versija spausdinimui
(9)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė naujausius duomenis apie vartotojų kainų indekso pokyčius. Paaiškėjo, jog tiek euro zonoje, tiek mūsų šalyje metinė infliacija nepakito, o tuo tarpu Europos sąjungoje ji kiek ūgtelėjo.
Per pirmą šių metų rudens mėnesį metinis kainų prieaugis euro zonoje siekė 1,5 procento, kai prieš metus sudarė tik 0,4 procento. Europos sąjungoje per rugsėjį metinė infliacija paaugo nuo 1,7 iki 1,8 procento, kai praėjusių metų tą patį mėnesį ji kaip ir euro zonoje sudarė 0,4 procento. Lietuvoje metinis vartotojų kainų indekso prieaugis nepakito ir siekė 4,6 procento, t.y. pats didžiausias Europos sąjungoje. Prieš metus fiksuota, kad per metus kainos mūsų šalyje ūgtelėjo tik 0,6 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per metus kainos mažiausiai ūgtelėjo Kipre (0,1 procento), Airijoje (0,2 procento) ir Suomijoje (0,8 procento). Na o didžiausia infliacija kaip buvo minėta fiksuota mūsų šalyje, bei kitose dviejose Baltijos valstybėse, t.y. Estijoje ji siekė 3,9 procento, o Latvijoje - tris procentus. Palyginus su rugpjūčiu, metinė infliacija paaugo vienuolikoje Europos sąjungos šalių, septyniose nepakito, na o devyniose smuktelėjo.
Euro zonoje per metus labiausiai pabrango energijos ištekliai, t.y. 3,9 procento, kai rugpjūtį metinis prieaugis siekė keturis procentus. Praėjusių metų rugsėjį fiksuota, kad energijos ištekliai per metus atpigo trimis procentais. Metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis rugsėjį padidėjo nuo 1,4 iki 1,9 procento, kai prieš metus siekė 0,7 procento. Paslaugų kainų metinis prieaugis praėjusį mėnesį sumažėjo nuo 1,6 iki 1,5 procento, kai prieš metus sudarė 1,1 procento. Su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės per metus pabrango 0,5 procento, arba tiek pat kiek mėnesį prieš tai. Praėjusių metų pirmą rudens mėnesį fiksuota, kad šios prekių grupės kainos per metus paaugo 0,3 procento.
Bazinė infliacija, kurią apskaičiuojant nėra atsižvelgiama į energijos išteklių, bei maisto, alkoholio ir tabako pardavimus, rugsėjį euro zonoje sumažėjo nuo 1,2 iki 1,1 procento, kai prieš metus siekė 0,8 procento.
Per patį rugsėjo mėnesį vartotojų kainų indeksas euro zonoje ir Europos sąjungoje paaugo po 0,4 procento, o mūsų šalyje fiksuotas dvigubai didesnis prieaugis, kuris siekė 0,8 procento. Dar sparčiau per praėjusį mėnesį kainos tarp Europos sąjungos šalių paaugo Austrijoje (1,4 procento), Graikijoje (1,2 procento), tuo tarpu didžiausias kainų kritimas fiksuotas Maltoje (0,9 procento), Kipre (0,8) ir Airijoje (0,6 procento).
Euro zonoje per pirmą rudens mėnesį palyginus su paskutiniu vasaros mėnesiu, labiausiai pabrango su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės (3,1 procento), energija (vienu procentu), o maisto, alkoholio ir tabako kainos pakilo 0,1 procento. Tuo tarpu paslaugų kainos per rugsėjį euro zonoje smuktelėjo 1,1 procento.
Bazinė infliacija per praėjusį mėnesį euro zonoje ūgtelėjo 0,4 procento.
Per pirmą šių metų rudens mėnesį metinis kainų prieaugis euro zonoje siekė 1,5 procento, kai prieš metus sudarė tik 0,4 procento. Europos sąjungoje per rugsėjį metinė infliacija paaugo nuo 1,7 iki 1,8 procento, kai praėjusių metų tą patį mėnesį ji kaip ir euro zonoje sudarė 0,4 procento. Lietuvoje metinis vartotojų kainų indekso prieaugis nepakito ir siekė 4,6 procento, t.y. pats didžiausias Europos sąjungoje. Prieš metus fiksuota, kad per metus kainos mūsų šalyje ūgtelėjo tik 0,6 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, per metus kainos mažiausiai ūgtelėjo Kipre (0,1 procento), Airijoje (0,2 procento) ir Suomijoje (0,8 procento). Na o didžiausia infliacija kaip buvo minėta fiksuota mūsų šalyje, bei kitose dviejose Baltijos valstybėse, t.y. Estijoje ji siekė 3,9 procento, o Latvijoje - tris procentus. Palyginus su rugpjūčiu, metinė infliacija paaugo vienuolikoje Europos sąjungos šalių, septyniose nepakito, na o devyniose smuktelėjo.
Euro zonoje per metus labiausiai pabrango energijos ištekliai, t.y. 3,9 procento, kai rugpjūtį metinis prieaugis siekė keturis procentus. Praėjusių metų rugsėjį fiksuota, kad energijos ištekliai per metus atpigo trimis procentais. Metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis rugsėjį padidėjo nuo 1,4 iki 1,9 procento, kai prieš metus siekė 0,7 procento. Paslaugų kainų metinis prieaugis praėjusį mėnesį sumažėjo nuo 1,6 iki 1,5 procento, kai prieš metus sudarė 1,1 procento. Su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės per metus pabrango 0,5 procento, arba tiek pat kiek mėnesį prieš tai. Praėjusių metų pirmą rudens mėnesį fiksuota, kad šios prekių grupės kainos per metus paaugo 0,3 procento.
Per patį rugsėjo mėnesį vartotojų kainų indeksas euro zonoje ir Europos sąjungoje paaugo po 0,4 procento, o mūsų šalyje fiksuotas dvigubai didesnis prieaugis, kuris siekė 0,8 procento. Dar sparčiau per praėjusį mėnesį kainos tarp Europos sąjungos šalių paaugo Austrijoje (1,4 procento), Graikijoje (1,2 procento), tuo tarpu didžiausias kainų kritimas fiksuotas Maltoje (0,9 procento), Kipre (0,8) ir Airijoje (0,6 procento).
Euro zonoje per pirmą rudens mėnesį palyginus su paskutiniu vasaros mėnesiu, labiausiai pabrango su energijos ištekliais nesusijusios pramoninės prekės (3,1 procento), energija (vienu procentu), o maisto, alkoholio ir tabako kainos pakilo 0,1 procento. Tuo tarpu paslaugų kainos per rugsėjį euro zonoje smuktelėjo 1,1 procento.
Bazinė infliacija per praėjusį mėnesį euro zonoje ūgtelėjo 0,4 procento.
