Autorius | Žinutė |
2009-04-15 16:52 #31322 | |
Man irgi daznai kyla dilema, kas geriau ar ekonomikos, verslo skaitnimas ar tai ka daro musu vyriausybe - islaidu mazinimas, taupymas ir mokesciu kelimas. Sioj sriti nesu specialistas, bet vis delto turbut dabar einame tinkama linkme, tiek del euro isivedimo, tiek del TVF paskolos salygu. Buvo minetas Airijos pavyzdys apie milziniska biudzeto deficita. As matau, kad cia diskutuoja protingi zmones, todel noreciau paklausti, koks yra pagrindinis argumentas pagrindziantis musu vyriausybes vykdoma ekonomine politika? Ka tai mums duos?
Juk kritikai sako: uzsmaugsite versla ir del to nebus jokiu litu i biudzeta, zlugs bendroves, verslinkai ekonomika sustos. |
|
2009-04-15 19:19 #31349 8 | |
AndriusAn : ... koks yra pagrindinis argumentas pagrindziantis musu vyriausybes vykdoma ekonomine politika? Ka tai mums duos? Juk kritikai sako: uzsmaugsite versla ir del to nebus jokiu litu i biudzeta, zlugs bendroves, verslinkai ekonomika sustos. Kad geriau suprast, išskirk dvi proceso dedamasias: 1. Būtinos/nebūtinos išlaidos; 2. Didesnės ar mažesnės gaunamos pajamos. Kubiliaus vyriausybei 2008 gale verkiant skubiai reikėjo gauti papildomų pinigų padengti kirkilinių jau iš anksčiau suplanuotas išlaidas, tad tiesiog nebuvo laiko aiškintis, kurios iš jų būtinos, o kurios nelabai. Tą dauguma pajautėm per padidėjusius mokesčius. Dabartiniu momentu stebiu išlaidų filtravimą-kurie punktai būtini, kurie nelabai, o kur išvis tik pinigų švaistymas. Mano akim viskas čia normaliai. Dėl verslo-tai pajamos: tiek atskirų žmonių, tiek valstybės sumine išraiška per mokesčius. Padidėjęs PVM galutiniam darbuotojui-vartotojui ar dividendų mokestis įmonei pačiai verslo eigai esminės įtakos neturi - tai tik apkarpymas iš verslo gauto pelno. Tiek daug triukšmo sukėlę verslo liudijimų, IDV ir IĮ "pabrangimai" gal ir skaudūs atskiriems žmonėms, bet normalaus verslo organizavimo aspektu yra neesminiai. Tiesiog tai kažkiek prafiltravo nesugebančius optimaliai organizuoti verslo, kaip kažkada išsifiltravo stambūs ūkininkai ir išstūmė neefektyvius smulkius. Efektyvaus verslo skiriamasis bruožas toks, kad jam beveik niekada nereikia valstybės pagalbos ir investicijų (kitaip labdaros); normalus pelningas verslas investavimui skirtas lėšas užsidirba pats arba susiranda suinteresuotų privačių investuotojų/skolintojų. Na, o mokesčiai-pas mus jie nedidžiausi ir po pakėlimo. Jei sugebi normaliai organizuot pelningą verslą, pelno sumažėjimas keliais procentais gyvenimo kokybę įtakos labai neženkliai, be to kam dabar lengva-krizė. Reziumuojant: vyriausybė stengiasi subalansuot valstybės(aparato) apetitą su gaunamom pajamom. Kai kurių taip giriamos papildomos mokestinės lengvatos ir labai abejotinos kokybės valstybės investicijos(tuo labiau iš skolintų pinigų) į privatų verslą tik iškraipo rinką ir/ar išlepina išrinktuosius "verslinykus". Geri pvz.: NT mokesčių lengvata Lietuvoje iki 2008 ir niekaip nesibaigiantis AIG "gelbėjimas" JAV 2008-2009. Ką mums gali duoti dabartinė situacija: 1.Valstybės mastu išmoksim gyvent pagal kišenę/uždarbį. 2.Galbūt atsisijos/numirs korupcinės neefektyvios "biznio" struktūros, palikdamos laivą erdvę sveikam verslui. 3.Galbūt, negaudamas tokių išpūstų pajamų už praktiškai nulinę veiklą, sumažės biurokratinis valstybinių veltėdžių aparatas. 4.Tie, kas nori gyvent geriau, išmoks pinigus užsidirbt, o ne gaut, kaip dažnai būdavo iki šiol. "Geriau jau per metus uždirbti vieną procentą, nei prarasti vieną procentą arba dar daugiau" J.Rogers
|
|
2009-04-15 19:29 #31353 | |
Jeigu kiekvienas kažko siektų tai viskas būtų gerai - bet LT žmonės dar vis nori gauti, o tam kad gauti reikia padalinti "teisingai".
Viena išvada - gerai kad LT nėra AIG. Bet fix idėja prikelti socialiai jautrų lavoną egzistuoja kiekvienoje valstybėje tik pagal valstybines finansines galimybes skiriasi lavono dydis. O LT lavonas tai yra piliečių dauguma. Kaip čia švelniau pasakius "teisingas mastymas" |
|
2009-04-15 22:33 #31406 1 | |
newbie : Tiek daug triukšmo sukėlę verslo liudijimų, IDV ir IĮ "pabrangimai" gal ir skaudūs atskiriems žmonėms Iš esmės pritariu tam ką newbie parašė. Tik noriu atkreipti dėmesį dėl ko mano supratimu buvo sukeltas perdėtas triukšmas ir vyriausybė dar po šiai dienai kiekviena proga kalama prie kryžiaus: ogi todėl, kad jie užsimojo prieš neliečiamuosius, iki šiol mokesčių lengvatomis daugiausia lepintus (5% lengvatinis PVM, 15% autoriniai honorarai, t.y. praktiškai jokių mokesčių...). Kalbu apie taip vadinamus laikraščius. Dabar jiems nustatyti daug maž panašūs mokesčiai kaip ir kitose verslo šakose. O čia dar ir liūtuką vyriausybė pradėjo skriausti. O juk liūtukas yra vieno iš didžiausių reklamdavių draugas Aš šiaip tai sutinku kad valdžią kritikuoti būtina. Bet neperlenkiant lazdos, kaip buvo dabar. Nes krizės metu labai svarbus politinis stabilumas, dėl kurio galima atleisti ir vieną kitą klaidingą sprendimą. |
|
2009-04-16 08:44 #31426 | |
Švyturys : Tik noriu atkreipti dėmesį dėl ko mano supratimu buvo sukeltas perdėtas triukšmas ir vyriausybė dar po šiai dienai kiekviena proga kalama prie kryžiaus: ogi todėl, kad jie užsimojo prieš neliečiamuosius, iki šiol mokesčių lengvatomis daugiausia lepintus (5% lengvatinis PVM, 15% autoriniai honorarai, t.y. praktiškai jokių mokesčių...). Kalbu apie taip vadinamus laikraščius. Dabar jiems nustatyti daug maž panašūs mokesčiai kaip ir kitose verslo šakose. Na nereikia tik apie laikrascius! Isivaizduokit: rimta leidykla leidzia mokslines knygas (rinka ant LTU labai menka). Anksciau buvo lengvatinis PVM ir autoriui honoraras 15 proc. (zinoma ir kiti einamieji kastai). Nuo Naujųjų PVM 19 proc., o lengvatinis pereinamasis autoriaus mokestis yra 15 (pajamu mokestis) +6 (ligoniu kasos) +1 (Sodra) ir dar 10 proc (Sodra). Knygu leidyba tiesiog nebeapsimoka! Is vienos puses galima trypciot is dziaugsmo, kad pagaliau tvarka bus, bet isties as labiau noreciau gaut stabilu 3000 Lt atlyginima kas menesi, nei viena menesi 1000, o kita 6000 Lt. P.S. po treju metu bendras autoriaus apmokestinimas bus 52 proc! o kas tada bus? |
|
2009-04-16 10:13 #31433 1 | |
BET koks didesnis mokesciu pakelimas sukels tik ju slepimo pasekmes ir daugiau seselines ekonomikos, speju, kad musu laukia dar vienas mokesciu pakelimas, si salis jau bankrutuoja, nes yra neproduktyvi, ilga laika buvo tiesiog "geriama" ir svaistomasi pinigais bei masyviai skolinamasi, atejo laikas "issiblaivyt", bet kaip suprantat po neatsakingo ir besaikio "gerimo" pasekmes buna didesnes ir ilgesnes
|
|
2009-04-16 11:34 #31441 1 | |
AndriusAn : koks yra pagrindinis argumentas pagrindziantis musu vyriausybes vykdoma ekonomine politika? Ka tai mums duos? Juk kritikai sako: uzsmaugsite versla ir del to nebus jokiu litu i biudzeta, zlugs bendroves, verslinkai ekonomika sustos. Dauguma verslo kuris bus "uzsmaugtas" padidinus mokescius (kitaip sakant sumazinus pilieciu pajamas ir perkamaja galia) yra parazitinis musu saliai ziurint is makroekonomikos poziciju. Kadangi daugumos tu verslu pamata sudaro importas. Importas: statybiniu medziagu, automobiliu, buitines technikos, baldu, ivairios irangos ir medziagu t.t. O importas blogina musu salies einamosios saskaitos balansa. Apie einamosios saskaitos balanso blogumus cia jau prirasyta daug, todel nesikartosiu. Lietuvos imonems kurios eksportuoja ir yra musu ekonomikos variklis, mokesciu nasta pajus minimaliai, kadangi PVM mokamas tik palikus preke Lietuvoje. Padidindami mokescius mes sumaziname varojima. O kadangi vartojame daugiau importiniu prekiu nei Lietuvisku, vadinasi labiau suduodame smugi Vokietijos ir Kinijos imonems nei Lietuvos. (cia reikia ziureti i santikinius dydzius). Be abejones siuo mokesciu padidinimu nuskriaudziamos kai kurios ir geros imones, taciau nera sprendimu kurie butu visiskai teisingi arba ne. Dazniausiai yra truputi teisingesni ar truputi blogesni, tai kompromisas. As visiskai pritariu Kubiliaus politikai del mokesciu ir taupymo. O kas liecia lito devalvavima, manau cia yra susitarimas su Svedijos bankais. Kitaip pagal Kubiliaus vykdoma politika ir dabartines situacijos supratinguma, kuri jis demonstuoja, turejo devalvuoti lita 10-30%. |
|
2009-04-16 11:40 #31442 | |
IT17 : BET koks didesnis mokesciu pakelimas sukels tik ju slepimo pasekmes ir daugiau seselines ekonomikos... O tu manai ekonominio smukimo laikotarpiu, jei mokesciai nebutu pakelti, seseline ekonomika nedidetu ir niekas nesleptu mokesciu? Pasakysiu tau viena - bullshit! Zmonem/verslininkam dabar ikale i galva, kad pas mus yra krize. Ka zmones/verslininkai dare per krizes iki siol? Pradedavo riboti vartojima/islaidas. Stengdavosi vel nuslepineti mokescius ir kad kuo didesne dalis atsiskaitymu vyktu juodais. Tad prie kriziu visada didedavo seselines ekonomikos apimtys. As neneigiu, kad dalis versliniku tikrai del pakeltu mokesciu prades riboti atsiskaityma baltais, taciau tai tikrai nera didesne dalis, kurie pradejo tai daryti vien del pacios krizes. O valstybe ir buvo numaciusi tai, kad dides seseline ekonomika. Ir kad tam kompensuoti buvo pakelti mokesciai. Asmeniskai knygu neskaitau, taciau manau, kad apie tai turetu rasyti ir vadoveliuose krize --> dideje seseline ekonomika --> valstybe kelia mokescius, kad kompensuoti biudzeto deficita. Matas Macijauskas
|
|
2009-04-16 13:37 #31476 | |
Kad mokesciu didinimas atliks filtro funkcija as neabejoju, taciau neabejoju ir tuo kad, tas filtras isfiltruos ir nemaza dali versloviu, kurios gal yra perspektyvios.
Kaip visada tiek viena tiek kita puse atranda kuo pagristi savo pozicija. Turbut visiem neitiksi, reikia, kaip polis sake, kompromiso. Cia tutbut jau ne pirmas toks klausimas, bet ar nuo devalvavimo galima apsisaugoti prisiperkant akciju OMX nasdake vilnius? Sako zmones, kad ne, nes akciju kaina automatiskai nepakils, nors is kitos puses tai akcijos juk suteikia teises i turta ir pan bendroves.. |
|
2009-04-16 14:10 #31488 | |
Buvo kažkoks straipsnis žurnale "Investuok", kuriame paminėta, kad valiutos devalvacijos poveikis akcijų biržai dažnai būna teigiamos, t.y. akcijų kainos kyla. Logiškai mastant taip ir turėtų būti, nes kaip paminėjo AndriusAn tai juk turtas, nors ir nevisai apčiuopiamas
|
|
2009-04-16 15:42 #31504 | |
siek tiek informacijos is taip nemiegiamu lenku,
per pirma siu metu ketvirti lenkijoje pirminiais duomenimis buvo isduota 35 tūkstanciai nauju hipotekos, t.y. nekilnojamo turto kreditu, kuriu bendra vertė 7 mlrd. zlotu. pries metus per ta pati laikotarpi salyje buvo isduota 60 tūkstančių hipotekos kretidu, kuriu verte sudare 12 mlrd. zlotu. vaje vaje, nu krito, bet pasirodo zmones ir toliau ima kreditus, nepaisant kad zlotas nuvertejo pastebimai ir turejo buti pasaulio pabaiga, po zloto nuvertejimo ir nemokumo isaugimo, na aisku klientu nemokumas isaugs, cia faktas, banku pelnai kris, irgi faktas, bet kazkokios katastrofos po zloto nuvertejimo pastebimo kol kas nematau, kaip lietuvoje reklamuojama, kad devalvavus lita butu pasaulio pabaiga. aisku, cia tik vienas faktorius, pamatysim, ka bankai parodys po pirmo ketvirčio su savo rezultatais |
|
2009-04-16 17:15 #31531 | |
IT17 : siek tiek informacijos is taip nemiegiamu lenku, Kodėl nemėgiamų? Viskas su jais normaliai, tik kad tas zloto kursas negeras IT17 : per pirma siu metu ketvirti lenkijoje pirminiais duomenimis buvo isduota 35 tūkstanciai nauju hipotekos, t.y. nekilnojamo turto kreditu, kuriu bendra vertė 7 mlrd. zlotu. pries metus per ta pati laikotarpi salyje buvo isduota 60 tūkstančių hipotekos kretidu, kuriu verte sudare 12 mlrd. zlotu. vaje vaje, nu krito, bet pasirodo zmones ir toliau ima kreditus, nepaisant kad zlotas nuvertejo pastebimai ir turejo buti pasaulio pabaiga, po zloto nuvertejimo ir nemokumo isaugimo, na aisku klientu nemokumas isaugs, cia faktas, banku pelnai kris, irgi faktas, bet kazkokios katastrofos po zloto nuvertejimo pastebimo kol kas nematau, kaip lietuvoje reklamuojama, kad devalvavus lita butu pasaulio pabaiga. aisku, cia tik vienas faktorius, pamatysim, ka bankai parodys po pirmo ketvirčio su savo rezultatais Va būtent. O buvęs Latvijos premjeras Guodmanis viename interviu pareiškė, kad devalvavimas "pražudytų visą Latvijos kartą". Jam turbūt atrodo kad valiutos kurso pasikeitimas yra baisiau už karą ar marą. |
|
2009-04-16 18:10 #31541 | |
IT17 : siek tiek informacijos is taip nemiegiamu lenku, per pirma siu metu ketvirti lenkijoje pirminiais duomenimis buvo isduota 35 tūkstanciai nauju hipotekos, t.y. nekilnojamo turto kreditu, kuriu bendra vertė 7 mlrd. zlotu. pries metus per ta pati laikotarpi salyje buvo isduota 60 tūkstančių hipotekos kretidu, kuriu verte sudare 12 mlrd. zlotu. vaje vaje, nu krito, bet pasirodo zmones ir toliau ima kreditus, nepaisant kad zlotas nuvertejo pastebimai ir turejo buti pasaulio pabaiga, po zloto nuvertejimo ir nemokumo isaugimo, na aisku klientu nemokumas isaugs, cia faktas, banku pelnai kris, irgi faktas, bet kazkokios katastrofos po zloto nuvertejimo pastebimo kol kas nematau, kaip lietuvoje reklamuojama, kad devalvavus lita butu pasaulio pabaiga. aisku, cia tik vienas faktorius, pamatysim, ka bankai parodys po pirmo ketvirčio su savo rezultatais Lietuva ir Lenkija turi esmini skirtuma - rinkos dydi, konkurencine rinka ir gamyba. Kai Lietuvoje maisto produktai brango daugiau nei 20%, tuo tarpu Lenkijoje jie pabrango ~5%. Devalvavus lita Lietuvos padetis pageres tik tuo kad valstybinio sektoriaus darbuotojai gautu mazenes algas isvertus i EUR. O kainos pasivytu pasaulines per kelias valandas/dienas arba menesius. |
|
2009-04-17 11:04 #31635 | |
sveiki,
cia buvo kalbama apie didejancia seseline ekonomika. tiesa sakant nelabai matau bedu, kuo ji yra bloga. juk is esmes zmones patys save issilaiko. pensiju jiem moket nereikia, nes oficialiai nedirba |
|
2009-04-17 11:19 #31639 | |
nacistas : cia buvo kalbama apie didejancia seseline ekonomika. tiesa sakant nelabai matau bedu, kuo ji yra bloga. juk is esmes zmones patys save issilaiko. pensiju jiem moket nereikia, nes oficialiai nedirba Papasakok kaip patys save išsilaiko pensininkai, mokytojai, ugniagesiai, policininkai, mažus vaikus auginančios mamos, kaip tie "patys save išsilaikantys" žmonės patys remontuja kelius ir tiltus. Gal tada įtikinsi, kad tikrai ta šešėlinė ekonomika - nieko blogo. |
|
2009-04-17 16:08 #31678 4 | |
matau daug "teisingu" mokesciu gerbeju- tai noreciau papriestarauti. Mokescius moketi normalu, normalu kad jie vienodeja nepriklausomai nuo veiklos rusies, mazeja isimciu ir lengvatu. Tikrai einame teisinga linkme, bet kaip einame? Ar normalu kai:
1)Sodra tris metus tures virs 20 galiojanciu tarifu-bendros surenkamos sumos tai nepadidins, bet islaikys didziuli kieki valdininku, "praris" daugybe buhalteriu ir vadovu laiko (kuris galetu buti panaudotas pridetinei vertei kurti), tokia reforma- tiktai padidejusios administravimo islaidos ir nieko daugiau. 2) ar normalu, kai istatymai ir mokesciu aktai atskirai kalba apie ukininkus, miskininkus, net metalo lauza renkancius, bet beveik neuzsimena apie dividentus gaunancius- tarsi si "buoziu kapitalistu" klase neegzistuotu. Ir apmokestina didziausiu tarifu. Nors pasaulyje tai vienas is pensininku pragyvenimo- finansavimo saltiniu, palengvinantis tos pacios Sodros nasta. 3) ar normalu, kai sportininkai padedami remeju gauna lengvatas, isimtis, o autoriai, nemokantys garsiai rekti-ne. 4) ar normalu, kai progresines mokesciu sistemos siekia socialdemokratai, bet de fakto iveda liberalai? 5) ar normalu, kad verslas, spaliomenesi parenges kitu metu biudzetus pagal naktine klounu duda turi juos keisti, laukti nezinioje ir t.t. 6) ar normalu, kai sveikata draudzia VMI? kurioj dar salyje toki cirka matete. cia galima testi per kelis puslapius, bet esminis Lietuvos mokesciu politikos bruozas- visiskas nenuoseklumas, biudzeto skyliu kamsymas paskutine minute, perdarymas, ir NEKOKYBE. Ar nebutu logiska susesti visiems, isdiskutuoti "vizija ir misija" ir bendru sutarimu (kaip ES ar NATO) ivykdyti. Juk esminiai dalykai, formuojantys verslo ir gyvenimo aplinka. Bet kiek ekonomistu ruosia tokias reformas, kiek diskutuoja? Kiek atsizvelgiama i profesionalu pastabas? Kokia dali seime ar vyriausybej sudaro ekonomistai arba teisininkai? pagal mokestine aplinka artejame prie Baltarusijos- visiskai neprognozuojami. bet lietuviai- sauniausi zmones pasaulyje, tik gal ne valdininkai |
|
2009-04-17 20:38 #31727 | |
Švyturys : Papasakok kaip patys save išsilaiko pensininkai, mokytojai, ugniagesiai, policininkai, mažus vaikus auginančios mamos, kaip tie "patys save išsilaikantys" žmonės patys remontuja kelius ir tiltus. Gal tada įtikinsi, kad tikrai ta šešėlinė ekonomika - nieko blogo. kalbant apie dabartine situacija, sutinku kad seselines ekonomikos augimas ir mokesciu nesurinkimas labai blogai, taciau ziurint labiau is filosofines puses, beveik visi pamineti zmones uzsiima veikla, kuria uzsiima ir privatus verslas. del pensiju, tai manau, kad kiekvienas zmogus pats uz save atsakingas, kad susikauptu senatvei pinigu ir galetu gyvent nebedirbdamas. jei tik leistu, manau daugelis sutiktu nemoket i sodra tos dalies is kurios kazkada gaus pensija, o atsidet ja ir pats kaupti |
|
2009-04-17 20:54 #31731 | |
O kas būtų,kaip manai,jei visi būtų verslininkai?
Ar mes diskutuotume šioje temoje,ar turėtume tai, ką turime garaže, ant galvos? Ar turėtų ką pirkti Tavo tėvai už sukauptus per gyvenimą "pinigus"? |
|
2009-04-17 21:37 #31742 | |
"visi verslininkai" - ?
visi verslininkai nei bus nei reikia, versla turet sudetigas darbas ir tikrai labai nedaug zmoniu turi tam sugebejimu. del mano tevu, tai kaip ir ne tamstos reikalas ka jie gali ar negali nupirkt, bet manau, kad zmogus turi pats pasirupint savimi, o ne tiketis, kad valdzia ar dar kazkas jam pades. ypac kas liecia pensijas |
|
2009-04-17 21:52 #31751 | |
Tai gal visgi atsiribokime nuo asmeninių interesu ir "tėvų", nes man tavo tėvai kaip ir nelabai rūpi.
Einant tavo rodomu keliu prieitume... anarchiją. Ar tai gerai, ar blogai nežinau, bet žinau, kad verslui tikriausiai tai nėra gerai. Jeigu jau apie tėvus: maniškiai mėgsta sakyti- "kas žemę ars,jei visi ponais darosi" |