Ukrainai gręsia 90-ųjų scenarijus, tik šiuo atveju privatizatoriais bus ne vietiniai banditai (dabar vadinami verslininkais-oligarchais), bet tarptautinės personos. Viskas paprasta kaip 2+2

Rezultatą irgi galima įsivaizduot. 25 proc. derlingos žemės, dalis neblogų resursų... Nebloga investicija.

Tai jau puse zemes paėmę, duju skalunu kol kas neliecia, neapsimoka. Liaudis vapsce pensija 30 baksu - alga 120... Imones uzsidarineja, maidanas...

http://www.lrytas.lt/verslas/sekmes-istorijos/salies-be-banditu-korupcijos-ir-siuksliu-architektas-kas-jis.htm

Singapūre neauga nei bananai, nei citrinos – nei klimatas tam tinka, nei vietos pakanka. Ši mažytė valstybė, kurioje gyvena 4,5 mln. gyventojų, telpa vos 646 kv. km plote. Ji negali pasigirti nei gamtiniais ištekliais, nei dėkinga geopolitine padėtimi. Singapūras netgi priverstas iš užsienio įsivežti geriamąjį vandenį ir smėlį, kurį naudoja savo dangoraižių statyboms. Ką bekalbėti apie naftą ir dujas, metalą ir medieną bei daugybę kitų dalykų.
Nepaisant to, Singapūras – kone vienintelė pasaulio valstybė, kuri sugebėjo išsiveržti iš trečiojo pasaulio ir tapti pirmuoju. Šią valstybę su labai nepalankia startine pozicija į lyderes praktiškai išvedė vienas žmogus – Lee Kuan Yew. Būtent jis mažą salelę sugebėjo paversti galinga valstybe.
Prieš kurį laiką išleisti Lee Kuan Yew atsiminimai „From Third World to First“ („Nuo trečiojo pasaulio iki pirmojo“) pateikia nemažai žinių apie Singapūro pasirinktą kelią į gerovę bei tarptautinį pripažinimą.
Lee Kuan Yew, kuris tvirtai valdė Singapūrą iki 1990 metų, o ir po to turėjo nemenką įtaką valstybės viduje, savo knygoje pripažįsta, jog didelio pasirinkimo neturėjo. Visa Singapūro šalis – jos administracija, veikla ir apskritai visi dirbantieji – turėjo tapti daug konkurencingesniais už savo kaimynes arba žlugti.
Lee Kuan Yew nutarė, jog pirmiausia reikia įvesti griežtą tvarką viduje, išrauti valdininkų korupciją, negailestingai kovoti su nusikaltėliais bei sutvarkyti miesto išorę, gatves, skverus bei parkus. Lee Kuan Yew pasiryžo sukurti tvarkos, grožio bei saugumo oazę Pietryčių Azijoje, kuri šiaip pasižymėjo trečiojo pasaulio bėdomis – tarša, korupcija bei nusikaltimais. Įvedus griežčiausią tvarką regione, Lee Kuan Yew tikėjosi pritraukti užsienio investicijas, kurios turėjo sukurti naujas darbo vietas bei skatinti eksportą.
Patys gabiausi Singapūro universiteto absolventai buvo įdarbinami Ekonominės plėtros valdyboje, kuri turėjo plačius įgaliojimus valdyti pramoninės gamybos sklypus su gerai išvystyta infrastruktūra bei derėtis su užsienio firmomis. Investuotojams buvo siūlomos palankiausios sąlygos, įskaitant didžiules mokesčių lengvatas, kurios buvo taikomos dešimčiai metų.
Dėl nedidelės šalies teritorijos buvo atsisakyta tokios pramonės, kurios gamyboje lieka daug atliekų. Pasirinktas kelias – orientacija į aukštųjų technologijų pramonę.
Siūlant pačias palankiausias sąlygas, 6-ame dešimtmetyje Singapūrui pavyko pritraukti užsienio firmas, kurios eksportuodavo pigius gaminius, reikalaujančius daug darbo jėgos. Taip buvo įdarbinta keliasdešimt tūkstančių bedarbių. O jau 7-ame dešimtmetyje Singapūru rimtai susidomėjo didžiosios JAV elektronikos bei aukštųjų technologijų korporacijos, tokios kaip „Texas Instruments“, „Hewlett-Packard“ bei „General Electric“. Jos ne tik pardavinėjo čia savo produkciją, bet ir gamino, daug eksportavo į JAV, Vakarų Europą bei Japoniją. Vėliau su savo investicijomis į Singapūro ekonomiką įsiliejo ir Japonijos aukštųjų technologijų korporacijos.
Pradėjus daryti aukštos kokybės prietaisus gyventojų atlyginimai pradėjo augti. Kadangi Singapūro kaimynai – Malaizija ir Indonezija – kurį laiką vengė ekonomiškai bendradarbiauti su Singapūru, šis aplenkė kaimynes ir rado rinkas visame pasaulyje. Jau 9-ajame dešimtmetyje užsienio investicijos Singapūre viršijo 50 mlrd. dolerių. Nedarbas tesiekė 4 procentus.
Lee Kuan Yew nebuvo diktatorius, bet reformas vykdė autoritariniu stiliumi. Jo draudimai ir nurodymai apimdavo viską – nuo kramtomosios gumos, kuri teršė miestą iki santuokos rekomendacijų. Jo nuomone, gerą išsilavinimą gavusios merginos neturėtų gadinti genofondo ir turėtų tekėti tik už išsilavinusių vaikinų.
Singapūre iki šiol galima susilaukti tūkstantinės baudos už gatvėje numestą nuorūką arba kramtomąją gumą. Lee Kuan Yew nuopelnams priskiriama tai, kad šalyje buvo visiškai išnaikinta korupcija. Viešosios tvarkos pažeidėjai baudžiami be gailesčio. Už spjūvį ant žemės – 500 dolerių bauda, už rūkymą viešose vietose – tiek pat. Vagystės, prievarta, narkotikai, kyšininkavimas baudžiami fizine bausme – lazdomis arba net mirties bausme.
Jis įteisino fizines bausmes, kaip pažeidėjas gauna lazdų, Singapūre galioja iki šiol. Paradoksalu, tačiau miesto gyventojai yra už tai dėkingi savo valdžiai. Jų nuomone, už vandalizmą, už purvą laiptinėje ar metro vagone, už antisanitarines sąlygas butuose reikia bausti. Ir bausti griežtai, bausmės neatšaukiant.
„Fizinė bausmė – tai daugelio socialinių problemų sprendimo būdas. Singapūro pavyzdys tai tik patvirtina, -savo memuaruose rašė Lee Kuan Yew. – Mes galvojame, kad fizinė bausmė yra daug efektyvesnė nei ilgas įkalinimo laikas ir įteisinome tokias bausmes už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, prekyba ginklais, išprievartavimus , nelegalų atvykimą į Singapūrą ir visuomenės turto niokiojimą“.
Paklaustas, kaip jam pavyko susidoroti su korupcija, Lee Kuan Yew sakė: „Pirmiausia, pasodinkite tris savo draugus. Jie tiksliai žino už ką, ir jūs žinote už ką“.

Mldc tas Lee. O mums apie toki lyderi tik sapnuot kuris sugebetu slyst tarp rytu vakaru, ir tauta is to darytu bapkes. Geriau laikykimes pastoviai ant krizes, auganciu mokesciu, praraskim rinkas, erzinkim rusus etc.

Tokių lyderių Lietuvoje - kiek tik nori. Tik va rinkėjams jie netinka.
Valdo kolkas žmonės, kuriems Lietuva atrodo Rusijos didumo. Kažkokia gigantomanija: atominė elektrinė, dujų terminalas. Nors logiškai mastančiam žmogui turėtų būti aišku, kad tai - praeitis. Jei Lietuva naudotų progresyvias technologijas, jai dujų ir benzino reiktų 10 kartų mažiau nei šiandien.

Ta pati gigantomanija ir užsienio politikoje: 90% dėmesio teritorijoms už tūkstančių kilometrų ir būtent į rytus: Gruzija, Donbasas. Kad pastovėti šalia Merkel mūsų Ponia gatava Rusijai karą paskelbti.

Kai arabai išmoks namie pasigaminti sprogmenų, prikabinti juos ant garaže surinktų vienkartinių dronų bei nuotoliniu būdu skraidinti juios reikiama linkme, tada ir daugelio mąstymas pasikeis. Baigsis ir demokratija, ir kapitalo prasmė pasikeis, daugelis valstybių taps militaristinėmis, kaip kad praeito amžiaus Lotynų Amerika... Va tada ir matysis ko verta kiekviena valstybė.

Va tau ir progresyvi technologija, keičianti pasaulį Žodis šiais laikais nieko nevertas. Matom ką veikia UNESCO, ESBO, JTO, NATO etc. - t.y. nyč nieko. Tik vėžioja pampersus ir prezervatyvus į Afrikas. Ukrainoje tesugeba važinėti Land Cruiseriais ir užrašinėti įvykius... :/ Kažkoks kreivų veidrodžių pasaulis.

Meanwhile, laukiam kada Graikijai pasibaigs pinigai ir kuom tai pasibaigs mums.
Beje, ar žinojot, kad Lietuvoje sąrašuose stovintys pacientai dėl valstybės (tik nežinau ar dalinai ar visiškai) kompensuojamų operacijų (sąnarių keitimas etc.) yra nustumti į sąrašo galą neapibrėžtam laikui, kadangi nuo šiol Lietuvos prioritetas - ukrainiečių gydymas.

Pasirodo mes ne tik super-karingi, super-altuistiški, bet ir super-turtingi :/ Negi mums labiausiai reikia, iš visų ES šalių...

Lietuva jei galėtų, tai visos Europos biudžetą Ukrainai padovanotų. Bet gali irgi nemažai: va Landsbergis jaunesnysis Ukrainos oligarchams 1.800 M išrūpino.

.... čia matyt toks gudrus planas sugriauti ES: KGB per savo tinklą melžia ES pinigus visokioms Ukrainoms, Moldovoms, Gruzijoms. Šimtai milijardų eurų padovanoti toms valstybėms susilpnins ES, atsiras įtampa viduje ir ES subyrės. Ryškiai bolševikų planas

Išeina po 64 mln eurų iš kiekvienos ES šalies. Porošenko pats turi apie 800 mln dolerių, paskui dar visa jo 90-ųjų chebra - doleriniai beveikmilijardieriai... Teoriškai ir patys galėtų apsirūpinti. Kad jau valstybės tarnautojai - politikai, kitas iš viso prezidentas... Kažkaip daugiau aukos ir patriotizmo tikėčiausi.

Šiaip Lietuvos prioritetas turėtų būti ES stiprinimas. Stipri ES reikštų didesnes dotacijas pačiai Lietuvai. Kadangi Lietuva neįsileidžia investicijų iš trečiųjų šalių ir blokuoja pingus iš jų, tai galėtume gerai gyventi iš ES dotacijų.
Lietuva elgiasi lygiai atvirkščiai - stumia ES į visokius miglotus projektus, kurių nauda labai abejotina, o žala - akivaizdi. Gali ir pasisekti: teoriškai įmanoma sukurti Ukrainoje europietišką valstybę. Bet praktiškai tai labai sunkus, beveik neįmanomas uždavinys. Jeigu išsipildytų ta maža, gal 5% tikimybė, tai Lietuva aišku būtų labjausiai nusipeniusi valstybė, Europos lyderis. Bet ar verta taip lošti va bank ??? ....

http://www.dailymail.co.uk/news/article-3016744/Bill-Clinton-William-Hague-world-figures-attending-funeral-Singapore-s-founding-father-Lee-Kuan-Yew.html

Svečiai:

former U.S. President Bill Clinton
Japan's Prime Minister Shinzo Abe
Leader of the House of Commons William Hague
Indian Prime Minister Narendra Modi
Indonesia President Joko Widodo
Former U.S. Secretary of State Henry Kissinger
Prime Minister of Laos Thongsing Thammavong
Singaporean Minister Grace Fu
Australian Prime Minister Tony Abbott
Cambodian Prime Minister Hun Sen
Vice President Li Yuanchao represented China

O mūsų spauda nukišo tą įvykį į tamsų kampą, mes propaguojam kitas vertybes...

Labai gerai ir labai taikliai pasakyta. Paskatinciau nebalsuoti uz metu metus valdzioje sedincius ir nieko nepadariusius. Tas pats tinka ir Grybauskaitei.

Parshiukas, kokios dar vertybes? Kazkokio seno pirdziaus mirtis turi buti nusviesta spaudos ir ikelta i pirma puslapi? Kuo daugiau ir kuo greiciau jie galetu keliauti anapus

http://www.rbc.ru/rbcfreenews/5519496c9a79470313b8a71a

Na va rusai, kurie išvedė savo kapitalus į ''geruosius'' vakarus gavo lėšų užšaldymą. Tik laiko klausimas kada ir UK ir USA vyks nacionalizavimai, ekonomikos ten irgi stoja.

... bet kadangi mums nieko už Rusiją ir Ukrainą nėr svarbiau, o ekonomikai naudojam XX a prioritetus (kažką panašaus į Stalino industrializaciją), tai galim eksportuoti .... šiukšles.

Across Sweden, 950,000 homes are heated by trash; this lowly resource also provides electricity for 260,000 homes across the country, according to statistics from Avfall Sverige, Sweden’s national waste-management association.
Swedes have become so good at recycling that there’s no longer enough garbage to meet the heating plants’ needs. Sweden now has to import the trash that most other countries are trying to dispose of — some 800,000 tons in 2014, up from 550,000 tons in 2010, according to Avfall Sverige.
Sweden - the world leader in energy generated from garbage; it is followed by, in order, the Czech Republic, Denmark, Norway and Finland

Įsivaizdukim, kad Lietuva irgi 950.000 namų šildo šiukšlėmis. Kur tada dujas dėt ??? Ir kam pačiai elektrą gamint iš šiukšlių, kai galima tos elektros iš Rusijos ar Švedijos nusipirkt.

Švedai nekvaili. Du zuikius nupyškina iš karto. Pas juos tik 4% atliekų patenka į savartynus, visa kita perdirbama šilumai ir elektrai. Beje, iš 3mln tonų šiūkšlių sukuriama tiek energijos kiek iš 1 mlrd kūbinių m. dujų.

Dariau, nebūk protingas, nu pasiūlyk ką nors nelogiško, kad būtų arčiau realybės. Pvz. uždaryt veikiančią elektrinę ir pasistatyti naują. O tai kalbi kaip koks sveiko proto žmogus.

Lietuvos "valdžia" ištaško milijardus eurų mokesčių mokėtojų pinigų visokioms LeoLT tipo aferoms. Vietoj to galėtų paprasčiausiai leisti, sudaryti sąlygas verslui gaminti elektrą, dujas, deginti šiukšles ir t.t. Nereikia ne tik kad milijardų, bet gal net ir tūkstančių, kad taip padaryti.

Panašiai ir su užsienio inevsticijomis aplamai: kolkas Lietuva kategoriškai neįsileidžia pinigų iš trečiųjų šalių. Kodėl ? Atsakymas aišku yra, bet jį žino tik Prezidentė ir Linkevičius, gal dar keli VIP'ai.

Na, matai, čia priklauso kokius vadovėlius tau suiinstaliavo... Gi šiluma, elektra, natūralios monopolijos, reakcingai driokstelėtų tūlas ekonomistas - reikia siekti mąsto ekonomijos. Kitas, "valstybiškai mąstantis", suprask, nes visą gyvenimą valdiškai mąstė, paantrintu - viską reikia perimti visuomeniniais pagrindais, jokios privačios nuosavybės. Nes, matai, skaniai kvepia tik valdžios namų dūmai. Iš kitos pusės, liberalai sako, duokit versliems patiems spręsti ir gaminti... Na va, taip ir gyvenam - malkom kūrenam. :-)

Praleidau 2h gilindamasis į Graikijos skolas. Daug maž surašiau ką 'atradau'. Gal kam bus įdomu paskaityti. ps. nesueina man skaičiai dėl euro zonos išduotų paskolų kiekių. Lyg tais 2010 rašyta, jog viso su IMF euro zona skiria (o gal žadėjo skirt) viso 110 mlrd. eurų. Ar čia netiesiogiai per Graikų bankus įeita? Matyt paskutinėje nuorodoje nurodyta bendra skola neatsižvelgiant ar tai privatus asmuo ar ne. Bus matyt persipynę. Vadinasi prie 66 mlrd. reiktų pridėt dar 29 mlrd. norint sugeneruot 110 mlrd...


Graikija 2014 metais importavo prekių už 48 mlrd. eurų. Eksportavo už 27 mlrd.

TOP 6 eksporto šalys - Turkija (12%, 3.24 mlrd.), Italija (9%, 2.43 mlrd.), Vokietija (7%, 1.89 mlrd.), Bulgarija (5%, 1.35 mlrd.), Kipras (5%, 1.35 mlrd.), UK (4%, 1.08 mlrd). Viso į ES eksportuota 48% produkcijos t.y. 13 mlrd. eurų.

TOP 6 importuotojos - Rusija (10%, 4.8 mlrd.), Vokietija (10%, 4.8 mlrd.), Irakas (8%, 3.8 mlrd.), Italija (8%, 3.8 mlrd.), Kinija (5%, 2.4 mlrd.). Viso iš ES importuota produkcijos už 48% t.y. 23 mlrd. eurų.

Importo - eksporto balansas sudaro +10 mlrd. ES šalims. Didžiausios naudos gavėjos - Vokietija (importas/eksportas +2.9 mlrd. eurų) ir Italija (importas/eksportas +1.4 mlrd. eurų). Graikija nuo 2009 padidino savo įsiskolinimą nuo maždaug 200 iki 350 mlrd. Viso skolinga IMF 15 mlrd., kitiems kreditoriams 111 mlrd., kitoms ne euro zonos vyriausybėms (?) 25 mlrd., pati Graikija/jos bankai 'suinvestavo' 82 mlrd., na ir liko euro zonai apie 120 mlrd. eurų skola. Iš tų 120 mlrd., 9 mlrd. įdėjo Vokietijos bankai, 11.9 mlrd. Prancūzijos bankai, 3 mlrd. Italijos bankas (viso 24 mlrd.). Iš likusių 96 mlrd., didžiausia kreditorė (žiūrint į ECB sudarančių šalių įnašus) Vokietija (18%). +- būtų apie 17 mlrd. eurų. Kartu su bankais Vokietijos įnašas į Graikijos skolą 28 mlrd. eurų. Didžiausia naudos gavėja šioje situacijoje - Vokietija. Įmerkusi 28 mlrd., dėl teigiamo prekybos balanso, nuo 2009 metų atgavo 15 mlrd. (max. 10% skolos Vokietijai teko dar 2009 t.y. 20 mlrd. nuo 200 mlrd.[matyt kartu su privatininkais]). Taip kad skolinti apsimoka. Bent jau Vokietijai. Vokietijos įnašas į Graikijos skolą nuo 2009 metų siekia [8 mlrd.], o grynasis srautas dėl prekybos [+15 mlrd]. Taigi [+7 mlrd].

Visa ES kartu nuo 2009 metų įdėjo (20 [euro-zona kartu su UK jau 2009 buvo įmerkusi 100 mlrd. eurų. 50% nuo 200 mlrd] + UK buvusi skola [max. 46 mlrd./UK/Airija 23% nuo 200 mlrd]) mlrd. ir atgal grįžo 50 mlrd. (5 metai * (+10 mlrd.) prekybos balansas). Pati Graikija 2009 metais turėjo 40 mlrd. savo skolos. Dbr turi 82 mlrd. Taigi sumuojam ->->-> +66 mlrd. max. iš euro zonos, +42 mlrd. iš pačios Graikijos fondų/bankų, +15 mlrd. iš IMF, ir turim 153-117=30 mlrd. eurų... skirtumą. Skelbta, jog euro zona su IMF 2010 metais skolina 110 mlrd. eurų. Matyt reikia pridėt papildomus 30 mlrd prie 66 mlrd. (perima dalį skolų iš privataus sektoriaus?). Viso akumuliuota 96 mlrd. nuo 2009 metų krizės. Kartu su IMF bus 111 mlrd. Primetam 2.6% metinių nuo 120 mlrd. eurų, ir turim per 5 metus sukauptas 15 mlrd. eurų palūkanas. 50 mlrd. + 15 mlrd. = 65 mlrd. Visgi galutinis euro zonos rezultatas - neigiamas (-31 mlrd.). Proporcingai įskaičiavus Vokietijos atvejui, turėsime ~+3.5 mlrd. eurų suminį rezultatą nuo 2009 m. Pridėjus palūkanas apie +7 mlrd.

ps. Per tuos 5 metus patys Graikai padidino savo indėlį nuo 40 iki 82 mlrd t.y. 42 mlrd.

Paskutinė nuoroda:
There is a clear European dimension to this, given the fact that the major part (almost 80%) of
Greek sovereign debt is not in the hands of the Greek financial system but rather is in the balance
sheets of German, French and UK banks. Europe and the IMF are not so much providing Greece with fresh finance but, most of all, shielding the European financial system from up to 200 billion euros of losses that could result from a Greek default. Curiously, almost one quarter of Greek debt is located in the UK (and Irish) financial sector. The obvious beneficiaries of the Euro Area governments’ package are not Greek workers and citizens who will suffer from severe budget cuts and recession, but financial centers such as the City of London.

http://www.investingreece.gov.gr/default.asp?pid=56
http://demonocracy.info/infographics/eu/debt_greek/debt_greek.html
http://www.cepr.net/documents/publications/greece-imf-2010-07.pdf

http://www.numbeo.com/cost-of-living/city_result.jsp?country=Venezuela&city=Caracas

Venesuela, Caracas.

Vidutine alga po mokesciu: 21.00 $

1 Pair of Jeans (Levis 501 Or Similar) 80.00 $
Loaf of Fresh White Bread (500g) 0.83 $
Potato (1kg) 1.67 $
One-way Ticket (Local Transport) 0.60 $

http://www.aljazeera.com/indepth/features/2016/05/venezuela-food-crisis-forces-coca-cola-shutdown-160522141611063.html

Many other staple foods can not be found in markets across the country. There is also an acute shortage in medicines.
"If you go to the supermarket, there is no milk, rice or pasta," Milde said.
But he said that oddly enough you can find products that an average person could not afford.
"You can buy yogurt, cookies, and frozen chicken fingers - but these are all out of range for the basic person's budget.
To make matters worse, the prices of foods have skyrocketed to at least five times the normal figure, as more ordinary people use extra time on their hands to wait in the long queues at markets to purchase rare foods and resell them at a major profit.

Beje kreditines ten bevertes, cashas visada kingas....