Pirmas straipsnis. Sutarčių teisė.

Įvadas ir turinys yra čia.

Bendru atveju, norėdami pradėti investuoti turite:
a) Įrodyti savo tapatybę;
b) Pasirašyti sutartį su finansų tarpininku.

Jūsų ir finansų tarpininko tarpusavio įsipareigojimai – teisės, pareigos – ir yra įvardijamos toje sutartyje.

Kokį finansų tarpininką pasirinkti – banką ar specializuotą kontorą, Lietuvos rezidentą ar užsienio subjektą – tai yra atskiros temos. Į jas mes nesigilinsime. Aš savo laiku pasirašinėjau sutartis su Lietuvos rezidentais – šią kryptį mes toliau ir nagrinėsime.
Šiame straipsnelyje mes apžvelgsime antrą punktą – sutarties su finansų tarpininku pasirašymą.

Reikia suprasti, kad kokios problemos beiškiltų tolimoje ateityje, jos bus nagrinėjamos remiantis sutartimi, kurią pasirašote investavimo veiklos pradžioje. T.y. dabar. Tai reiškia, kad šitas žingsnis yra labai svarbus jūsų ateičiai. Nieko nėra liūdniau, kai bankas pasiima jūsų uždirbtus pinigus ir pasako „mums šią teisę suteikia Sutarties Bendrųjų Sąlygų 148 punkto 3 dalis“. Tokiu atveju jūs nebegalėsite padaryti nieko – nes pasirašydami Sutartį jūs sutikote su tuo 148 punktu. Neskaitėte Bendrųjų Sąlygų Sutarties pasirašymo metu? Jūsų problemos – kodėl jūs nesigilinate į tai, ko įsipareigojate laikytis? Kodėl pasirašote tai, ko neskaitote? Todėl prieš pradedant investavimą per pasirinktą finansų tarpininką jums reikia perskaityti visą Sutartį ir visus jos Priedus, išsiaiškinti visas neaiškias vietas – kad nebūtumėte nustebinti vėliau. Lietuvoje yra šiokia tokia konkurencija tarp bankų – geriau truputį didesni komisiniai dabar, negu prarastas visas uždirbtų pinigų portfelis ateityje.

Pirmas svarbus dalykas susijęs su sutartimi – kur bus sprendžiami ginčai. Ar Lietuvos Respublikoje, ar kokioje nors kitoje valstybėje. Kodėl tai svarbu? Jūsų sąnaudos vėliau, jei kils ginčas. Kokia kalba reikės pateikinėti dokumentus (juos reikia oficialiai versti į tos šalies kalbą), kokios šalies teisė bus taikoma, galiausiai kaip toli reikės važinėti į visokius posėdžius ar susitikimus. Mano patarimas – jei galite, rinkitės Lietuvos Respubliką, ar bent jau Europos Sąjungos valstybę. Šita informacija įrašoma arba sutarties pradžioje, arba pabaigoje – pvz., „sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė“, „kilę ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose“, arba galiausiai – Banko adresas yra aiškiai Lietuvos Respublikoje – tai yra pirmieji momentai, kuriuos reikia sužiūrėti.

Čia išplaukia praktinis pastebėjimas – kiekvienoje valstybėje yra „savo“ teisė. Jūs galite sakyti yra EU direktyvos, pvz. konkrečiai investuotojams taikoma MiFID, kuri privalo būti perkelta į nacionalinę teisę (Lietuvoje tai FPRĮ). Taip, čia teorija. O praktikoje – (1) MiFID turi būti išversta į nacionalinę kalbą – pasitaiko vertimo niuansų, kurie kartais keičia taikymo praktiką; (2) kiekvienoje valstybėje yra sava suformuota teismų praktika – žemesnės instancijos teismams yra privalomi aukščiausio teismo sprendimai analogiškose bylose; ir (3) jei jūsų sutartis pasirašyta anksčiau, nei į nacionalinę teisę perkelta MiFID direktyva, jūsų sutarčiai MiFID nebus taikomas nei dabar, nei po 20 metų.



Toliau – sutarties struktūra. Sutartį sudaro kaip taisyklė dvi dalys:
1) Konkrečiai tarp jūsų ir Banko pasirašoma Sutartis – dar vadinamos „individualios sąlygos“. Paprastai ši Sutartis ir yra pagrindinė, ji rašoma iš didžiosios raidės, kad atskirti nuo kitų, šiaip paprastų, sutarčių.
2) Ir Bendrosios sąlygos (arba Standartinės sąlygos). Jos nepasirašomos, bet jos taikomos visiems Banko klientams be išimties.
Ir viskas. Kitų dokumentų nėra. Visą banko jums įteiktą dokumentų krūvą galima suskirstyti į šitas dvi dalis.

Dabar komentarai:
a) „Individualios sąlygos“ turi būti pasirašytos jūsų ir Banko. Jei yra koks nepasirašytas popierius ar puslapis – jis nelaikomas Sutarties dalimi, jis negalioja – ir nesvarbu, kas kur bebūtų parašyta, nesvarbu kas kam ką sakys. Šitai vietai yra viena išimtis – apie ją truputį vėliau – ir krūva teismų sprendimų, stabiliai suformuota teismų praktika – nepasirašytas popierius negalioja.


b) Bendrosios (standartinės) sąlygos kaip tik dažniausiai nepasirašomos. Jūs galite net jų ir negauti Sutarties pasirašymo metu – jei tik Sutartyje bus kur nors įrašyta, kad pvz. Bendrosios sąlygos pateikiamos Banko tinklapyje internete. Tačiau nepaisant to, kad Bendrosios sąlygos nepasirašytos, nepaisant to, kad jų nėra pridėtų prie Sutarties – jos galioja lygiai taip pat, tarsi būtų pasirašytos ir būtų Sutarties tęsinys.
Svarbus momentas liečiantis Bendrąsias sąlygas – jos, kaip tokios, turi būti paminėtos Sutarties tekste. Paprastai jos pridedamos prie Sutarties kaip priedai – bet tai nebūtina. Pvz. „ši Sutartis ir jos priedai: Investicinių paslaugų teikimo bendrosios sąlygos, prekybos vertybiniais popieriais bendrosios sąlygos, pavedimų vykdymo politika, Banko paslaugų teikimo bendrosios taisyklės sudaro vientisą Kliento ir Banko susitarimą dėl investicinių paslaugų teikimo klientui ir turi būti aiškinami atsižvelgiant į jų visumą“. Jeigu Sutarties tekste nėra nuorodos į Bendrąsias sąlygas – tai tos sąlygos jums yra netaikytinos. Pastaba – nepamirškite, kad vienose Bendrosiose sąlygose gali būti nuoroda į kitas Bendrąsias sąlygas ir t.t. Normaliai taip stengiamasi nedaryti, bet jei Bankas sąmoningai siekia jus suklaidinti – tai čia tipinis sprendimas.

Iš teismų praktikos (bylos nr. 2A-1785-656/2015):


Taigi, jei Sutartyje bus įrašyta, kad „pasirašydamas Sutartį jūs patvirtinate, kad susipažinote su visomis bendrosiomis sąlygomis“ – tai Bankas gali jums jokių bendrųjų sąlygų nepateikti – ir vis tiek teismai traktuos, kad jūs su tomis bendrosiomis sąlygomis susipažinote (nes kitaip gi nebūtumėte pasirašinėjęs Sutarties, ar ne?).

Iš teismų praktikos (bylos nr. 3K-3-391/2014):


Darbas su bendrosiomis sąlygomis padeda suprasti kiek rimtai į jus, į klientą, žiūri bankas. Jei jums pateikia bendrąsias sąlygas atspausdintas, kartu su Sutarties tekstu – ir jei dar prašo jūsų pasirašyti kiekviename bendrųjų sąlygų puslapyje – čia geras požiūris. Kitas kraštutinumas yra tuomet, kai jums užsimena, kad bendrąsias sąlygas galima rasti banko interneto puslapyje. Ir sėkmės ieškant. Tai arba į jus nežiūri rimtai, arba banko vidaus tvarkoje chaosas yra norma. Ar tikrai norite savo investicijas laikyti šitame banke?

c) Dar vienas praktinis momentas. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnis numato, kad „sutartis jos šalims turi įstatymo galią“ (https://www.infolex.lt/ta/12755:str6.189). Būkite atsargūs ir įtarūs, kai Banko konsultantas sako, kad „į šitą punktą nekreipkite dėmesio, mes jo praktiškai niekada netaikome“ arba „jūsų atveju šis punktas nesvarbus“ – jei jūs jau pasirašote – viskas, parašo nebeatšauksite. Jeigu jūsų atveju šis punktas toks nesvarbus – tai pasiūlykite jį iš viso išbraukti – pamatysite, kiek iš tikro jis nesvarbus.
Iš kitos pusės, šis CK straipsnis labai naudingas, kai Bankas nori nusiplauti nuo savo atsakomybės, nuo savo prievolės, pareigos. Jei jau Sutartyje įrašyta, kad Bankas pvz. kiekvieno mėnesio pradžioje pateikia ataskaitą apie praeitą mėnesį vykusius sandorius – tai Bankas tą ataskaitą ir privalo pateikti. Nepateikė – reiškia pažeidė Sutarties reikalavimus, reiškia jūs turite teisę Sutartį nutraukti tą pačią dieną. Tačiau dėmesio - jei nenutraukiate – reiškia priimate tai, kad Bankas šito punkto nesilaiko, tai reiškia „sutarties keitimą konkliudentiniais abiejų pusių veiksmais“ – detaliau apie tai žiūrėkite atskirame komentare žemiau.

d) Gali atrodyti nesąžininga, kodėl bendrosios (standartinės) sąlygos nepasirašomos, bet taikomos. Šiaip tai yra visai logiška – yra labai daug bendrųjų dalykų, dėl kurių Bankas iš principo nesiderės ir kurių nėra prasmės vėl ir vėl kartoti kiekvienoje sutartyje. Todėl yra paprasčiau tuos bendruosius dalykus, bendrąsias sąlygas, Banko teisininkams paruošti vieną kartą ir pritaikyti visiems Banko klientams. O jeigu klientui kažkuri bendroji sąlyga netinka, į individualią Sutartį galima įrašyti kitokią, tinkamą jos formuluotę.

Iš teismų praktikos (bylos nr. 2A-1785-656/2015):


e) O dabar dėmesio – praktinės apgaulės pamokėlė iš Lietuvos praktikos. Vienas mūsų kolega, pasirašęs sutartį su Banku X, savo Sutartyje aptiko maždaug tokį sakinį – „jei yra prieštaravimų tarp Sutarties teksto ir Bendrųjų Sąlygų, turi būti vadovaujamasi Bendrosiomis Sąlygomis“. T.y. jeigu šitą sakinį jūs pražiūrėjote, susiderėjote dėl individualiųjų sąlygų, o po to esat konfliktui Bankas bac ir ištraukia – Bendrosios Sąlygos yra svarbesnės nei individualios, jūsų sutartos. Ir nesvarbu ką jums banko konsultantai žadėjo – grįžtame prie CK ir teismų praktikos – sutartis šalims turi įstatymo galią – ir jūs gi perskaitėte visą sutartį įdėmiai prieš ją pasirašydami?

f) Ir paskutinis momentas – visus pasirašytus popierius išsaugokite. Teoriškai, MiFID ir jo analogas Lietuvoje FPRĮ, numato reikalavimus Bankui (22 straipsnis):


Tačiau mano patirtis su DNB rodo, kad bent jau DNB saugo ką patys nori, o ne kas reikalaujama įstatyme – kaip tik svarbiausios dalies mano dokumentų jie netyčia ir neišsaugojo – o Lietuvos Banko Priežiūros tarnyba šitai visai ramiai ištoleruoja (plačiau apie tai kitame skyrelyje).

** Papildomas komentaras dėl nepasirašyto Sutarties lapo galiojimo. Anksčiau sakiau, kad nepasirašytas individualiųjų Sutarties sąlygų lapas nelaikomas Sutarties dalimis ir jis negalioja. Tačiau čia yra viena išimtis – ji dar vadinama „Sutarties keitimu konkliudentiniais veiksmais“ – CK 6.193 parašyta:



Atkreipsiu dėmesį į paskutinį punktą – „šalių elgesį po sutarties sudarymo“. Taigi, jei jūsų sutartyje yra punktas X, įrašytas abiejų šalių nepasirašytame lape, bet abi šalys šio punkto laikosi (pvz. abonentinis mokestis už paslaugą 5 eur/mėn.) – tai teisme traktuojama, kad šis punktas abiems šalims buvo žinomas, priimtinas, priimtas ir privalomas. T.y. savo elgesiu abi šalys patvirtino, kad šito punkto laikosi. Ir jei jūs staiga nustosite mokėti abonentinį, sakydami, kad „sutartyje jis įrašytas, bet šito punkto aš nepasirašiau“ – tai teismai jums priteis tą abonentinį mokėti – nes kažkurį laiką tokia praktika buvo suformuota ir abi pusės jos laikėsi – jūs mokėjote, bankas mokėjimus priiminėjo.

Tačiau punktas Y, esantis tame pačiame nepasirašytame lape, gali į šį aiškinimą nebepatekti (pvz. jei nepadaryta metinė apyvarta 100‘000 eur, tada sumokate bankui baudą už negautą pelną 1‘000 eur), jeigu nei vieną kartą nors viena šalis jo nesilaikė.

Kuo šita konkliudentinių veiksmų išimtis yra pavojinga? Tuo, kad jeigu Bankas vieną kartą neįvykdė kažkurios savo pareigos, prievolės, numatytos Sutartyje – ir jūs į tai nereaguojate (reiškia, priimate Banko prievolės nevykdymą) – tai jūs konkliudentiniu savo veiksmu patvirtinate šio Sutarties punkto atsisakymą. Kokia žala išplauks iš šito scenarijaus – sunku pasakyti, reikia žiūrėti konkretų atvejį, tačiau bet kuriuo atveju būkite įtarūs, jei atsiranda nukrypimai nuo Sutarties – geriausiu atveju tai rodo chaosą Banko vidaus tvarkoje, blogiausiu atveju – tai yra preliudija į jūsų investicinio portfelio nusavinimą.


Čia yra aprašyta pati pradžia – Sutarties pasirašymas. Svarbu suprasti, kad jūsų ir Banko santykiai bus nagrinėjami ne tuo, kaip sąžiningai ar nelabai Bankas elgiasi su jumis, ne tuo, kiek teisingai Bankas elgiasi – o vienu vieninteliu aspektu – kiek tiksliai Banko elgesys atitinka jūsų pasirašytą Sutartį. Bankas gali elgtis ir labai neteisingai – jūsų supratimu – bet jei toks Banko elgesys galimas pagal Sutartį – tada viskas bus tvarkoje. Dėl to ir yra labai svarbu įsivertinti ir suprasti kokias teises ir pareigas įgyjate jūs Banko atžvilgiu, kokias teises ir pareigas įgyja Bankas jūsų atžvilgiu. Tik tada jūs galėsite normaliai apginti savo teises – ir suprasite ko konkrečiai galite iš Banko norėti.

Ką daryti jeigu jūs jau esate pasirašę Sutartį? Mažiausiai ką jūs galite padaryti – susirinkti visus popierius ir juos perskaityti. Jei kažkuri dalis jums nepatiks – arba kažko trūks – visada galite nutraukti esamą Sutartį ir tą pačią dieną sudaryti naują Sutartį – jums geresnėmis sąlygomis. Arba nueiti pas kitą Banką. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti – geriau tai padaryti dabar, negu susidurti su tuo, kad Bankas nusavina jūsų portfelį.