Googlink, googlinmk - nes tokie pasisakymai turėjo būti istoriniai !!! Dar pilnai rusai su tankais neišėjo (tik daiktus susikrovė) o kažkas šaukia, kad puola! Vėl.

Atgimimo pirmuose puslapiuose turi būti.

Jau sakiau kad infos mazai - niekam neidomu, niekas neeskaluoja. Delfi deda shuda kaip buvo tas ir anas chujovai prie sovietu, o apie tokius ivykius tyla.

Supratau: delphis turėtų daugiau rašyti apie lansbergį, kaip neblogai buvo gyventi CCCP ir mažiau apie rusiją, putina, staliną ir gulagus ?
Nu matyt "Briedis" leidykla pusę delphio nupirko, todėl tokie ir rašiniai pvz.
https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/antrojo-pasaulinio-karo-nusikaltimai-zudomu-moteru-ir-vaiku-neskaiciuota.d?id=75836969
https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/raudonarmieciu-aukos-nupjautomis-krutimis-ir-isdurtomis-akimis.d?id=75898137#

Nenusibodo jums dar tas sovietmetis? Greit 30 metų bus jau kaip sugriuvo... Užaugo pusantros kartos, nežinančios kas tai apskritai per dalykas.

Nu taip, kadangi tau taip patinka po ta sovietini meshla vartytis ir kriukset, tai ir skaityk ta briedzio shuda delfiuose. Karo nusikaltimu ziauriu ne vien rusai padare, karu buvo dachuje ivairiu, imant visa pasauli ir civiliu skerdyniu buvo visais laikotarpiais. Bet eskaluoja rusus. Nes tau tokiam tupam nedaeina kad cia propagandos dalis akivaizdi.

Parsheliui iki taves ir zz yra labai toli. Dvi sovietiniu meshlu pradvisusios kiaules.

https://youtu.be/_6ndc1hE2vM?t=6m51s

gera apzvalga be makaronu

Socdemai luzo pusiau, koncervai neturi palaikymo, valstieciai byra. LT politine sistema sugriuvo

Čia reikėtų dėti prie gerų naujienų. Pagaliau ilgai lauktas momentas atėjo. Kai mėgina valdyti valytojos su santechnikais, nieko kito ir nelauk.

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/interviu/ljakimavicius_simtmeti_sves_tik_lietuvos_iskaba/

Bet kodėl gi „smetoninė“ Lietuva išmanė, ką su nepriklausomybe veikti, o dabartinė - ne?

- Dėl minėtosios jungties tarp kultūrinės ir politinės šalies tikrovės nutrūkimo. Kaip jau sakiau, kultūra buvo politinės lietuvių pozicijos formuotoja, valstybės raidos variklis, Lietuvos ir lietuvio dvasinio, moralinio, intelektualinio turinio kūrėja, o dabar - kai kultūra sąmoningai ir bekompromisiškai „patraukta į šalį“, nusvarbinta, atkirsta nuo galimybės dalyvauti valstybės gyvenime ir vaidina tik pramogaujančios visuomenės linksmintojos vaidmenį, - Lietuvos turinį bekuria vien politikai ir biurokratai. Tad nieko stebėtino, kad imame justi, kaip nyksta valstybės kelio kryptis ir prasmė, kaip seklėja mūsų pačių gyvenimai, kaip būties kontekstas keičiamas buities kontekstu, o visuomenei tampa vis vien, kokia vėliava virš jų plevėsuos.
Graudžiai pajuokausiu, kad jei būčiau verslininku Lietuvoje - prekiaučiau lagaminais. Nes tai reikalingiausia prekė ir netgi vertybė lietuviui šiandien. Nuo to laiko, kai kultūros žmonės ir šalies intelektualai apleido, išdavė, leido pragmatikams primesti savąjį pasaulio matymo būdą, į pirmąjį planą buvo iškelti ekonominiai rodikliai - svarbu ūmai tapo ne kas esame, ne taurusis pasaulio turinys, ne kas ką gero padarė ar išmintingo pasakė, bet kas kiek pelno susižėrė, kaip kas karjerą padarė. Visa tai nutaurino tikrovę, todėl ir nereikia stebėtis, kad šiomis vertybėmis išauklėta karta veik visuotinai susikrovė lagaminus.

- Išeitų, kad, išskyrus formalią šimtmečio sukaktį, nelabai ir turime dėl ko džiūgauti ir švęsti?

- Kaip yra pasakęs šviesaus atminimo poetas M.Martinaitis - švęsti tegali tai, kas tau yra šventa. O Lietuvos šimtmečio šventės turinys atiduotas į rankas žmonių, kuriems Lietuva - ne šventa, kuriems tai tik vienas iš daugybės verslo projekčiukų. Todėl jų surengtos šou programos ir saliutai man nereikš jokios šventės. Be to, kaipgi įmanoma švęsti sukaktį valstybės, kurios nebėra?

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/valdo_nematoma_baimes_ranka/

Šitą nenorą suprasti yra be galo lengva: daugybei žmonių dalyvavimas vadinamajame integracijos projekte tapo įspūdingos gerovės šaltiniu. Kitaip tariant, šiandien susikūrė milžiniška transnacionalinė arba paneuropinė politikų biurokratų, juos aptarnaujančių politikos mokslininkų arba žiniasklaidos propagandininkų klasė arba sluoksnis. Kaip jie gali drąsiai ir atvirai kalbėti apie egzistencinius ES iššūkius, jeigu išdrįsus tai padaryti tektų pripažinti, kad jie, atvedę į šitą būklę, nesugeba realizuoti šito projekto ir jiems derėtų pasitraukti. Ar daug istorijoje žinome pavyzdžių, kai elitas gera valia, vadovaudamasis tik atsakomybės už tos pačios Europos arba savo šalies likimą jausmais, savanoriškai nueitų nuo to, kas populiariai vadinama loviu?
Šiandien mes, pavyzdžiui, nedalyvaujame komjaunimo ar partijos susirinkimuose, kuriuose plūstami ir smerkiami, tarkime, klerikalai arba nacionalistai, bet užtat visiškai laisvoje žiniasklaidoje, ypač pagrindinėse jos priemonėse, eina nepaliaujamas patyčių iš religijos, tautiškumo, šeimos ir panašių fundamentalių dalykų srautas, pateikiamas humoro forma. Sovietmečiu jeigu kažkas buvo atvirai triuškinamai daužoma, pilietis susimąstydavo, o vis dėlto ką tai reiškia, - brutalaus daužymo vaizdas bent kiek turinčiam sveikos nuovokos ir sąžinės žmogui yra nemalonus, tuo metu čia viskas paverčiama pašaipų ir patyčių taikiniais. Humorą skirti nuo pašaipos ir patyčių nėra taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio; tai atrodo nekalta pramoga. Kitas veiksnys, kuris yra labai parankus skleisti baimei, be abejo, yra tas, kad šiandien nebūsi apkaltintas ideologinėmis ir politinėmis nuodėmėmis bent jau akademinėje sferoje. Tau niekada nebus atvirai pasakyta, kad tavo projektas idėjiškai neteisingas, kad nukrypsti nuo „teisingos“ ideologinės ir politinės linijos, - paprasčiausiai nematoma ekspertų komisija nieko neaiškindama projektui, kad ir koks jis būtų vertingas, nesuteiks finansavimo, - šita sistema veikia anonimiškai. Susidorojimus su mūsų disidentais matė visi, bet kai nėra akivaizdaus susidorojimo požymių, konfliktas bus pateikiamas kaip paprasčiausias buitinis arba profesinis konfliktas.
Mūsų laikais bejėgiškumo ir kartu baimės jausmas didesnis ir todėl, kad suvoki, kad štai tave sudoros, bet niekas net nesupras, kas įvyko ir, priešingai, patikės brukama versija, kad tu esi pretenzingas, nesugyvenamas ir taip toliau. Šita sistema sukuria daug didesnį vienišumo jausmą. Ir pagaliau dar vienas nepaprastai svarbus baimę didinantis veiksnys. Sovietmečio sistema bent jau teoriškai nekentė veltėdžių, todėl disidentas, išmestas iš universiteto, galėjo tikėtis bent jau bibliotekoje išdavinėti knygas, blogiausiu atveju dirbti šlavėju. Čia, šitoje sistemoje, kai veikia tik darbo rinka ir viską lemia darbdavių valia, žmogus gali apskritai likti be duonos kąsnio, - juk susidorojimai vyksta ne tik dėl ideologinių politinių priežasčių. Štai kodėl virš visos Lietuvos tvyro milžiniška baimė.

Del disidentu reali praktika. Sugrizus is lagerio - paprasciausiai budavo paznibzdomis isakoma is KGB puses - neisduoti darbo knygeles. O be jos zmogus negalejo niekur gauti darbo. Niekur. Tokios buvo organu pastangos lauzyti ir tyciotis is sovietiniam nuzmoginimui nepasiduodanciu zmoniu.

Gelbedavo tikri nebijantys ir nekenciantys sovietu zmones, kuries disidentus priimdavo laikinai bet kokioms niekingoms pareigoms ir israsydavo darbo knygeles. O pries valdzia apsimesdavo durneliais - nezinojau, kad negalima priimti i darba etc. PVZ Mokslu akademijoje iv ekspedicijose keletas disidentu taip gavo 1-a darba ir darbo knygele, kaip sargai ar laborantai. Deka eiliniu mokslininku. Kurie poto gavo pylos is vadovybes ir moksla priziurinciu tipu KGB ir partijos pasodintu aukstuose postuose priziureti teisinga "mokslo linija".

Tai taip iseina,kad disidentai buvo savotiskai privilegijuoti zmones.Nes visi kiti privalejo kazkur dirbti bent formaliai,kadangi buvo straipsnis "uz veltedziavima"

Kokiu nieksu reikia buti, kad taip galvoti ir rasyti?

Auto logika, naciu ir sovietu lageriu kaliniai buvo priveligijuoti, nes nereikejo jiems moketi uz maisto atliekas ir barakus. O ir autanazijos bei laidojimo paslaugas NKVD ir SS suteikdavo nemokamai.

Pats rasai pievas kazkokias.Dalis mano gimines(mociutes sesuo su seima)buvo isvezti i Sibira,is ten gryzo 1958m.Visi isidarbino ir dirbo ne kokiais sargais ar krovikais.Ne vienas neminejo kad turetu kokiu keblumu su isidarbinimu.Visi sovietuose turejo dirbti.Niekur nedirbi-ateina igaliotinis ir gauni paru "za tunijadstvo".

Neskiriat eiliniu masiskai istremtuju is LT nuo disidentu. Disidentu Stalino laikais netreme, o naikino. O velesniais po 1954 m - disidentus sodino i psich ligonines, kalejimus etc pagal isgalvots kaltinimus.

net gryzti i Lietuva kitiems neleido . Daugelis apsigyveno Latvijoje , Karaliauciaus srityje , Bent is musu giminiu . Net i aukstaja istoti buvo problemu , gimusiems Gulage ... apie darba gera tik pasvajot , kiekvienoje rimtesneje gamykloje sedejo po kgbista ....nors lensberginiai trynesi po Indijas , Australijas , Vokietijas

.Visi sovietuose turejo dirbti.Niekur nedirbi-ateina igaliotinis ir gauni paru "za tunijadstvo".

Ir kaip visa tai susije su siu dienu Lietuvos politika?

Belomorkanal nejuokinkit.Kalba apie tai zmogus mano uosvis isejo is darbovietes ir neskubejo isidarbint kitur-laikotarpis mazdaug 1983-1987mm kazkokiu veltedziu ji norejo igaliotinis padaryt.O realiai pofik butu igaliotinui tas mano uosvis jei pilietiniai lanzberginiai kaimynai butu neiskunde.Tie kurie po keliu menesiu mojavo trispalve ir myzo ant Lenino paminklo.
Va tokioj pelkej mes gyvenam.

tai apsispresk pirmam poste 1958m kitam jau 1987 ?

anukai paveldi politika is seneliu ...ir jie ne tovarisciai KIM