recesija atėjo. Kaip manote kur liaudis pirmiausia taupys?
kaip tai paveiks apg pajamas antrame pusmetyje?

LRT trumpai. Lietuvos ekonomika paniro į techninę recesiją – ką tai reiškia?

Kad jau buvo ir ne kartą neigiama kaina LT,



tačiau vistiek



„Ignitis“ šio tarifo 1 kilovatvalandės (kWh) kaina antradienį buvo 23,7 cento (24 mėn.), „Elektrum Lietuvos“ – 24 centai (36 mėn.) , „Enefit“ – 32,5 cento (24 mėn.).

Na tai o kam rašote tokius teiginius?:

Infliacija, vėl, mažėja greičiau nei tikėtasi.
Dar prieš kelias dienas buvo tikimasi CPI YoY mažėjimo iki 4,3%, o prieš pora dienų pasikeitė prognozės iki 4,1, galiausiai rezultatas 4%.

Kodėl gali infliacija vėl šoktelti per ateinančius 12 mėn?
- Karas tebevyksta, vyriausybių išlaidavimas tebėra didelis, deglobalizacija vyksta.
dėl ko infliacija toliau mažės?
- stipriai užskolintame pasaulyje pakankamai aukštos palūkanos, energetinių resursų srautai perskirstyti.



Ar tvarus bus infliacijos mažėjimas mažėjimas?
Laikas parodys.
Bet kokiu atveju akcijų ralis tęsis.

ES su užvėlavimu turėtu atkartoti JAV rinką. Tiek infliacija, tiek akcijų birža.
Vokietijoje gegužę mėnesinė defliacija (-0,1%). Manau stiprus signalas ECB stabdyti palūkanų kėlimą.

Rizikos infliacijai didėti ir infliacijai mažėti tokios pačios kaip ir jav:
+: karas, fiskalinė politika, deglobalizacija;
-: skolos kaina, energetiniai resursai, kinijos apetitas.

dėl infliacijos LT. Na panašu Lietuvos piliečiams, pakol kas, neskauda palūkanos.
indėliai tebeauga.


Dėl LT akcijų rinkos neturiu nuomonės.

Dar žinote kas man įdomu, ir gal kas turite kokių įžvalgų.
Warren Buffett įsidėjo į portfelį virš 10% naftos kompanijų.
Ar jis tikisi 1970-1980 scenarijaus naftoje? kai nafta nuo 3 usd už barelį pakilo iki 30 usd už barelį?
mačiau tokių prognozių, jog nafta turi šoktelti iki 250usd už barelį šiame etape.
Bet tada arabai užsimaus sau kilpą - elektrifikacijos progresas įgaus dar didesnį pagreitį.
Mano nuomone, arabai bijo naftos kainos virš 100usd, nes tai labai pagreitins perėjimą prie atsinaujinančios energetikos.
Tačiau ką mato senukas, ir ko nemato kiti?
Aš net neabejoju, Warren Buffett įžvalgomis ar jo komandos analizėmis. Klausimas - ko jis tikisi? Ką jis mato naftoje ko nemato dauguma?
Va naftos šuolis gali būti tuo pačiu ir infliacijos pasėkmė ir infliacijos priežastis.
Ir tokie senuko pirkimai kelia daug klausimų.

Kažkam rimtesniam ruošiamasi?

Euro zonos bankai, tebeveikiantys Rusijoje, turėtų skubiai iš ten pasitraukti, antradienį pareiškė Andrea Enria, Europos Centrinio Banko (ECB) priežiūros valdybos pirmininkas.


Europoje gyvenantys Rusijos piliečiai susidūrė su operacijų „Revolut Bank“ kortelėmis apribojimais.

Dėl infliacijos rizikos veiksnių. Kad mažėja pinigų. Aš matau kitaip.
Kažkas moka palūkanas, kažkas gauna.
Tačiau yra toks dalykas, kaip tebeauganti skola.
Iš kur tie pinigai? Kas juos "pagamina"? Kas pagrindinis skolintojas? Kas tuos pinigus sukuria?
Jei skolintojai tik privatus kapitalas iš turimų santaupų - tai nebūtu augantis skaičius ir palūkanos tik perskirstytų kapitalą. taip ir buvo iki 1970, kol usd buvo dengtas auksu. O dabar FED, kad paskolinti pinigų, nebereikia prisandėliuoti aukso.
ta skola tebeauga nepriklausomai nuo skambių pareiškimų. Nuo 2010m 3x paaugo.
Tai nežinau, per kur jūs matote pinigų mažėjimą?

https://www.statista.com/chart/28393/us-public-debt/
Sakyste fed gauna palūkanas? Ok, jei fed gavo palūkanas aaa usd, tačiau per tą patį laikotarpį paskolino ir įliejo į ekonomiką 200 x aaa usd, tai pinigų padaugėjo ar pamažėjo?
Dar. Jei pinigų mažėja, tai kodėl šiemet, kaip ir eilinį kartą, reikėjo grįžti prie skolos lubų klausimo?
Ir jau dabar žinoma, kad 2025m vėl tos lubos bus pasiektos.
Kas čia, jei ne fiskalinė politika? (nemaišykite su monetarine politika).
Pinigų kaip daugėjo taip daugėja. Palūkanų pakėlimas sumažino visuomenės išlaidavimo augimą (taip, ne patį išlaidavimą, tačiau tik jo augimą), kas davė laiko pasididinti gamybinius pajėgumus, tiekimo grandines.

https://tradingeconomics.com/united-states/consumer-spending
su verslu bus panašiai, tik reikėtų sužiūrėti daug duomenų: pradedant kredito linijomis, baigiant obligacijų emisijomis, naujų akcijų išleidimais ir t.t..

Suma sumarum, turime skambius pareiškimus, kažkuriuos galus apkarpėme, palūkanas pakėlėme, tačiau pinigų masės didinimo politika tebevyksta pilnu tempu.

ir aš manau, kad yra didesnė rizika sekančiai infliacijos bangai 12 mėnesių laikotarpyje. kodėl?
1. istoriškai infliacija dar nebuvo suvaldyta per 2 metus.
2. Karus visada lydėdavo aukšta infliacija. sakote karas lokalus? na iki 2022 vasario rusija buvo laikoma 2 kariuomene pasaulyje, ir jei sakote kad dalinis mobilizacijos paskelbimas nėra rusijos įsitraukimas pilnu tempu ženklas, tai kas tada yra?
3. pažiūrėkite dabartinės infliacijos sudėtį. gegužės duomenyse didžiają dalį kainų augimo sudaro maistas - pirmo būtinumo prekės. Pernai buvo energetika. Sekanti eilė ne pirmo būtinumo prekėms.
4. tebevyksta atsinaujinančios energetikos vystymas didinant nepriklausomybę nuo 3 šalių. Investuojamos/leidžiamos didžiulės lėšos.
5. Vyksta karinės pramonės renesansas Europoje. Aš nenustebčiau, jei šių išlaidų/ecb "skolinamų" sumų net nematome viešuose duomenyse.
6.Vyksta de globalizacijos procesai - gamyba parkeliama iš trečiųjų šalių į EU ir JAV.
7. dar Kinija neįsivažiavo. Jei atsigaus vartojimas - pradės siurbti žaliavas.

Aš nežinau kaip bus, tačiau jei reikėtų lažintis, aš duočiau 70 prieš 30 tikimybę, kad mes pamatysime dar vieną infliacijos augimo bangą. 12mėn laikotarpyje? Matysime.

Bet iki naujų metų, manau, galim parelaxuoti, paraliuoti.

Augiss, sausį kažkas rašė, kad pinigų kiekis mažėa.
Aš tiesiog pažiūrėjau skaičius - nemažėja.
Trendas nepasikeitęs.
Ir Kažin ar keisis.
Ir mano pagrindinė mintis, kad aukšta infliacija, mano nuomone, dar sugrįš.

Aukšta infliacija kapitalo nedegina,
Aukšta infliacija degina skolą.
Ji naudinga jav ir eu bendrai,
nes tai mažina skolos lygį nuo bvp.

Infliacija naudinga tiek,
Kad lėtai degintų skolą, tačiau nekvestionuotų usd ir eu kaip rezervinės valiutos statuso.
Į ką mainomos žaliavos ir darbo jėga su trečiosiom šalim?
Kokiu būdu jav ir eu suvartona xx% (seniau buvo 40%) daugiau pasaulinio bvp nei sukuria?
Eksportuodami eur ir usd.
Jei eur ir usd nedevalvuotų, nebūtų infliacijos - skolos taptų nepakeliamos.

O kas 200k usd ar ecb yra 200k eur?
tai tik skaičiai kompiuterio ekrane. tai tik priemonė įvertinti sukuriamą produktą, darbą ar dar kažką.
Ką reiškia sukurti 200k eur ecb bankui? tik įrašyti skaičiukus.
Tačiau viskas nėra taip parasta. Jei visiems duos neribotą kiekį usd ar eur - kas dirbs? kas kurs? kas gamins? kokia bus infliacija?
todėl palaikomas balansas su lengva pinigų devalvacija.

antras momentas - tu galvoji, kad turėdamas 200k eur gali nebedirbti ateinančius 5 metus? bet dėl infliacijos, tave privers dirbti jau po 2 metų.

3 momentas: pasiskolino valstybė/visuomenė ar kaip pavadinsite šią struktūrą 200k, kas išvertus į darbo valandas mokesčių pavidalu, sakykime 1000 valandų, tačiau dėl infliacijos bereikės grąžinti 500 darbo valandų mokesčių.

dar momentas. ar pastebėjote, kaip per pastaruosius 3 metus sumažėjo valstybių skolų lygis?
visa tai dėl infliacijos, visa tai dėl pinigų devalvavimo.
Vadinasi galima dar skolintis. Kieno sąskaita? turinčių santaupų nepriklausomai kurioje pasaulio dalyje tos santaupos kaupiamos.
kad lengviau, paimkime LT pavyzdį.
nuo 46 proc 2020m iki 38 proc 2022

ar mažėjo valstybės išlaidos?
didėjo.


va čia ir yra burtai, kaip devalvuojant mainų priemonę didinamos išlaidos, mažinama skola

yra us debt celing. jis yra išreikštas doleriais.
ir yra skolos lygs, kuris išreikštas procentais nuo bvp.

nesuprantu kam us turi debt celing išreikštą doleriais. jis visiškai nieko neparodo. Jis visada tik didės.

esmė, kad skola išreikšta doleriais visada didės,
tuo tarpu dėl infliacijos, skola išreikšta procentais nuo bvp, pasilaiko stabili.
infliacija lengvina skolos naštą.

Skolu niekas negrąžins.
Senos refinansuojamos naujomis ir tt be galo be krašto.
Palaikant įsiskolinimo/bvp santykį.
Įsivaizduokite būsto paskolą imtą prieš 20 metų.
Šiandien tokios paskolos įmokos atrodo juokingos.
O jei valstybė skolinasi 20iai metų.
Kaip atrodys grąžinama suma po 20 metų?
Viskas yra gerai su skola.
Ir viskas gerai su infliacija.
Čia galimybės tiek valstybiniu tiek fizinio asmens lygmeniu jei numatai/įsivertini protingai.

Pernai turėjome energetikos brangimą. Kainos šiais metais nusistovėjo, tačiau liko 2-3 kartud didesnės nei 2021 pirmoje pusėje.
Šiemet infliacijos didžiausia dedamoji yra maistas. Kur 2024m nusistoės - pamatysime.
2024-25 jei tikėti ekonomikos vadovėliais, eilė infliaciniame cikle, ateis ne pirmo būtinumo prekėms.
Būstas, sakyčiau, nėra tas turtas, kurį būtina pirkti, bet jo kaina taipogi turi koreguotis su infliacija.
Nuoma manau taip pat.
2024-2025m matysime ties kur nusistovės.

P.S. Infliaciniame cikle JAV 1970-1984 gyvenamas NT pabrango 3x

Aš galiu daug ką manyti, bet rinka elgsis kaip jai reikia
Kas dirba konservatyviai tik su savais pinigais - kaip nuomavo taip nuomoja.
Kas su bankais - priklausomai nuo skolos lygio.
Fondai, kiek aš suprantu, dirba su max banko pinigais plius investuotojų lėšos.
Tai manau tai ir ytakoja komercinio nt koregavimąsi šiuo metu.
Reit, manau, labai priklausys ar čia jau infliacijos pikas buvo ar dar bus. Euroboras.
Plius Ten pinigai greičiau juda nei gyvenamame segmente.
Jei į būstą būtu sulindę daug institucinių - manau gyvenamas nt ir koreguotųsi.

shtudent, kas turi pinigų investuoja.
Yra kam vesrlai stringa - tai kažką parsiduoda.
Va balansas kažkur per vidurį.
Apskritai, ks turi pinigų perka jei yra objektas su normalia graža o ne laukia.
Kam laukti 5-10% galimo pigimo (o gali ir nepigti), jei iš nuomos 10-15% per tą laiką surenki?

O kas supirko didžiausią šios obligacijų emisijos kasnį ir kaip buvo platinama?