tradicine medicina - gydymas gristas mokslinemis ziniomis. Medicinai yra daugiau nei pora simtu metu, medicinos mokslas pradejo vystytis dar graiku laikais. Jei tu gydyma ivairiomis naturaliomis priemonemis iskyrus vaistus laikai tradicine, tai tada tokiai medicinai keli tukstanciu metu, o paprastai tik pora simtu metu. Bet cia velgi galima paaiskinti, kai biochemijos mokslas patobuleja atsirado ir vaistai kaip gydymo priemone.
Nesu didelis cheminiu vaistu gerbejas, bet tiesiog nevisada yra kita alternatyva. Kur rasti kvalifikuota specialista, kuris gydytu naturaliomis priemonemis? Kitas dalykas mes labai tersiam savo aplinka, kas naturaliai ir gydancias medziagas esancias aplinkoje. Kad ir tos pacios kokybiskos vaistazoles yra nelengvai pasiekiamos. Kitas dalykas jos nera pigios, lyginant su vaistais (bet cia aisku priklauso ir kokius vaistu mes lyginam). nelendant i detales cheminiai vaistai yra lengviau pasiekiami ir pigesni, kas manau ir lemia dabartini ju toki populiaruma. As jau nekalbu ir nelyginu vaistu ir kitu naturaliu priemoniu poveikio greiti organizmui.

Šiaip mažiau painiavos kiltų vadinant oficialiąja medicina. Tradicinė dažnai kelia asociacijas su natūralia.
Greta diskusijos, ar cheminiai vaistai padeda/nepadeda, ne mažiau svarbus ir žmogiškasis veiksnys, t. y. gydytojų ir farmacininkų santykiai . O kita bėda - pacientų noras gauti greitą efektą pačiam savimi visai nesirūpinant: maždaug tu gydytojas, tai ir gydyk.
Buvo anksčiau neblogas straipsnis, kaip gydytojai skiria vaistus:
http://www.delfi.lt/pilietis/naujienos/vaistininko-uzrasai-nusviete-tamsiasias-mediku-darbo-puses.d?id=65921898

Šiandien paskelbti kai kurie žmonių komentarai:
http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/patirtys-kaip-mane-gydytojai-ir-vaistininkai-apgaudineja.d?id=65977056

Apie ką ir kalba. Terminas farmakognozija (tai ne botanika) nepakeičia esmės.

Aš nesu prieš liaudies medicinos žinias, prieš gydymą (kiek tai įmanonoma) žolelėmis.

Bet man nėra priimtinas būdas žeminant kitus, aukštinti save.

Todėl aš ir siūlau neskirstyti medicinos į visokias tradicines ir nelabai. Tiesiog atėjo metas, kai surinktos senos ir naujos žinios buvo susistemintos ir išvirto į dabartinį pavidalą.
Dar daugiau, kodėl medicinai reikia priešintis? Nereikia. Mano supratimu priešinamasi yra ne tiek medicinai, o daktarų (juos ne visada galima pavadinti gydytojais) atsainiam požiūriui į žmogų ir sustabarėjusiam požiūriui į ligas. Deja, bet čia pirmu smuiku griežia mūsų SAM'as. Jie ten prisigalvoja visokių "standartinių" tyrimų ir gydymų ir liepia daryti tik taip ir ne kitaip konkrečiu atveju, jei prieštarausi - bauda. Čia galima plėstis ir plėstis, bet tema ne apie tai, todėl baigiu.

Būtent. Čia kažkam pilvas vizualiai kyšo ( ), kaip reaguoja ir daro ar nedaro kažką, kažkas spėja ar nespėja pavalgyti, kompensuoja tai kažkuo, ar ne, kokius produktus ar dietas vertina ar naudoja, padeda ar nepadeda, kenkia ar nekenkia. Bent tai radau, kai pradėjau šią temą skaityti.

Čia ne ritualinio maitinimosi ar gydymosi būrelis.

Filosofijos forumas kažkada taip pat prasidėjo. Kai žmonės pradėjo jį skaityti, jis pakito.
Kai buvo pasiūlyta kavos klizma, supratau, jog šio forumo nebematysiu prasmės skaityti.

Stereotipinis požiūris.
Kaip sakė vienas advokatas - "jei asilas raudonais batais atėjo į kaimą, ar kaimas dėl to kaltas?"

Nors šiaip raudoni bateliai gražu, kai naudojami pagal paskirtį.

Petras K - pagarsėjęs chamas ir trolis - neverta dėl jo pareiškimų tiek jaudintis - nesulaukęs dėmesio, apsiramins

bomzasxxl, kavos klizma buvo pasiūlyta už visišką temos nuflūdinimą ir užtrolinimą. Čia tema apie mitybą, o ši persona ją užtvindė medicinos problemomis. Gal tada vertėtų susikurti atskirą medicininę temą?
"Filosofijos forumas" taip pat pavirto nežinia kuom, kai jį uzurpavo išimtina indų teologija.

Štai tau, persona.

O štai ir dar.
Ar jau pamiršai? Ar tokia prasta atmintis?

Lorpak kalba apie holistine medicina, buvau aptikęs internete tokį David Bronstein - šios krypties atstovas, įdomus jo požiūris į mitybą, ir jo teigimu, sureguliavus mitybą galima sėkminga vėžinių susirgimų prevencija ir netgi gydymas.

Šokinėjant ant kairės kojos reikiamu metu irgi galima išgydyti daug ligų.
Pasakyti - viena, išgydyti - kita.
Turi gydymo metodą - pirmyn aprašyk metodiką vadinamuose peer reviewed žurnaluose, atlik kelių stadijų klinikinius bandymus kaip priklauso ir gydyk.

Šarlatanams vieta kalėjime.

Problema ta, kad mitybos sureguliavimas nėra gydymas tiesiogine prasme. Tai yra "aplinkos" sudarymas, kad organizmas pats pašalintų ligą. Jei organizmas pats jau nebesusitvarko, tuomet ir reikalingas papildomas postūmis iš šalies vaistais (plačiąja prasme). Deja, bet spaudoje tiek nusišnekėjimų mitybos tema, kad didžioji dalis žmonių tiesiog nusprendžia tuo nesirūpinti (tuo blogiau jiems ). O štai mitybos sau derinimas gali užtrukti. Ir tai kas tinka vienam, gali netikti kitam.

Kur veda toks technokratinis kelias? Ar juo eidamas žmogus tampa sveikesnis, protingesnis, harmoningesnis? O gal tampa silpnu ir ribotu?

Žinojimas tai šviesa.
Galima gydyti ligas, galima išsiaiškinti priežastis ir nesusirgti.
Galima tikėti maldomis (kartojimu beprasmių žodžių), galima žinoti dėsnius ir valdyti procesus.
Ar elektros išradimas mus padarė silpnus? O vidaus degimo variklio, lėktuvo ar interneto?

2014-10-01: 94kg.

Progresas svorio metime kol kas minimalus, nes per šias pora savaičių iš esmės mitybos įpročių nepakeičiau. Tiesa truputį keitėsi pats dienos rėžimas ir dabar nebeturiu galimybių užkandžiauti kas papuolė dienos metu, todėl per ilgesnį laiką šis faktorius turėtų prisidėti prie mano tikslo siekimo.

Kaip ir planavau iš pradžių, pirmas dvi savaites skyriau tik "psichologiniam" pasiruošimui, o va nuo šiandien, prasidėjus naujam mėnesiui, jau nutariau atsakingiau į visą šitą reikalą pažiūrėti. Taip susiklostė, kad prieš savaitę ne savo noru gavau naują telefoną su Windows 8.1 ir nors dar neturėjau laiko gerai su juo susipažinti, bet jau užsikabinau ant standartinės sveikatingumo programėlės "Health & Fitness", kurios pagalba galima registruotis per dieną suvartojamas kalorijas ir sportinį aktyvumą.

Bandysiu sąžiningai kasdien į ten susivesti savo racioną ir stengsiuosi neviršyti dienos kalorijų limito, kuris pagal mano užduotus parametrus gavosi ~2300 kcal. Kaip seksis šių pažadų laikytis, papasakosiu kitos ataskaitos metu, lapkričio pradžioje.

Bet tos kalorijos susideda is 3 pagrindiniu komponentu, gal tu suvartosi 2300 kaloriju per diena, bet didzioji dauguma bus riebalai arba angliavandeniai pries miega, kurie miego metu nieko neveikiant tampa riebalais.

Po kalkuliatoriaus išradimo daugelis suaugusių žmonių sunkiai pamena daugybos lentelę ir net paprastus veiksmus atlieka ne mintinai, o su skaičiuokliu.
Analogiškai ir kiti išradimai, skirti mums padėti, padeda taip, kad pradeda atrofuotis ta dalis, kuriai padedama ir dėl to ji mažiau naudojama.

O ūgis koks?
Aš pernai nuo pavasario mečiau svorį irgi nuo 94 kg, vasaros viduryje buvo 89 kg, atrodė, kad viskas einasi pakankamai lengvai, bet vėliau išvažiavom poilsiauti, nusimušiau nuo ritmo ir nuo vasaros vidurio svoris tik augo. Dabar vėl ketinu rimtai susiimti ir vėl iš naujo numesti svorį kažkur nuo 95 kg iki kokių 89-90 kg. Pamąsčiau, kodėl pernai nepavyko išlaikyti numesto svorio. Galvoju, gal todėl, kad gana stipriai keičiau savo racioną, pavyzdžiui valgydavau daug liesos varškės. Dabar bandysiu mažiau keisti valgomus dalykus, tik kažkiek apriboti savo mėgstamus saldumynus. Mano bėda, kad mėgstu saldumynus ir dažnai gaunasi, kad pirma normaliai pavalgau, o tada dar suvalgau skanaus, saldaus, kaloringo maisto, nors man jo tikrai nebereikia. Bandysiu kažkaip surasti balansą, kad gerai jausčiausi nepersivalgydamas, stengsiuosi beveik kasdien pabūti lauke bei reguliariai sportuoti.