Beje dažniausiai tie kurie bujo pencinykų su šakėm ir padaro didžiausią žalą savo valdymo metu ,nes rūpinasi savo karjerą ir reitingais , o ne valstybe. Todėl ir eksperimentuojam kaip čia padaryti ,kad ir avis būtu sveika ir vilkas sotus.

čia citata iš šios dienos straisnio verslo žinose:„..., tačiau nežinau tokių šalių, kurios iš tradicinės kreditų krizės išeitų be devalvacijos. Jei Baltijos šalims pavyks, jos bus pirmos, – sako „Nordea“ atstovas.

tai čia kaip pasakius kiekvienam pensininkui su šake priklauso valstybės gabaliukas. Bent turėtų priklausyti. Pagal demokratinį valdymo modelį. Devalvacija šiuo metu vargiai ar ką išspręstu, bet rytoj vargiai ar kas nors bus. Gal ECB devalvuos eurą. O Nordea analitikui tai norėčiau priminti, kad LT ir pasaulyje vykstantis reiškinys savo mastu ir globalumu vadovėlyje nėra aprašytas todėl visos valstybės linkusios daugiau mažiau eksperimentuoti. G20 irgi panašūs į Krylovo pasakėčios veikėjus - vienas kairėn, kitas dešinėn, trečias per vidurį. Galų gale viskas baigsis skambiais pareiškimais ir numanomais darbais skirti 500 mlrd dolerių TVF'ui ir kažkokia mistine gėdos lenta valstybių taikančių protekcionistines priemones. Įdomu kas bus sekančiam G20 susirinkime visi G20 ir pasikabins ant tos lentos? Žodžiai tradicinė kreditų krizė neskamba.

vien faktas,kad kaimynes salys: latviai,lenkai,rusai devalvavo savo valiuta. Lietuva lieka kaip kaskokia ipatinga salis tarp ju, o juk taip nera.

isties tai reiketu sakyt, kad "avis butu sveika ir VILIBORAS sotus" ;)

Atkreipkit demesi i itin palankejancias devalvacijai aplinkybes: Uzsienio skola mazeja, o vidaus (t.y. litine) dideja!
Ka mano apie tai Ashaman, kurio minciu tekme man labai patinka (gal ir del to, kad esu marksistas pagal mokslini interesa ;) )

tai ką kolegos manote apie pasaulio gelbėtojų G20 susitikimą. Manau esam jau išgelbėti. Pinigai bus spausdinami 5 bėgiu, o iš to trl'o keletas mljd bus skirta ir Lietuvai. Na nieko revoliucingo ir neivyko. Naujų įdėjų truputį pasigedau. Na bus sukurta nauja greičiausiai impotentinė organizacija iš tų pačių bankininkų, kuri kontroliuos bankininkus. O merikiečiai toliau spausdins. Kai visiems blogai tai spausdina ir visus pamaitina doleriais per TVF, o kai visiems gerai visi maitinam Kiniją tais pačiais TVF USD, kuri savo ruoštu maitina JAV iždą (čia kažkas negerai ).
Bet bet bet spausdinimas jau duoda pirmus vaisius. Panasu, kad judam į viršų. Ar jau prasideda pirmosios hiper užuomazgos? ar jau FED turėtų įjungti stabdžius. Bet kad spausdinimas tik prasidėjo. T.y. FED supirkinėja jav iždo vekselius. Bet man kažkaip nuojata kužda, kad dar turėsim siurprizų, tik kokia yla ir kada ji išlįs?

Kažkaip visi lyderiai keistai vieningai kalba apie naują finansų tvarką. Matyt, už uždarų durų jau sutarta, o viešai paleidžiama keletas aptakių, skambių frazių. Viena ausim nugirdau, kad bus pardavinėjamas kažkoks auksas kažkam paremti. Gal dėl to auksas šiandien ir smuktelėjo 2,5 proc. Numuš aukso kainą, pigiai prisipirks ir infliacijai bus pasiruošta . Šiaip visokiuose neoficialiuose straipsniuose jau seniai trimituojama, kad auksas kainuos 5000 dol. ir daugiau. Jei iš tikrųjų vieningai nutarta pagrindines valiutas padevalvuoti, tai turbūt geriau laikyti labiausiai nevykusios įmonės akcijas nei grynuosius.

latviai dar nedevalvavo, bet prie saraso galim prijungti gudus ir musu draugus svedus

parodykite, kas ten rubliais arba zlotais santaupas laiko

Reikalas toks, ir buvo jau pasakytas verslininkų šiame forume: Lietuva maža, atlyginimus sumažinti - ne problema. Tas ir vyksta šiomis dienomis. Tą patį ir mūsų ekonomikos šulai visai teisingai pasakė.

Nejau tikite, kad esant visuotinei krizei, Lito devalvavimas padidintų vartojimo indeksą vietinėje rinkoje? Sumažintų bedarbystę, įdarbintų visus tuos statybų bedarbius? Užsienio investitoriai imtų bėgti į Lietuvą, ieškodami pigios darbo jėgos?
Siūlau pažiūrėti pro langa, kas vyksta. Laikas kviestis investitorius ir mažinti bedabystę buvo pries porą metų, dabar lieka tik laukti ir čiulpti leteną.

Kas dėl euro skolininkų, tai yra ko gero aktyviausia visuomenės dalis, kuri ėmė paskolas. Privertus ją bankrutuoti, tie žmonės tiesiog išvažiuos, liks tik penCininkai su savo niekam nereikalingais butais ir tuščia Sodra.

Nuostabus planas- mes spausdinam daaaug zaliu fantiku, per savo asociuotus draugus padalinam visiems kam tik reikia, na o atiduoti turesite paslaugomis ir prekemis (jusu fantiku mums nereikia). Tiesa dar pareikalausime elgtis pagal musu salygas, o stai draugai irgi gales is paskos spausdinti savus fantikus. Bet musu zali fantikai vis tiek populiariausi, mes tuoj atsipeipaliosim ir tada nepamirskite vel savo prekiu didesniais kiekiais siusti- tinka viskas, sveiku vartotojisku apetitu nesiskundziame

Puikus postas ir puikios mintys.
Telieka tikėtis kad ankščiau ar veliau sociumas subres iki tokio lygio.
Piniginis vienetas privalo turėti VERTĘ nekintančią ir nepingančią laike.
Bandau vertinti savo gyvenimiškus poreikius ir prieinu prie išvados kad man nėra būtini tie visi super-puper novatoriški brendai, know-how ir t.t. kurie ir pateikiami kaip didžiausi infliacinės globalizacijos laimėjimai.
Technologijos vystysis ir taip, nes tai privers daryti konkurencija tarp šalių, o modernus imidžo daikčiukai, bei sofistikuotos vartojimo prekės...jei klausimo vertė - sistemos stabilumas - galima apseiti ir be jų.
Problema tame kad esamos sistemos kūrėjai niekada to nedaleis, nes tuomet jie praras "bandos" kontrolę. O būtent dėl tos kontrolės jie ir įsigyjo Bank of England, o veliau suformavo FED'ą.

Ašamanai, taigi prieš kelias savaites apie tai diskutavome. Kam tu su tais iš piršo laužtais 6 LTL/EUR žmones gąsdini? Po to nereikia stebėtis, kad vėl pasipila tie keisti argumentai apie visų eurinių skolininkų bankrotus ir pan. Nėra jokio poreikio valiutiniais rezervais padengti visus indėlius. Užtenka padengti skirtumą tarp litinių indėlių ir išduotų litinių paskolų. Vienašališko EUR įvedimo atveju banko balanse vietoje XXX Lt indėlių ir -XXX Lt paskolų atsirastų YYY EUR indėlių ir -YYY EUR paskolų, sumoje niekas neatsiranda ir niekas neišnyksta. Niekur aplinkinėse valstybėse nebuvo tokio žiauraus valiutos nuvertėjimo, tai kodėl pas mus turėtų būti kitaip? Manau kad 30% - normali riba.

Kitiems diskusijos dalyviams: man taip pat rūpi pensininkai. Ar teko girdėti paskutines naujienas iš Sordos? Aš nelabai suprantu, kaip pagal jūsų siūlomą defliacinį scenarijų bus mokamos pensijos, kai bus 20% nedarbas, likusių dirbančiųjų atlyginimai sumažės kokiais 30%, iš jų dar kažkokia dalis prisimins vokelių praktiką. Pensijas tektų mažinti tiek, kad galimybė nusipirkti vaistų mažėtų labiau negu devalvacijos atveju. Bukanieriau, ar tokiu atveju mažiau bus einančių su šakėmis valdžią versti? Beje, pagal defliacinį scenarijų, reikės mažinti ne tik pensijas, mokytojų, pareigūnų atlyginimus. Reikės mažinti ir minimalų atlyginimą, ir neapmokestinamą minimumą.
O dėl 30% benzino, dyzelino ir cigarečių brangimo dėl devalvacijos tai jau nusibodo kartotis. Ar teko girdėti, kokią dalį šių prekių kainoje sudaro akcizas, kurio devalvacija neįtakoja?

2 deivisss: ačiū už pastabą (dėl gaminama.lt), problema buvo esant tam tikriems naršyklės nustatymams, dabar viskas sutvarkyta.

Jau estai matyt ruošiasi devalvuoti savo valiutą, dar ir lietuviams padėtų
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/karyba/straipsnis?name=straipsnis-7017&l=2

kadangi akmenelis i mano darza, pasiaiskinsiu: nekalbejau apie trumpalaiki esamos sistemos fix, bet apie ilgalaike alternatyva.
1) 8 dirbantys gali islaikyti 2 nedirbancius ir pvz.4 pensininkus su salyga kad visi like nera prasiskoline t.y. prisieme nebutinu isipareigojimu. Azija, arabu salys taip gyvena- nedarbas didelis, bet bedarbiu isipareigojimai mazi, pensininkai turi pakankamai santaupu (ar zmogaus tikslas per gyvenima nebutu paciam sukaupti senatvei, ar tik laukti kol valdzia viena ar kita forma uz ji tai padarys? ar patinka kaip tai daro Sodra? kazkodel pirmame pasaulyje madinga prasiskolinti iki ausu iskart isejus is universiteto ir visa gyvenima vergauti bankams drebant del darbo vietos. ir tik todel, kad reklama ipute i smegenis, kad "tu gali sau tai leisti, cia ir dabar, atidirbsi veliau". Jei imones butu valdomos taip, kaip asmeniniai vakaru piliecio finansai- visos seniai butu bankrutavusios (5x istatinis kapitalas- head ofisui (20% pradinis inasas(1/5), 80%-skola(4/5), cia isduodant paskola konservatyviai ), dar 0,5 istatinio kapitalo-paskolos pajamu neuzdirbanciai, nebutinai irangai(autolizingas(nebent butumete taksistais), vartojamoji paskola), max overdraftas (kreditines korteles) ir t.t.
perskaiciuokim savo paciu finansus pagal ROE, capital employed, skolos/nuosavo kapitalo santyki ir paziurekim ar atrodom kaip perspektyvi pelningai dirbanti imone? kiek kapitalo naudojam sau, reprezentacijai, ir kiek-pajamoms uzdirbti? na i politines ir socialines to pasekmes nebesiplesiu.
Toks perskaiciavimas/palyginimas man labai padejo efektyviau paskirstyti investicijas, suvokti kiek asmeninems reikmems is tikruju galiu sau leisti ir negyventi "virs galimybiu ribos". Tuomet is valdzios nereikia nieko isskyrus stabiluma (valio nesibaigiancioms mokesciu ir Sodros lopymo reformoms!)
2) kalbu apie leta kuklia 2% metine target defliacija. Tam pasiekti reiketu tiktai letai mazinti pinigu kieki ir islaikyti zemas/nulines palukamu normas. Kita susireguliuotu savaime, nominalus atlyginimai isliktu, reali perkamoji galia didetu 2% kasmet. Zinoma "amzinos defliacijos" irgi negaletu buti, bet bet kuris korekcinis counter ciklas- augimas/infliacija butu pagristas realiomis gyvenimisko poreikio paskatomis, o ne burbulo putimu siekiant palaikyti sistema.

Kodel mes nekvesciuonuodami priimame infliacine palukanine sistema t.y. teigiame kad anksciau atliktas darbas, gauta preke, paslauga yra vertingesni uz atlikta veliau? tik todel kad esame alkani vartoti kuo greiciau ir kuo daugiau ir palukanos- tai kaina uz galimybe vartoti anksciau uz kitus. Bet tuo paciu ir eksponentines nestabilios sistemos prielaida. Velgi dalis arabu pasaulio palukanu nenaudoja, kai kurie vietiniu pinigu ekspermentai Vokietijoje naudodavo net neigiamas palukanas taip paskatindami cirkuliacijos greiti, bet ne slamsto gamyba.
Esama sistema skatina gaminti ir vartoti kasmet daugiau tam, kad atiduotume esamas skolas su palukanomis, o ne tam, kad is tikruju reiketu didesnio vartojimo ar blogesniu bei greiciau keiciamu daiktu. Ir esamos skolos, palukanos dideja eksponentiskai periodiskai pareikalaudamos restarto- banku, valiutu, gamybos/prekybos kriziu, to pasekoje kapitalo persiskirstymo ir t.t.
atskira tema butu palukanines sistemos poveikis skurdzioms ir bandancioms pakilti salims- joms nelieka kito varianto kaip tik isparduoti vakarams visus naturalius resursus, nes atidirbti uz palukanas jos niekada negales.
Ir visos "zalios" iniciatyvos negali atsverti sisteminio ekspancijos poreikio t.y. nuosekliai didejantis siukslinimas padeda islaikyti sistema ir nera politiniu/ekonominiu paskatu "zaleti"(tik kalbos ivaizdziui palaikyti). Musu amziui gal ir uzteks-pratempsim, bet tai yra netvaru.

Tai ir yra ta vieta, dėl kuriuos daugeliui nesueina galai.
Vyraujanti opinija - pinigų masė turi pastoviai plėstis kad užtikrinti pastovų infliuojančios ekonomikos augimą. Ir būtent todėl aukso standartas nėra tinkamas, nes jis neleis nevaržomai didėti pinigų masei.
Tačiau kas iš tikrųjų turetu rūpėti tai ne "nuliukų" skaičius jūsų sąskaitoje, o tų "nuliukų" perkamoji galia. Jei ji bent jau nemažėtu (apie didėjimą baisu net pagalvoti ) kelis dešimtmečius - tai sukurtu nuostabią aplinką ekonomikos vystymuisi.
Bet grižtant į realybę, manau kad pinigų priryšimas prie ko nors "neorinio" yra būtinas. Pvz.auksas.
Tuomet nustatomos metinės pinigų infliacijos per valstybės tūščios emisijos/bankų kreditų sistemą lubos - pvz.3 proc. ir pirmyn - sistema bus skaidri ir efektyvi - visi žinos kad reali infliacija yra 3 proc. ir atitinkamai auksas kiekvienais metais pabrangs 3 procentais.
Tai bus kertinis akmuo. O ant jo jau bus statomas namas: bankai mokės fiksuotas 2 proc. palūkanas už auksą/piniginį indelį ir jos nepriklausys daugiau nuo visokių ...BORų ir skolins juos valstybei/verslui/namų ūkiams už pvz.4 proc., o iš skirtumo tarp 2 ir 4 ir gyvens (beje - skolins nedaugiau nei yra indeliu, likviduojant multiplikatorių). Indelių pajamingumas turi būti mažesnis nei reali infliacija kad tai skatintu žmogų nekaupti pinigą, o investuoti jį į ūkio plėtrą, sodo sutvarkymą ar bonką degtines - tuomet ženkliai išaugtu pinigų velocity.
Nėra abėjoniu kad tokia, nevaržomai neinfliuojanti sistema, funkcionuoti gali - tik dėja.., neduos mums "protingieji kurmiai" nieks ją pasidžiaugti...

http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7277&lang=lt
Litiniu indeliu yra 2009 02
36 419,7 * 73.5proc.= 26768.5 mln.lt
Litiniu paskolu yra 2009 02
70 211,4 * 34,3proc.= 24082.5 mln.lt

Euriniu indeliu yra 2009 02
36 419.7 * 26.5proc.= 9651.2 mln.lt
Euriniu paskolu yra 2009 02
70 211.4 * 65.7proc.= 46128.8 mln.lt

Šiaurės vėjau, su tavo paskutine žinute daugelyje vietų sutinku, bet turiu išsakyti vieną mano manymu svarbią pastabą dėl tavo paminėtų azijos, arabų ir kitų taip vadinamų "trečio pasaulio šalių": ten esminis skirtumas nuo vakarų pasaulio yra demografinė padėtis, t.y. gimstamumas ir gyvenimo trukmė. Jeigu šalyje žymiai mažesnė dalis gyventojų sulaukia taip vadinamo pensijinio amžiaus, o ir tie, kurie sulaukia, jau turi kokius 5 vaikus ir atitinkamai 25 anūkus, tai visuomet yra kas jais pasirūpina (kad "pasirūpinti" - jų atveju užtenka ir ryžių dubenėlio per dieną...). Dėl tos priežasties, kiek žinau, islamo šalyse apskritai nėra pensijų sistemos. Aišku, svarbią vietą užima ir tradicijos, tačiau viską riboja senų/jaunų žmonių kiekio proporcija šalyje.
Taip kad, tie kurie nepučia finansinio burbulo, pučia eksponentinį demografinį burbulą, kuris dar mažiau tvarus ir gali dar skaudžiau sprogti. Juk planeta ne guminė.
Tik norėjau parodyti, kad ne viskas taip paprasta, ir siūlant alternatyvas esamam modeliui reikia atsižvelgti ne tik į finansinius rodiklius.

Erika, ačiū už skaičiukus. Kaip matote, skirtumas tarp litinių indėlių ir litinių paskolų yra nelabai reikšmingas (~2.7 mlrd. Lt.), taigi, techniškai vienašališkas euro įvedimas galimas be didelių devalvacijų (gal Ašamanas perskaičiuos iš naujo ).
Bet jeigu jau nusprendžiame tą daryti, tai reiškia kad ant Briuselio "padėjome", o tuomet ir Ignalinos galime laiku neuždaryti

Na skaičiuot tai neskaičiuosiu, tačiau čia groja dar vienas svarbus momentas - jei Lietuva ryžtusi tokiam žingsniui - ji privalo užsitikrinti sau bent šiokį-tokį užnugarį, finansinės pagalvės pavydalu, nes, greičiausiai, išorinis skolinimas bus tam tikram laikui užrauktas.
O užnugaris, dėja, gali gautis tik paaukojant savo piliečių perkamąją galią - todėl devalvacija būtų būtina.

Turiu klausimą apie Lietuvoje skaičiuojamą nedarbo lygį - gal kas jau buvote susidurę:
Kiek laiko bedarbis užsiregistravęs darbo biržoje stovi įskaitoje? Ar 6 mėnesius kol valstybė jam moka pašalpą ar neribotą laiką, kol Sodra ir/ar VMI negauna iš jo kokių nors mokestinių atskaitymu, po ko praneša Darbo biržai ir pilietis išbraukiamas iš sąrašų?
Tiesiog norisi suprasti ar tie nedarbo skaičiai kuriuos praneša Darbo birža yra realūs ar čia irgi groja sofistikuotas statistinis inžiniringas.