taip vaitvyta, akcijos kuri pakils po kapitalo mažinimo, nusiperki tik 75 proc už šiandieninę kainą. Bet tuo pačiu, mažinant įstatinį kapitalą akcininkams nuo tų dingusių 25 proc akcijų bus proporcingai išmokėtos lėšos

ooo, asmeniškumai iš seniau plaukia iki dabar... Ne be reikalo pastebėjau, jog žinutės (ne ši pirma) tiesiog minusuojamos šiaip sau ir už nieką. Na, bet apie jūsų tamsta garbingumą aišku neverta nė kalbėti.

Vasario pabaigoje prasidėjęs „Baltic Champs“ ir „Agrowill Group“ įmonių sujungimo procesas, pagal kurio sąlygas numatyta, kad bus išleista 102,6 mln. vnt. nauja „Agrowill Group“ akcijų emisija, vyksta, kaip tikina p. Bagavičius, sklandžiai.

Plačiau: http://vz.lt/article/2014/3/26/agrowill-tikimes-kad-rusija-nepersekios-investuotoju-kryme#ixzz2x9PejGtq

Žiūriu čia vis atsiranda tokių, kuriems "naujiena" būna tai, jog TS-LKD, Liberalus bei Grybauskaitę daugiausiai palaiko aukštesnio luomo - t.y. išsilavinę, daugiau pasiekę gyvenime, taigi daugiau uždirbantys, jauni žmonės. Jiems matyt taip nenorisi asocijuotis su jų kandidatus daugiausiai remiančia žemesniąja (ar šiaip mažarašte, mažiau pasiekusia) kaimų bei provincijos grietinėle, jog realybę jie paprasčiausiai bando neigti...

D. Grybauskaitę daugiau palaiko moterys, rinkėjai iki 30 metų, didmiesčių gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, respondentai su didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (virš 2500 litų), dešiniųjų pažiūrų rinkėjai.

http://www.alfa.lt/straipsnis/15245157/apklausa-rinkimuose-grybauskaitei-prireiktu-antrojo-turo/#.UzkaU_l_v18

O realybė tokia, jog visokiuose internetu vykstančiuose balsavimuose vienareikšmiai pirmauja pirmiau minėtieji. Tą parodė ir dabartinis el. balsavimas, kur vienvaldžiai pirmavo Grybauskaitė, antras, tiesa, tris kart mažiau suinkęs, Lašas. O visi kiti - praktiškai vos ne 10 kart mažiau surinkę už lyderį (pvz ir Balčytis).

Panašiai ir su šiuo metu vykstančiu el. palaikymu rinkimams į Europos Parlamentą: http://www.vrk.lt/aikis
Ten vėlgi pirmauja TS bei Liberalai surinkę atitinkamai 2100 ir 2700 balsų. Likusiųjų atsilikimas vėlgi skaičiuojamas ne procentais, o kartais...

Ir akivaizdu, jog el balsavimu naudojasi išskirtinai vien išsilavinęs bei tą sugebantis jaunimas, bei kompiuterinį raštingumą turintys vyresni atstovai.

Na, kol kas Finasta savo rekomendacijomis pati naudojasi ir per Finastą vykdomi pirkimo, o ne pardavimo sandoriai. Vadinasi jie patys tiki kainos kilimu. Priešingai, nei dažnai būna, jog parašoma pirkimo rekomendacija (ar didesnė tikėtina rinkos vertė), o pats tarpininkas pardavinėja.

panašiai buvo ir nesenu Litgrid atveju, kai prognozuodami nemenkus dividendus iki pat realių skaičių paskelbimo vykdė pirkimus ir iš to tikrai nemažai uždirbo (bei leido uždirbti kitiems, pasinaudojusiems jų rekomendacija).

Nežinau, ar ir šis atvejis bus toks, bet vien jau pagarba už tai, kad ką paskelbė, to ir patys laikosi.

Rimtas, ilgai dar minusus už nieką man dėliosi ? Tiek labai įsižeidei už "autoriteto" pakutenimą ?

http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=391423#391423

Pasak p. Kubo, Lietuva buvo pirmoji, kuri pradėjo traukti užsienio investuotojus ir tai darė sėkmingiausiai, ypač siūlydami tarptautinėms bendrovėms kurti savo padalinius Lietuvoje.

„Finansų krizės pradžioje 2008 m. lietuviai padarė specialius pasiūlymus dideliems bankams ir tarptautinėms kompanijoms, kurie planavo pakeisti savo verslo modelį ir perkelti veiklą kitur. Tai įgalino lietuvius pritraukti tokias įmones kaip „Barclays“, kuri įkūrė IT centrą Lietuvoje“, - pavyzdį pateikia ekspertė.

http://vz.lt/article/2014/4/1/eksperte-lietuva-is-baltijos-saliu-aktyviausiai-siekia-investiciju

Tiesa, lieka atviras klausimas, kiek Lietuva toliau sieks investicijų pritraukimo. Nes tiek "Versli Lietuva", tiek, ypač, "Investuok Lietuvoje" vadovai, ypač Dargužaitė, padėję pamatus tiems minimiems pokyčiams pritraukiant naujus investuotojus bei skatinant verslumą, dabartinių "Vėsaičių" sėkmingai išvyti. Tiesa, pertvarkyta komanda ir užsukti mechanizmai organizacijose liko, todėl, norisi tikėtis, jog, nors ir galimai nebebus tokių pasiekimų ir rezultatų, bet visgi nebus grįžta ir visiškai atgal ten, kur buvome.

Talo, rašai, jog dažnas lietuvis dirba darbą už kelis anglus. Tik užmiršai paminėti, kad taip jis dirba TIK ANGLIJOJE. Pats darbavaus Švedijoje, skirtumai iš ten grįžus į Lietuvą tiesiog akis drasko. Važiuoji pvz Vilnius-Kaunas, ir matai, kaip keliuose stovinčiuose sunkvežimiuose miega vairuotojai, o tuo metu kiek tolėliau prie vienos duobės susirinkę aštuoni darbininkai atsirėmę į savo kastuvus stebi, kaip devintasis ją tvarko... Ir tai - kasdieniniai vaizdai.

Vienas pažįstamas, dvylika metų pradirbęs juodą darbą Anglijoje, neseniai grįžo į Lietuvą. Įsidarbino Lietuvoj. Pirma diena - paaiškino planą ką ir kaip darys, sako ką, pradedam. Aišku, iš įpročio vos ne bėgte nubėgo prie suplanuotų darbų, atsisuka - o pasirodo, jis vienas. Nes likusieji tik dabar užsikūrė cigaretes ir vos pūškuodami pradėjo lėtai sliūkinti link darbo vietos.

Aš pats, dar studijų laikais, naktimi dirbau vairuotoju - ekspeditoriumi, t.y. vežiojau produktus. Darbas prasidėdavo apie 2 val nakties, baigtis turėdavo 11 val. Kadangi buvau naujokas, neturėjau savo maršruto, todėl keisdavau senuosius vairuotojus, kai šiems laisvadieniai. Tik pastebėjau, jog neverta taip anksti pradėti, nes juk esmė juk padaryti darbą, t.y. išvežioti produktus, o ne pratempti tą laiką. Tai ką, atvykdavau į darbą puse 4, grįždavau pusė 9, t.y. užtrukdavau dvigubai trumpiau, nei "patyrę" ekspeditoriai. Buvau pakviestas pas direktorių ant kilimėlio - sako, va, tu jau išvažiuoji darbą baigęs puse 9, atvažiavo savininkai iš Kauno kaip tik iš ryto, pamatė tave išvažiuojantį, sako - veltėdžiaujat. Tai sakau ok, duokit tada daugiau darbo, daugiau krovinio. Bet vėl bėda - sako pas tave atlyginimas bus per didelis (buvo priedai nuo taškų skaičiaus ir svorio), nepatiks tada ir kitiems vairuotojams ir savininkams. Liepė dirbt lėčiau. Galiausiai prasidėjus krizei pati pirmą (ačiū jiems) atleido, išmokėję išeitinę.

Tai apie kokį efektyvumą kalbam ? Tai manau ir yra didžiulė bėda Lietuvoje. Gaunasi kaip užburtas ratas - darbuotojai nenori dirbti greičiau ir efektyviau, nes dažniausiai jiems dėl to iš tikro atlyginimas nepadidės, arba padidės labai nesmarkiai (arba, kaip mano atveju, net visai - geriau dirbantis vadovams bus kaip prastas pavyzdys, nes parodys, kaip neefektyviai dirbama). O darbdaviai net ir negali mokėti daugiau - nes dirbama neefektyviai ir pridėtinė vertė statistinio darbuotojo maža.

O norintys ir galintys kažką keisti metami lauk, nes parodo, kaip neefektyviai iki tol dirbta, arba parodo, jog jis sugeba daugiau, nei aukščiau stovintys vadovai. Čia labai tinka tam Dargužaitės ir "Versli Lietuva" pavyzdys, kai ji, tiek pakeitusi ir pagerinusi savo institucijos darbą, pasidarė nepatogi nesugebantiems taip dirbti dabartiniams valdantiesiems...

Klausyk, Qe3Q4, gal tu lįsk atgal į urvą, iš kur ir išlindai. Ir būk geras, jei ten viskas tau taip puiku, tai please, nesilankyk čia "ufonautų šalies" puslapiuose. Kaip rašai, pabėgai, tai pabėk visam ir su visais savo likusiais ryšiais. Nuo tavo dingimo tai "trečio pasaulio" šaliai bus tik geriau. Jai tikrai tokių nevykėlių, kaip tu, nesuprantančių, ko ir kaip galima norėti grįžti į savo gimtinę, nereikia.

O iš jūsų rimtas irgi labai senbuviška ir profesionalu vietoj atsakius į jums užduotus klausimus (sakyčiau net labai logiškus) naujoką apipilt minusais ir priekaištais. Ar jums, galbūt, klausimus tik kažkoks ribotas išrinktųjų narių (besąlygiškai su jumis sutinkančių) skaičius gali uždavinėti ?

Pirkau šiandien šiek tiek CTS. Jau kažkaip nelogiškai didelis kritimas pradėjo darytis. Nuo pranešimo, jog gali tekti priverstinai trauktis iš Rusijos, CTS kapitalizacija sumažėjo jau apie 30 mln lt (kritimas apie 15 proc). Tuo tarpu net valdomų įmonių pačioje Rusijoje įsigijimo vertė, jei neapsirinku, yra mažesnė, nei 30 mln lt. Valdomas plotas vėlgi, sudaro 13 proc grupės valdomo ploto, t.y.net mažiau, nei krito cts kaina biržoje. Tiesa, pelno rusijoje uždirbama daugiau nei 15 proc - t.y. 18 proc.

Tai nežinau, negi rinka tikisi, jog iš Rusijos galimai bus pasitraukta už įmones apskritai negaunant nė cento ? Nes pagal akcijos kainos kritimą būtent taip būtų galima pagalvoti.

O galų gale, paaiškėjus, jog nuostolis iš pasitraukimo bus tarkim 8-10 mln lt, įvertinus dabartinį kritimą, tai būtų netgi teigiama naujiena. Kitaip sakant, kainoje jau įvertinta, jog CTS apskritai negaus nė cento ir bent cento gavimas, įvertinant kainos biržoje kritimą, jau būtų "pelnas"

jei kur klystu - taisykit

Gal kas nors planuojate dalyvauti rytoj akcininkų susirinkime ? Aš planuoju vykti, simboliškai prabalsuoti prieš dividendų neskyrimą (o galbūt ir pabandyti pasiūlyti išmokėti, kad ir simbolinius, kaip praeitais metais). Gal kas nors jau esat buvę PST susirinkime ?

Na ką gi, sudalyvavau susirinkime (kaip supratau su dar kažkuo iš šio forumo, prisipažinkit, pats prisistačiau, o jūsų ir nepaklausiau ). Taigi, dividendų nebus. O kokios diskusijos vyko, pasistengsiu aprašyti.

Visų pirma, dėl dividendų. Mano bendravardis gen. Dalius Gesevičius minėjo, jog ilgalaikis kaip ir neapibrėžtas, bet orientacinis procentas dividendams nuo pelno būtų 15 %. Tai yra tai, ką jie regėtų kaip galimybę ar tiesiog norą mokėti dividendais. Bet, kadangi šiais metais to pelno buvo nedaug, tai tiesiog išmokant tuos minėtus 15 % butų patiriami nereikalingi pastovieji kaštai (bankams pavedimų mokesčiai ir pan.), kurie procentaliai atrodytų dideli lyginant su išmokama suma. Taigi, toks kaip pažadas buvo išreikštas, jog uždirbus daugiau pelno tie dividendai ir būtų išmokėti. Valdybos nariai, kaip žinia, nemokant dividendų tantjemų irgi negaus.

Firebird taip pat iš anksto balsavo už pelno perkėlimą į kitus metus. Taigi vienintelis simboliškai balsavęs prieš matyt buvau aš, su 99.8 proc balsavusiųjų už tokį pelno skirstymą ir 0.2 proc prieš.

Dėl perspektyvų, kalbėta, jog toliau bus bandoma natūraliai (ne per įsigijimus) plėstis Švedijoje. Ten matomas didelis potencialas. Pradžia ten kol kas būtų per subrangos darbus, vykdant apdailą ir pan. Tolimesnėje ateityje galėtų būti bandoma iš Švedijos eiti ir į Norvegiją, kur maržos dar didesnės.

Dėl Rusijos ir dabartinės situacijos ten - dviprasmiška situacija. Viena vertus, galima ir išlošti, kita vertus - nudegti. Valiutų rizikos drausti neketinama (turbūt tam šiuo metu per vėlu, o dabartinėje situacijoje kainuotu stipriai per daug). O trumpalaikėje perspektyvoje rezultatas ten priklausys nuo tolesnės įvykių Ukrainoje eigos. Rusijai nurimus ir sustojus bei Rublio kursui atsistačius, esantis popierinis nuostolis gali pavirsti popieriniu pliusu. Bet, kad mažiau priklausyti nuo rublio kurso svyravimų ruošiamasi labiau dirbti su Rubliu, t.y. medžiagų pirkimus ir pan. vykdyti viduje rubliais. Taip pat, kaip supratau, veikla bent kol kas Rusijoje turėtų būti mažinama, kol situacija nestabilizuosis. Plėtotas projektas Kaliningrade galėtų būti arba parduotas, arba , radus papildomą investuotoją, plėtojamas su kažkuo kartu. Vieniems iki galo plėstis ir vykdyti projektą iki galo nesinori dėl tikrai reikalingų didelių lėšų bei dėl to kylančios rizikos.

Perspektyvas Lietuvoje mato geras. Kaip bebūtų paradoksalu, bet Rusijos įvykiai, jo teigimu, galėtų net padėti Pst verslui Lietuvoje. Kapitalas, tiek Vakarų, tiek pačių rusų, bėga iš Rusijos. Taigi, kažkur jis turės nusėsti. O būtent pvz. patiems rusams Lietuva gan artima (tiek atstumu, tiek mentalitetu), tad nuo to investicijų Lietuvoje galėtų net padaugėti.

Tai maždaug tiek, tikiuosi neatskleidžiau per daug informacijos, kuri galėtų būti traktuojama kaip privalomai skelbtina per biržą

na, daugiausia matyt kalbėjo Gen. Gesevičius. Apie valdybą todėl sunku kažką daug pakomentuoti. Priėmė tikrai pagarbiai, padėkojo, jog atvykom, sakė smagiau, kai kažkas domisi, priešingai nei praeitais kartais. Aišku, Moet šampano bei braškių mirkytų šokolade (kaip per Aprangos visuotinį) nedalijo, bet pabendrauti tikrai smagu.

Save įvardijo kaip šiuo metu Nr.1 statybų imonę Lietuvoje, t.y. didžiausią pagal pajamas ir sugebančią vystyti didelius infrastruktūrinius projektus. Tuo pačiu, neklaustas prisipažino, jog teisybės dėlei, pagal pelną didžiausi nėra. O pelną gan skaudžiai suvalgė Rusija(valiutų svyravimai). Bet pasidžiaugė, jog sugeba iš įprastinės veiklos dirbti stabiliai ir pelną, kad ir su maža marža, bet stabiliai be didelių svyravimų generuoja.

Dėl pinigų sąskaitoje, tai jie reikalingi veiklai vystyti ir plėsti. Dalinti jų neketinama

http://vz.lt/article/2014/5/16/buves-sanito-vadovas-agrowill-group-bus-pavyzdine-bendrove

Ponas Jurgelėnas teigia, kad AG restruktūrizavimo planas gali būti baigtas ir anksčiau, nei suplanuota, o tuomet bus bandoma įmonę paversti į tokią, prie kurios patys bankai rikiuotųsi norėdami paskolinti pinigus.

"Taip, sutvarkius įmonę, naujiems projektams bus skolinamasi iš bankų, tačiau bus vadovaujamasi sveiko skolinimosi apetito principais. Jei aplinkybės leis, ateityje bus galima pagalvoti ir apie naują akcijų emisiją", - sako p. Jurgelėnas.

Galiu pasakyti atvirai – užsibrėžiau, kad įmonėje AG korporatyvinė elgsena būtų tokia pavyzdinė, kokia buvo anksčiau biržoje akcijas kotiravusiame "Sanite", kuriam vadovavau. Turiu omenyje visus skaidrumo ir su tuo susijusius reikalavimus. Jei taip nebus, manęs šioje įmonėje irgi nebus", - sako p. Jurgelėnas.

Berazumis, kartais rizikos gali pavirsti galimybėmis. Turiu omeny Orlen Lietuva situaciją. Ji labai suinteresuota būtų pati perpirkti KNF, bet kol kas Lietuva tą vis atsisako padaryti. Bet visgi įmanoma, jog pasiūlius gerą kainą, vyriausybė su tuo sutiktų. O tai reikštų ir gerą kainą mums. Kokia tokio varianto tikimybė? Manau maža. Bet jei toks sandoris įvyktų, kaina, manau, būtų daug didesnė, nei biržoje

http://vz.lt/article/2014/5/19/amber-grid-pelningumas-20

Grynojo pelno marža išaugo nuo 6,9% iki 20,8%. Nebereikės net didesnės nei biržoje kainos iš EON, jei toks padidėjęs pelningumas išliktų .

Beje, dėl EON, šiandien taip pat sulaukta naujienų, gautas leidimas iš konkurencijos tarybos:

http://vz.lt/article/2014/5/19/epso-g-leista-isigyti-amber-grid

Ne, bent jau nebūtų logiška tiek kristi, nes privalomas OS turės būti skelbiamas ne mažesnė nei svertinė vidutinė kaina 6 mėn biržoje. Tokiu atveju pvz AMG neturėtų kristi žemiau nei 0.76, t.y. 5.8 proc kritimas. Atitinkamai ir su LDJ

Pravalas, galbūt, tiksliai nežinau, bet mano supratimu šios dienos sandoris neturėtų būti vertinimas. Iš vertybinių popierių įstatymo :

1) vidutinę svertinę 6 mėnesių laikotarpio iki šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos balsų ribos peržengimo vertybinių popierių rinkos kainą reguliuojamoje rinkoje ir daugiašalėje prekybos sistemoje;

Viena vertus, sandoris bus sutartinis, t.y. įvykęs ne prekybos sistemoje, ir iš kitos pusės sandorio metu ir bus peržengta balsų riba, o vidurkis turėtų būti skaičiuojamas iš kainos iki balsų ribos peržengimo

Jei interpretuoju ne taip - taisykit.

O šiaip žiūrint, sandoris tikrai mažų mažiausiai keistas ir kyla mintys dėl kažkur kažkokių užslėptų sąlygų. Vien pvz LESTO akcijas, manau, koks fondas (pvz East Capital) būtų sutikęs nupirkti už didesnę kainą. Taigi, už mažesnę kainą tikrai kažkas turėjo būti pažadėta/suteikta kitoje vietoje. Mano tokia nuomonė

Pastebėjau, jog paskutiniu metu PTR pozicijoje pirkimo sandorius inicijuoja ir mažais kasniukais kainą vis bando kelti FBI. Beje, pirkimus jie pradėjo nuo kovo mėn, kada patys ir pateikė akcijos vertinimą su pesimistiniu variantu tiksline kaina 2.05 eur. Tik neaišku, kiek jie suinteresuoti iš tikro pildyti pvz. savo valdomų fondų portfelius, o kiek tai dirbtinis kainos kėlimas. Bet faktas, kad nuo kovo pabaigos FBI yra tarpininkas turintis didžiausią teigiamą pirkimų PTR pozicijoje balansą. Taigi, bent kol kas savo pačių vertinimo rekomendacija jie naudojasi.

Iš kitos pusės, Rusijos rublis nuo žemiausios savo reikšmės kovo mėnesį kiek aprimus įvykiams Ukrainoje jau atšoko net 8,6 proc ir tai darys teigiamą įtaką PTR dėl vykdomų projektų Rusijoje. Tik tas pasimatys kiek vėliau, o pirmo ketvirčio ataskaitoje rublis vis dar turėtų daryti neigiamą įtaką. Taigi, jei po tikėtino nuostolio dėl valiutos įtakos 1Q kaina biržoje kristų, būtų gan protinga pildytis portfelį dėl lygiai taip pat tikėtino pelno iš valiutų svyravimų 2Q.