaikeliu.

Brangu pasidare veistis gerbiamieji siuolaikiniame pasaulyje. Paradoksas, auksinio milijardo salyse zmones nebadauja ir gali sau daug ka leist. Bet vaiku sau leist jie negali. 1-2 vaikai iskaitant univera, isleidimui i pasauli - per akis. Bet tiek nepakanka norint islaikyt gimstamuma virs mirtingumo.

O trecio pasaulio ubagynai, po 10 vaiku ant galvos. Pliki basi, nieko neturi, dziaugiasi kad est ka turi.

Tai kaip cia tada teisingai daugintis ? Gal isties reikia apribot vaiku poreikius, kol jie i kapus anksciau laiko nenuvare ? O gal ju neturet isvis ?

Erdves pamastymui kaip sakant.

Termino keisti nereikia. Tai labai aiškus, gerai suprantamas, plačiai vartojamas pasaulyje terminas.

Jeigu tavo gyvenimo prasmė - ferariuose, tai turėdamas jų kolekciją būsi labai laimingas.
Jei tavo gyvenimo prasmė - kupranugariuose, tai vėlgi būsi laimingas visą bandą jų turėdamas.

O bendru atveju finansinė laisvė mažai ką turi bendro su kolekcionavimu - ar tai ferarių ar tai pilių Prancūzijoje.
Pažįstu daug finansiškai laisvų žmonių. Didesnė dalis jų dirba, turi savo verslą. Turi jie ir kelis automobilius, kai kas iš jų kolekcionuoja tą ar kitą. Kiekvienas vis kitaip, skirtingai nuo kitų, naudoja savo finansinę laisvę. Jokios "bendros formulės" jiems nesugalvočiau - skirtingi žmonės, skirtingi gyvenimai.

Nereikia Darriusk visko suprasti tiesiogiai čia 10 Ferari kaip pavyzdys (nekolekciniai)...))

Ech tas darriusk ir jo draugai milijonieriai su ferrariais ir salomis ramiajame vandenyne.

Dariau, ar teisinga būtų sakyti, kad finansinė laisvė (laisvė?) - tai nieko nedirbti kitam už pinigus? Juk jei sodini kieme medį, tai nėra darbas už pinigus, tai darai dėl savęs, savo malonumui. Bet jei sodini 100 medžių svetimam žmogui, tubūt tau tai neteiks tokio malonumo, todėl už šį darbą ir imsi pinigus?