Ar pastebite spaudoje, nuolatos vis išlenda straipsniai apie tai, kad tą sulaikė, tuos sulaikė, dėl mokesčių slėpimo. Susidaro man tokia nuomonė, kad pasikeitus Seimui, stengiamasi išsaugoti FNNT, Mokesčių vadovų kėdes. Imituojamas darbų viešinimas, nesvarbu, kokia bus galutinė tų paviešintų bylų baigtis ...

Kas gali paneigti, kad minėtų institucijų vadovai nebus pakeisti, dėl pasikeitusios politinės krypties... Pasikartosiu, šešėlinė neapskaitoma ekonomika, Lietuvoje, vyksta su žinia. Tik vienus už tai labiau paspaudžia, o kitus praleidžia, lyg nieko nebuvę ...

Šešėlio efektas

Euro įvedimas reiškia ir visuotinį valiutos keitimą. Asmenys, pinigus sukaupę ne visai švariai, gali susidurti su klausimu, kaip jų neprarasti, o tuo pačiu neįkliūti, pavyzdžiui, mokesčių inspekcijai.


Gitanas Nausėda, finansų analitikas, SEB banko prezidento patarėjas. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo„Tikrai yra dalis žmonių, kurie turi nemažai sukaupę piniginių lėšų kojinėse ir atėjus priverstiniam valiutos keitimui, nenuostabu, kad bus norima verčiau tas lėšas investuoti, o ne keisti į eurus. Nes tokių sumų keitimas gali atkreipti mokesčių inspekcijos dėmesį, o vieną kitą dalyką nusipirkti gali būti lengviau“, – sako p. Mauricas.

Ponas Nausėda taip pat sutinka, kad investicijos į NT gali būti vienas iš kanalų šešėliniams pinigams realizuoti, tačiau nebūtinai jis bus pasirenkamas.

„Tie, kurie nori pinigus išplauti, turi ir kitų alternatyvų, galbūt apskritai išpumpuoti juos iš Lietuvos“, – mano p. Nausėda.



Plačiau: http://vz.lt/article/2013/3/26/jei-reikes-keisti-litus-i-eurus-seseliniai-pinigai-gali-sujudinti-nt-rinka#ixzz2OrESyjW7



Idomus teiginiai.
Kiek tai paveiks NT rinka cia dar klausymas, siek tiek keistai pasakoma,kad seseliniai pinigai legalizuosis per NT rinka, Kuom tai skirsis nuo Ju keitimo bankuose i eurus??( mokesciu inspekcijai, FNTT..) Na nebent turintys aukstesni finansini isprusima, talentingi zmones susikurs kelius kaip tai padaryti.. Taciau kiek visuomeneje yra nusikalteliu , kontrabandininku, ir kitu ,,verslininku'' kurie neturi tiek isprusimo va jie susidurs suproblema..

Parasciausias budas siai dienai, pirkti Juodai, ir parduoti juodai, uzsienyje... Kad valiuta jau griztu europietiska... Cia tuoj ir verslo plana bus galima uzsukti, GRYninu Litus i Eurus uz procentuka)

Bus idomi situacija..

Situacija bus panaši, kaip ir Estijoje. Daugelis estų pasikeitė kronas į eurus, ne bankų valiutų keityklose.

Kova su šešėliu Lietuvoje, vis labiau juda šia linkme:

Skambutis į mokesčių inspekciją:
-Mano kaimynas kažką valgo
-Supratome, Atvažiuojame.

Liūdna, bet valdžia veidmainiauja. Sako mokėkit viską sąžiningai, tik va išgyvenimui sąlygų nesudaro, tai eurą reik įsivesti, tai dar kažką... Moka kaip visados sąžiningiausi ( durniausi). Na dar dvi kartos turės pasikeist, kad gyvenimas pakistų.

Kam reikštis šitoje temoje, o kam patylėti. Paršiukas, ką supranti apie išgyvenimą?

Nieko.

tai ko reiškiesi? kitus durniausiais vadini? pats ko gero protingas baisiai?

Mesk gerti senas pyzdūne.

fenomenale bravissimo

Moka mokesčius tik tie kam neišvengiama, ką priverčia ir kas jaučia prasmę mokėdamas. Ne kitaip.

Nežinau, prie kurios grupės priskirti sąžiningiausius ar kaip, jūs, išsireiškėte (durniausius). Sutinku, kad kiekvieno mūsų kompetencija, susivokimas "kodėl turiu mokėti mokesčius" ir/ar nenoras dalintis, tai kas buvo uždirbta, gauta - mus išskirsto į grupes žmonių, kurie mokesčius supranta kaip neišvengiamybę, kaip prievartą, kaip mainus už viešąsias paslaugas.

Lietuvoje sukurtas mitas, ir žmonės juo tiki, kad tas, kuris nesugeba suktis, nesugeba sumokėti mokesčių, negali suvesti sąskaitų, – nevykėlis. Nes „vykėliai“, sėkmės žmonės, kažkaip susitvarko. Kodėl niekas neprieštarauja ir gyvena toliau? Todėl, kad aplinkui mato tuos sumaniuosius ir jam atrodo, kad nevykėlis jis vienas. Tuomet geriau tylėti ir nieko nedaryti. Tą neveiklumą galima susieti su neišsilavinimu. Nesakau, kad žmonės kvaili. Kvailas ir neišsilavinęs – du skirtingi dalykai.

Paradoksas, bet tai dažniausiai įvardina įmonės ir namų ūkiai, kaip pagrindinę priežastį, kodėl jie kažkuria dalimi yra šešėlinėje ekonomikoje. Verslas - kad nebankrutuotu. Namų ūkiai - kad išgyventu.

Kuo labiau gilinuosi į šią temą, tuo labiau suprantu, kad šėšėlinės ekonomikos mastai laikosi ne dėl įmonių ir namų ūkio noro pasipelnyti (kaip tai įvardina Valdžia), bet dėl išgyvenimo.

Esant nepalankioms verslui sąlygoms (ką jau pastebim paskutinius penkerius metus) šėšėlinė ekonomika yra kaip uostas įvairiausių audrų aptalžytiems "laivams". Laivų kiekis tik auga. Net nebejuokinga.

Bet koks mėginimas lazda ar saldainiais traukti verslą ir namų ūkius iš šėšėlinės ekonomikos, neduos efekto, kol nesusidarys galimybės verslui uždirbti, namų ūkiams išgyventi.

Aušra Maldeikienė, ekonomistė

Išgyventi uždirbant minimumą absoliučiai neįmanoma. Na, užmuškit mane, bet tokia realybė. Aš niekaip nesuprantu, kaip tie 20 proc. lietuvaičių, gaunančių tuos savo varganus 825 litų, išgyvena. Vadinasi, arba jie turi turėti savo ūkį, arba dalyvauti šešėlinėje ekonomikoje – pirkti, kad ir tas pačias kontrabandines prekes arba papildomai gauti nelegalų atlyginimą. Tokia realybė. Nors tie žmonės taip prisideda prie nusikalstamos veiklos, jie dėl to nekalti – vogti juos verčia valdžia. Išgyventi Lietuvoje neįmanoma ir už minimalų – 1,6 tūkst. litų atlygį. Kad tai suprastum, nereikia ir labai išsamių ekonomikos žinių, juk užtenka blaiviai pažiūrėti, kiek viskas kainuoja. Aš kažkada paskaičiavau, kad vidurinį išsilavinimą turintis žmogus arba tiesiog geras darbininkas mažiausiai į rankas turėtų uždirbti apie 2 tūkst. litų, kad galėtų išgyventi. Net ir už šią sumą jis negyvens kaip karalius, taupys ir jam daug kam tos algos net neužteks. Čia kalbu apie jauną žmogų, kuris paprastai neturi kur gyventi, kuriam reikia nuomotis būstą arba imti paskolą iš banko tam, kad jį įsigyti. Žinoma pensininkas, gyvenantis kur nors kaime, kuris visą gyvenimą įpratęs gyventi labai kukliai, galbūt išgyventų ir už 700–800 litų. Jauna šeima, auginanti vieną vaiką, turėtų per mėnesį uždirbti apie 4–4,5 tūkst. litų, kad galėtų išgyventi. Matant, kokia mūsų šalyje vykdoma politika, aiškiai suprantama, iš kur atsiranda tos visos ekonominės ir socialinės problemos.

visi mokesciai yra blogis ir taskas

Mokesčiai patys iš savęs nei blogis, nei koks nors gėris. Mokesčiai tai yra mokestis už viešąsias paslaugas. Mes perkame, per mokesčius iš valstybės institucijų viešąsias paslaugas. Mokėdami mokesčius turėtumėme gauti jas.

Dažnai net ir reikšmingas tiesioginės mokesčių naštos sumažinimas nepriverčia susitraukti šešėlio, nes mažinant mokesčius labai svarbu atsižvelgti į kitus veiksnius, tokius kaip reguliavimas, mokesčių sistemos sudėtingumas. Mokesčių ir reguliavimų mažinimas – daug veiksmingesnis būdas siekiant kovoti su šešėliu nei bet kokios baudžiamosios ir atgrasomosios priemonės.

Mokesčių pakėlimas paaiškina apie pusę šešėlinės ekonomikos dinamikos, o mažiau šešėlio esama valstybėse, kuriose surenkama daugiau mokesčių taikant mažesnius jų tarifus.

Pabrėžčiau ir reguliavimą (ypač darbo rinkos) vaidmenį šešėlinei ekonomikai. Reguliavimas padidina darbo vietos kainą, ir nors ši kaina lyg karšta bulvė gali būti permesta darbuotojui, ji sukuria papildomą paskatą dirbti šešėlyje. Šalys, turinčios griežtesnį darbo santykių reguliavimą, turi ir didesnę šešėlinės ekonomikos dalį.

Beje, šešėlinės ekonomikos dydis maždaug penktadaliu priklauso nuo tradicijos mokėti mokesčius. Juk mokesčių mokėjimas – savotiška sutartis, kuri sukuria teises ir pareigas ne tik mokesčių mokėtojui, bet ir mokesčių rinkėjui. Todėl mokesčių mokėjimo tradicija glaudžiai susijusi su tuo, kaip mokesčių mokėtojai suvokia valstybės paslaugų, teikiamų už jų mokamus mokesčius, kokybę. Mokesčius labiau linkstama mokėti tuomet, kai manoma, kad priimami teisingi politiniai sprendimai. Šis aspektas ypač aktualus Lietuvai. Akivaizdu, kad tai, kaip daro valdžia, dažniausiai skiriasi nuo to, kaip norėtų tvarkytis Lietuvos žmonės.

Taigi prie polinkio nemokėti mokesčių nemažai prisideda pati valdžia ir netinkami jos sprendimai.

mokesciai yra reketas ir nieko daugiau, o kad lengviau skirtaisi su pinigais sekamos pasakos. svarbiausia yra - kas pasidalins pinigus, didzioji dalis turi atitekti turtingiausiems.

Mokesčiai tikrai nėra reketas tikrai ne. Suprantu, Jūsų, emociją, bet pritarti negaliu. Nes instiktyvus žmogaus noras turėti tai, ką jis uždirbo, su nieko nesidalijant. Kaip individui, žmogui svarbiausi jo interesai, o ne visuomenės ar bendruomenės. Todėl bet koks tam tikra veikla užsiimantis individas kuo didesnę dalį savo pajamų stengsis pasilaikyti sau ar savo šeimai, kad užtikrintų savo gerovę (t.y. turėtųkuo daugiau išteklių savo ir šeimos egzistavimui palaikyti).

Taip pat - individo (šeimos) pasitikėjimas valstybe, vyriausybe. Šiaip sakant, šeima perka (per sumokamus mokesčius) iš valstybės vadovų saugumo ir tvarkos palaikymo paslaugas bei reikalingus išteklius. Čia labai svarbu, kiek tos paslaugos kainuoja ir kokios jos kokybiškos. Šiaip sakant, nuo to priklauso, kiek turėtų būti mokama mokesčių ir koks turėtų būti jų lygis.

zinau as sitas pasakas, tikrai zinau. bet man priimtinesnis austriskas supratimas apie ekonomika ir mokescius.

Šėšelis atsiranda, kai šviesa susiduria su neskaidriu kūnu. Nori panaikinti šešėlį - didink skaidrumą, arba išjunk apšvietimą.

Lietuvos vyriausybės vadovas A. Butkevičius susitikęs su institucijų atstovais aptarti kovos su šešėliu rezultatų ir tendencijų, premjeras nurodė, kad viena didžiausių problemų kovojant su mokestiniais nusikaltimais – atsiskaitymo grynaisiais pinigais teisės aktų spragos. Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui pavesta pateikti siūlymus dėl grynųjų pinigų apyvartos mažinimo priemonių.

... ne nuo to galo valdžia priėjo prie to klausimo ...

Mano manymu pagrindinės priežastys, kodėl žmonės aktyviai dalyvauja šešėlinėje ekonomikoje yra tai, kad:

-- Namų ūkiai iš gaunamų pajamų - Neišgyvena. Algos Lietuviškos, o daugelis prekių ir paslaugų yra pasaulinėmis kainomis. Valdžios veiksmai būtų vertinami paprastų žmonių sekančiai: buvome vargšai, tai mus dar ir apvogė.

-- Finansų rinkos monopolizacija. Bankai lupa nuo tūlo Lietuvio tris kailius už savo paslaugas. Bankų sektoriuje nėra jokios konkurencijos. Rinka susišlavė Skandinavai, kurie dabar, manau ilgą laiką, netrukdomai gaus viršpelnius mūsų pačių sąskaita.

-- Galima iš rinkos išimti visus grynus litus. Šešėlinėje rinkoje atsiras kiti gryni - eurai, doleriai, rubliai ... Namų ūkiai bus priversti dalį savo prekių ir paslaugų, kurių anksčiau neprekiavo šešėlinėje rinkoje, ten prekiauti, nes bus reikalingi Gryni . Šešėlis dar labiau įgaus masiškumą.

Verslas tikrai ras būdų, kaip gauti grynus. Nes verslo sprendimai nors ir yra nelegalūs, tačiau gali leisti išgyventi sunkmetį, ekonomikos stagnavimą ar netgi suteikti konkurencinį pranašumą prieš konkurentus vykdančius veiklą tik legaliai.

Verslas Lietuvoje yra patrauktas nuo galimybės gauti paskolų. Juokingai atrodo, kai premjerai (Kubilius, dabar Butkevičius) laksto po Skandinaviją ir maldauja, kad bankai kredituotu mažas ir vidutines įmones. Ar tai ne ekonominis absurdas ...

Įmonės negalėdamos išgyventi yra priverstos trauktis į šešėlinę ekonomiką, kitaip bankrutuotu. Nes tik pasitraukus į šešėlinę ekonomiką įgyjami nauji konkurenciniai pranašumai:

-- pasitraukus į šešėlinę ekonomikos pusę yra gamybos kaštų sumažėjimas. Sumažėję kaštai suteikia galimybę verslo įmonėms konkuruoti su kitomis. Tokiu būdu sukuriama produkcija, kuri nesant oficialiai neapskaitomai ekonomikai net nebūtu sukuriama.

Reikia neužmiršti ir tai, kad pinigai sutaupyti pasitraukus į šešėlinę ekonomikos pusę, gali būti panaudoti ir oficialiai apskaitytoje ekonomikoje pagamintoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms įsigyti. Taigi vienų įmonių dalyvavimas oficialiai neapskaitomoje ekonomikoje gali padidinti kitų įmonių prekių ar paslaugų paklausą, nes prieš tai tos prekės ar paslaugos dėl lėšų trūkumo galėjo būti ir neįsigyjamos.

Visai neseniai skaiciau apie situacija Kuboje. Prisegu visa darba.

Like most countries, Cuba has an "underground economy." In the Cuban case, this
economy is comparatively large and includes the activities of a significant part of the population.
Much of Cuba’s underground economy exists becauseof the unwillingness of the state to license
and officially authorize activities which are permitted and legal in virtually all other countries and
which are also permitted for state and mixed sectors of the Cuban economy. Official policies such
as tough regulations and heavy taxation together with a negative political and media environment
also block legal self-employment or "own-account work" (Trabajo por Cuenta Propiaor "TCP")
and help push it into clandestinity.