Keista logika,jei sulygina milijonus zuvusiu su keletu zuvusiu ir rekia abu vienodi zudikai.Tai tokiu zudiku nesuskaiciuosi Lietuvoje,jei itrauksi zuvusiu avarijose kaltininkus.

O dabar ne pilnatis ? Šiaip, juk galite nekreipti dėmesio, kam neįdomu, ką rašau.
Rašau ne tam, kad pasipešti su forumo anoniminiais nickais.
Repetuoju ir bandau subalansuoti savo poziciją visais Lietuvos valstybei svarbiais klausimais.
Tai ką rašau čia forume vėliau viską perkelsiu į facebooką, taip pat su šia pozicija kalbėsiu su Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo nariais, Vyriausybės ministrais, televizija, žurnalistais.

Pajungsiu visus Lietuvos, Rusijos ir pasaulio humanistus - savanorius ir mes pakeisime pasaulį, pasaulis taps jei ne pilnai humanišku, bet daug humaniškesniu, nei yra šiandien
Tad viskas gerai. Man malonu , jei su kažkuo forume mūsų mintys bus giminingos, tačiau su prieštaraujančiais jokių ilgų diskusijų nevesiu. Neturiu laiko diskutuoti su kiekvienu.
Man reikalinga pačiam sau suformuoti aiškia asmeninę pilietinę poziciją daugeliu klausimų, kaip tautos patrioto, humanisto.

Tai ir teisiami juk. Už netyčinį nužudymą, nužudymą per neatsargumą. Čia reikia gilintis, mąstyti, diskutuoti.
Kaip jau minėjau - man pačiam pirmiausia reikia susiformuoti aiškią poziciją daugeliu klausimų.

Pavyzdžiui alkoholis. Savo poziciją kaip humanisto dar apmąstau alkoholio klausimais, todėl dar nepateikiu.
Man trūksta kai kurių detalių. Su narkotikais aiškiau , bet irgi ne pilnai. Olandijoje, Amerikoje jau dalinai narkotikai legalizuoti, tad nenoriu jų pateikti kaip absoliutų blogį. Reikia man daugiau info, kad susidaryčiau aiškią asmeninę poziciją .

Ne. Aš nieko nebijau. Man teisėjas tik Dievas, kaip ir bet kuriam savo tautos patriotui.
Aš nieko nesu nuslėpęs, nieko neleistino mano kompiuteryje niekas niekada neras.
Bet kokie išpuoliai prieš mane - tai mano kozyriai, stiprioji pusė.
Bet kokias kratas, bet kokią prievartą traktuosiu, kaip chuntos režimo nusikaltimus prieš laisvą žodį, laisvę, viešumą.

Aš lietuvių tautos, Žemės planetos patriotas, humanistas - mano ginklas - viešumas, kvietimas daryti tik gerus darbus, kelti tik humaniškus tikslus.
Viską fiksuoju, susitikinėju su Bažnyčios vadovais, Seimo nariais, miestų merais - kalbu su jais tą patį, ką čia rašau.

Esu tyras kaip kristalas - prieš Dievą, Popiežių, viso pasaulio humanistus.

1) Atgal į Sovietų Sąjungą Viešnagė tuometinėje Sovietų Sąjungoje keistus jausmus kėlė nuo pat pirmųjų žingsnių, žengtų iš lėktuvo. Pasų tikrintojai akmeniniais veidais, sėdintys keistai apšviestose būdelėse, dokumentus tikrindavo su tokiu kruopštumu, jog nė akimirkai nekildavo abejonių: kirtote Šaltojo karo fronto liniją ir atsidūrėte branduolinį ginklą turinčioje šalyje, kur šlovinamas Marxas ir Leninas.

2) Papirosai Sovietinių oro uostų laukimo salėje tvyrojo išskirtinis kvapas: čia, kaip ir praktiškai visur kitur, buvo rūkomi stiprūs papirosai. Galiausiai paaiškėjo, kad jų iš tikrųjų niekas niekada nemėgo: vos tik tapo įmanoma rūkyti vakarietiškas cigaretes, visi juos pamiršo.

3) Juodoji rinka Planinės ekonomikos prakeiksmas buvo tas, kad prekės iš Vakarų daugumai rusų buvo neįgyvendinama svajonė. Atvykėliai iš Suomijos Sankt Peterburge, pardavę porą džinsų, galėjo nevaldomai lėbauti visą savaitgalį. Žurnalistė pardavė savo „Bo Jackson“ batelius žmogui, kuris iš tikrųjų norėjo jo striukės, įsigytos iš JAV drabužių katalogo, kurį pamatė ir susižavėjo iš labai toli.

4) Sovietiniai automobiliai Ech, „Lada“, „Zil“, „Volga“! Šių didelių nerangių automobilių buvo sunku gauti, jie buvo labai neekonomiški, tačiau kitokių Sovietų sąjungoje tiesiog nebuvo. Kaip ten bebūtų, jie ir šiandien žavi vintažinių automobilių entuziastus.

5) Maskvos baseinas Vienas iš įsimintiniausių Sovietų sąjungos prisiminimų – į vėsų tamsų dangų kylantis garas iš didžiausio pasaulyje baseino po atviru dangumi. Šio baseino istorija labai keista: jis įrengtas pamatuose, kurie turėjo būti skirti aukščiausiam pasaulio pastatui – vadinamiesiems Sovietų rūmams. Sovietų sąjungai žlugus, jie buvo užlyginti ir tapo Kristaus Gelbėtojo cerkve, kur vyko garsusis „Pussy Riot“ protestas.

6) Beriozkos – nedidelė specializuota parduotuvė, kuri buvo atidaroma tik užsieniečiams ir daug grynųjų turintiems vietiniams. Nors paprastose parduotuvėse akis badė tuščios lentynos, „beriozkose“ trūko, matyt, tik paukščių pieno.

7) Vladimiras Vysockis Išvaizdus aktorius ir šiurkštaus balso trubadūras mirė 1980 metais būdamas vos 42 metų. Jo dainos, įrašytos piratinėse kasetėse, gali būti drąsiai vadinamos senosios Sovietų Sąjungos garso takeliu. Kažkiek panašus pavyzdys iš amerikiečių kultūros galėtų būti nebent Bobas Dylanas.

8) Socialistinio realizmo romanai Žurnalistas perskaitė nemenką dalį Michailo Šolochovo romano „Pakelta velėna“, kol suprato, kad tai antroji veikalo dalis. Jį netikėtai labai sudomino herojiško darbininko iš Dono regiono žygdarbiai.

9) Pasidaryk pats Sovietų sąjungoje trūko visko, tad nieko keisto, jog išradingi žmonės tikrai turėjo kur pasireikšti: televizorių antenas atstodavo šakutės, vonios kamštį buvo galima pasigaminti iš batų kulno, o kelio ženklą perdirbti į kastuvą sniegui.

10) Video žaidimai Taip, kad ir kaip sunku būtų tuo patikėti, Sovietų sąjungoje buvo video žaidimų: keistų, daugiausia susijusių su karo ar ledo ritulio tematika, tačiau neabejotinai turėjusių savotiško žavesio. Laimei, dalis išsaugota muziejuje Maskvoje ir Sankt Peterburge.

11) Nesusipratę Sovietų sąjungos šalininkai Net ir prieš pat Sovietų sąjungos žlugimą, teko susidurti su užsieniečiais, kurie iš paskutiniųjų gynė sovietų sistemą ir neigė akivaizdžius dalykus.

12) Zurabas Ceretelis Žlugus Sovietų sąjungai, masyvios vieno iš garsiausių Gruzijos menininkų Zurabo Ceretelio skulptūros ėmė dygti kaip grybai po lietaus.

13) Propagandiniai plakatai Gana svarbią Sovietų sąjungos estetikos dalį sudarė absoliutus vartotojams skirtos reklamos trūkumas. Jos vietą užėmė plakatai, šlovinantys Marxo, Engelso ir Lenino intelektą, Raudonosios armijos pergales ir penkmečio planų rezultatus (kad ir kokie jie būtų). © Vida Press

14) Ženkliukai Dėl niekam iki šiol neįmintos priežasties, sovietiniais laikais gyvavo savotiškas ženkliukų kultas. Žaidimas savotiškai įdomus, bet tik tiems, kurie mainais sugundydavo užsienietį: mainais už „Ramones“ ženkliuką jis neabejotinai gaudavo Leniną.

15) Gruziniškas maistas Šiandien maistas, kurį buvo galima gauti buvusioje Sovietų sąjungoje, kaip diena ir naktis skiriasi nuo legendomis apipintų kotletų ir grikių garnyro. Nepaisant to, net ir tais liūdnais laikais buvo vienas ryškus šviesos spindulys – restoranai Gruzijoje, kur buvo galima į valias skanauti puikų gruzinišką vyną, įmantriai pagamintus baklažanus, keptus viščiukus ir įvairiausius kepinius.

16) Uniformos Prieš akis nuolat šmėžavo uniformos, tad nė akimirkos negalėdavai užsimiršti esantis priešiškoje iki dantų ginkluotos šalies teritorijoje, kur išlaidų gyvenimo būdą mėgstanti buržuazija buvo smerkiama, o jai palanki ekonomikos sistema vadinta korumpuota ir pasmerkta žlugti.

17) Budinčioji Budinčiųjų buvo galima sutikti kiekviename viešbučio aukšte. Jos erelio žvilgsniu stebėjo visus svečius, palaikė tvarką ir buvo tas asmuo, į kurį buvo galima kreiptis pristigus muilo, tualetinio popieriaus, vonios kamščio ar panorėjus užsisakyti tarptautinį skambutį. Kažkodėl su šiomis moterimis bendrauti visada buvo nelabai malonu – bent jau tokį įspūdį jos bandžiusios sudaryti. Neretai tai tik apgaulinga išorė: daugiau su jomis pabendravus paaiškėdavo, kad jos netgi labai malonios ir geranoriškos.

18) Samizdatas arba savileida Šis terminas buvo taikomas kalbant apie didžiulėmis pastangomis kopijuotą disidentų literatūrą, kuria noriai tarpusavyje dalijosi žmonės, mylintys knygas. Tariama Sovietų sąjungos pagarba rašytojams buvo reiškiama gana paradoksaliais metodais – bandant juos sužlugdyti.

19) Kremlinologija Sovietų sąjungos valdžios aparato subtilybės vakariečiams visada atrodė neįminta mįslė. Jie netgi linksmindavosi, bandydami išsiaiškinti, kas atsidūrė valdžioje ar jos neteko, nagrinėdami partijos narių konfigūraciją, kurią jie sudarydavo stebėdami Gegužės paradą Raudonojoje aikštėje.

20) Jaunieji pionieriai Balti marškiniai, mažos raudonos skarelės – tokie buvo jaunųjų pionierių skiriamieji ženklai. Būtent šioje jaunimo organizacijoje jaunieji rusai pirmą kartą paragaudavo sovietinės ideologijos ir susipažindavo su tokiais pavyzdiniais vaikais kaip Pavlikas Morozovas – berniuką nužudė jo šeimos nariai, kerštaudami už tai, kad jis juos išdavė slaptajai policijai.

21) Partijos nariai Sovietų sąjungos elitas buvo šalies Komunistų partijos nariai. Jie važinėjo geriausiais sovietiniais automobiliais, atostogavo labiausiai geidžiamuose Juodosios jūros kurortuose, mėgavosi kitomis privilegijomis, kurios iš šiandieninės perspektyvos atrodo tiesiog juokingai.

22) Saugos diržai „Nereikia“, – taip skambėtų pirmoji iš taksi vairuotojo Rusijoje išgirsta frazė, jums įsėjus į automobilį ir ieškant saugos diržo. „Jums jo neprireiks“, – pridurtų. Tokia iniciatyva Sovietų sąjungos laikais būtų palaikyta įžeidimu ir vieša abejone jo kaip vairuotojo kompetencija. Laimei, šiandien visi puikiai supranta, kaip svarbu visada prisisegti saugos diržus.

23) Paskaitos apie kapitalizmo ydas Tais laikais buvo tiesiog neišvengiamos akistatos su partijos nariais, kurie jautė kone šventą pareigą jums paaiškinti apie sovietinio gyvenimo privalumus. Nedarbas, rasizmas, apartheidas, siaubingos angliakasių gyvenimo sąlygos – visos šios temos kuo puikiausiai tiko iliustruoti kapitalizmo blogybėms ir marksizmo triumfui. Panašių kalbų galima išgirsti ir šiandien, bet tik ne Sovietų sąjungoje.

24) Kultūros namai Sovietų sąjungoje buvo labai gyvas idealistinis noras pasirūpinti, kad visi be išimties galėtų mėgautis aukštosios kultūros teikiamais privalumais. Net ir mažiausi provincijos miesteliai turėjo savo Kultūros namus.

25) Naktiniai traukiniai Sovietinį gyvenimą veiksmingiausiai sustabdydavo ne kas kitas, o ilgos kelionės traukiniais. Staiga atsirasdavo galimybė iš arti pamatyti paprastų sovietinių žmonių gyvenimą, išgirsti knarkimą, kartu išgerti arbatos, pasišnekučiuoti.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/world/kaip-is-tikruju-atrode-gyvenimas-sovietu-sajungoje-25-keisti-prisiminimai.d?id=76306807

Ne. Niekada. Esu drąsus žmogus ir tą man tvirtina visi, su kuriais kalbėjau. Žmonės man sako - taip tu viską teisingai kalbi - bet nieko nepakeisim, nus atleis iš darbo, mes bijome.

Gerai , - sakau. Jūs bijote - aš nebijau, nieko, nei žmogaus, nei mirties. Mirtis - man tai kelias į dangų - į pomirtinę nuostabią karalystę. Aš tik žmogus - mano reikalas būti drąsiu ir atkakliu, niekada nieko neišsigąsti, nieko neatsižadėti - nei Dievo, nei Tautos. Visada kalbėti atviru tekstu, taip kaip galvoju - jei kažkas įrodys, kad buvau neteisus, klydau dėl nepakankamos informacijos - taip pat tiesiai ir tvirtai atsiprašysiu.

Man tikrai norisi viešoje erdvėje susitikti ir apie viską pasikalbėti su V.Landsbergiu, jo anūku Gabrieliu Landsbergiu. Ir tokie susitikimai tikrai vyks. Galės transliuoti Lietuvos, Rusijos ir viso pasaulio televizijos - matysim, kas teisus. Galės analitinius straipsnius rašyti viso pasaulio žurnalistai.

Lietuvai skubiai reikia psichologinės pagalbos.
Pagrindinė lietuvių problema – uždarumas ir nemokėjimas išsipasakoti.Lietuva yra ant tokio piktų šunų tako. Iš Rytų pikti šunys drasko ir iš Vakarų šunys puola Rytus. Tai mus taip sutrypia, sutraiško ir mes su tom žaizdom po to gyvenam ir tylim. Ir pas mus tautoj tas „tu tylėk, vaikeli, būk žemiau žolės, kad tik kokie KGB tavęs nepačiuptų, nes sodintų į kalėjimą. Tas mums yra įdiegta ir mes negalim išsikalbėt apie tuos laikus, visi kažkur slapstomės ir dėl to tiek mano šeimoje, tiek kitose yra labai skaudžių dalykų. Kažkas išvežtas, kažkas nukankintas, kažkas nušautas. Ir mes neišsiverkiam, neišsibliaunam, kaip moterys, kurios emociškai išsikrauna. Ir staiga vėl viskas gerai. Ir tada galima atversti naują lapą.

Matom ir prisimenam. Trintukas profesionalas... apie kalakutus, apie pinigų slėpimus, apie nachaliafščikus, apie savais tikslais į klozetą tyčia nuleistus PAMM`us... kas dar?

Problema - bailumas, padlaižiavimas, pataikavimas.

Juk rodau pavyzdį - jei jums skauda širdį dėl Lietuvos , dėl tautos - atverkime skaudulius viešai.
Tai ką demonstruoju aš čia šiandie, vakar ir užvakar - darykite visi. Jei matome problemą visi , bet kaip problemą spręsti kiekvienas matome 5000 ar daugau skirtingų problemos sprendimo būdų - reiškia kažkas klystame, tad kalbėkime, rašykime. Kalbėkime susirinkimuose, konferencijose.
Dar nei vienas humanistas viešais pasisakymais nieko blogo nepadarė.
Viešumo bijo tik nusikaltėliai, slepiantys savo nusikaltimų pėdsakus.

Gerai. Pasižymiu . Jei kada susitiksime Seimo konferencijose ar televizijoje - būtinai pareikalausiu prieiti, prisistatyti viešai ir šitą klausimą pakartoti - galėsi manęs paklausti ne kaip anonimas, bet Lietuvai prisistatęs vardu bei pavarde.

Lietuva turi žinoti savo didvyrius. Tu esi vienas iš jų. Tas pats liečia ir visus kitus, kurie man turite kažkokių klausimų ne dėl Lietuvos, humanizmo Lietuvoje, o dėl forekso.
Aš nesu viešas asmuo šiame forume, nesu niekada Savo Vardu ir Pavarde prisistatęs, bet dauguma iš jūsų mano pavardę ir vardą žinote, nes asmeniniuose pokalbiuose visada visiems prisistatinėjau Vardu ir Pavarde.
Tačiau jūs man anonimai, o anonimų nuomonės ir klausimai yra nieko neverti.

Tad Petreli Kurmeli, ruoškis pasirodymui viešumoje. Su savimi turėk asmeninį dokumentą, patikrinsim ar klausi prisistatęs tikrai savo , o ne išgalvotu vardu.
Žinai, kažkaip netikiu , kad išdrįsi. Man tu panašus į bailų inkščiantį šunytį, kuris drįsta pulti ir kąsti tik anonimiškai ir tik iš pasalų, o po to vėl slepiasi krūmuose.

Kazka demonstruoji,bet labai primityviai.Laipioji ant kazkam likusiu sentimentu ir tiek Tau truksta ziniu ir fantazijos,nes kapstaisi praeityje ir ja slovini.Praeitis paprasciausiai bankrutavo del nemoksisko valdymo ir zmogaus laisves suvarzymo.Koks to tikslas nezinau Gal taip prasideda tavo asmenine rinkimine kampanija,nes vis kalbi apie Seima ir televizija,bet nezinai kaip patekti ten O ka ten veiktum neisivaizduoju,matyt ka ir kiti panasiai kalbantys Aisku viena,kad naudos saliai nebutu jokios is tokio "politiko".

sita vieta prajuokino iki asaru...

Kodėl nežinau? Tai ką parašiau čia forume, jei parašysiu viešai lietuviškame ir rusiškame facebooke - manai nesulėks žurnalistai ir neims iš manęs interviu ?

Viską aš žinau ir moku - tik atsirenku, ką kada daryti yra teisinga ir kas neteisinga.
Stengiuosi viską ir visada daryti laiku ir vietoje. Nei anksčiau, nei vėliau.

Jei bendrausiu su Rusijos valdžia, televizija, žurnalistais - tai tik po to, jei su Lietuvos Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo nariais, Vyriausybe išsiskirs nuomonės ir pozicijos, dėl humaniškos valstybės, humanizmo.

Tik po to - juk esu pirmiausia Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos patriotas - sieksiu viešų susitikimų su A.Lukašenka bei V.Putinu ir patarsiu mano humanizmo idėjas įgyvendinti Baltarusijoje ir Rusijoje.
Man tikrai įdomu ir svarbu pasikalbėti asmeniškai, atmetant propagandistų primestą viešąją nuomonę, su bet kurios valstybės prezidentu. Tik asmeniškai pasikalbėjęs - turėsiu galutinę ir aiškią nuomonę.

Toks mano veiksmų planas - rašau atviru tekstu, nieko netrinsiu. Nieko niekada nedariau ir nedarysiu slaptai, nieko, kas gali pakenkti Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai.

Gerai pajuokaukim.

Apie išsilavinimą. Esu tikras, jei lygintų literatūros kokia mokytoja tekstus, mūsų rašomus forume, minčių reiskimo sklandumą , rašymo stilių - esu tikras, jog mano išsilavinimas būtų vertinamas daug aukščiau.
Man asmeniškai tavo postai primena visiško berasčio postus - TSRS laikais mokyklose tavo išsilavinimas atitiktų maždaug dešimtmečio trečioko, bet jokiu būdu ne 17-18 metų vaikino . Tai pasakytina apie daugelį, tame skaičiuje ir Petrelį Kurmelį. Traders saite straipsniai rašomi išsilavinusių normalių žmonių, ten su rašymu ir išsilavinimu viskas tvarkoje - tai kas čia su jumis ?
Gad jūs ne žmonės, o tik nedaprogramuoti forumų botai, nesugebantys kelių sakinių sklandžiai parašyti ?

::)))))):::)))))::::))))))

Kodel ziuri tik i Rytu puse? Ar nemoki kitos kalbos,ar laikai visa likusi pasauli atsilikusiu?

Kas ji pazystate padekite,akivaizdu zmogus turi kazkokiu problemu ir aktyviai praso pagalbos.Jo teisti nereikia.

Nieko - praeis. Ne pirmas kartas. Tik kad be reikalo klaviatura gadini bandydamas palaikyti pokalbi su Marku Antonijumi.

Geras klausimas - AČIŪ. Aš daviau priesaiką ir šituo didžiuojuosi, niekada nesulaužiau ir niekada nesulaužysiu iki gyvenimo pabaigos.

Aš prisiekiau penkiolikai broliškų tautų - ginti jas nuo visų pavojų ir negandų.
Visos 15 tautų man brangios ir artimos, nors brangiausia ir artimiausia Lietuva, kurioje aš gimiau, man ne mažiau brangi ir Baltarusija - ten gimė ir vaikystė prabėgo mano mamos - Vitebske ant Dvinos upės kranto. Baltarusijos miestas Vitebskas 1918 - 1944 metų periodu suteikė gyvenimo namų prieglobstį mano seneliui, lietuviui, kuris tarnavo Pirmojo pasaulinio karo metu caro armijoje ir 1918 metais uždarius sienas nebuvo įleistas sugrįžti į Lietuvą.
Su Rusijos tauta mane taip pat sieja artimi ryšiai.
Visos trys tautos man brangios ir artimos. Aš jų karys ir jas visas ginsiu iki gyvenimo pabaigos.
Labai norėčiau, būti Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiu - gyventi ir dirbti iki gyvenimo pabaigos šių trijų tautų labui - su visomis trimis esu susijęs kraujo amžinais ryšiais.
Nei vienos tautos niekada neišduosiu, kaip ir likusių 12-kos.

Mano močiutės vienas brolis - partizanas karo didvyris - Vitebsko apylinkėse 1944 metais žuvo garbinga Baltarusijos gynėjo nuo vokiečių fašistų komjaunuolio mirtimi. Jo kruvinas peršautas komjaunuolio bilietas šiuo metu saugomas Vitebsko miesto muziejuje.
Kitas močiutės brolis - 1941 metais iš Baltarusijos miesto Vitebsko karui prasidėjus išvyko savanoriu ginti Maskvos nuo vokiškųjų fašistų. Visą karą praėjo karo vairuotoju - po karo Maskvoje sukūrė šeimą, gavo Maskvoje butą. Šeima, mano pusbroliai Maskvoje dirba aukštos kvalifikacijos gerai apmokamus darbus.
Dar vienas ryšys su Rusija - mamos brolis, mano dėdė išvyko tarnauti į armiją Tatarstane, ten po tarmybos armijoje sukūrė šeimą ir pasiliko. Vėl kraujo artimas giminystės ryšys su Rusija.
Įdomus nutikimas - mano pusbrolis iš Kazanės buvo paimtas į karinę tarnybą ir tarnaudamas strojbate bei dirbdamas elektriku - statė Ignalinos atominę elektrinę. Jo tarnybos metu buvau jį aplankęs Visagine.
Niekas iš mano giminės nebuvo nei stribais, nei tremtiniais - mano giminė gali didžiuotis savo patriotiška ir garbinga istorija.
Niekas iš mano giminės nedalyvavo jokiuose nekaltų žmonių trėmimuose pokario metais ar žydų tautos žudyme, kaip didelės dalies šio forumo forumiečių artimesni ir tolimesni giminaičiai.

Yra tokia profesija - ginti tevynę. Mano giminės vyrams aukotis ir žūti ginant savo tautą - jokia naujiena.

https://www.delfi.lt/verslas/verslas/tvf-turi-bloga-naujiena-del-minimalios-algos-lietuvoje.d?id=76334655

Taip, TVF sako - ubagai neisijauskit, nes tuoj visas uzsienio kapitalas issilakstys.