Ok. O kokie variantai žmonėms? Parduoti savo būtą ir pirkti mažesnį/ekonomiškesnį? Nuomotis? Dar neaišku kaip ta matematika gautųsi.
Mano nuomone, kad lietuvis iš savo nuosavo buto persikeltų į nuomojamą butą, tai jam tikrai turėtų būti šikna...






Aš kalbu apie pirkimą-pardavimą, o jūs apie nuomą. Tai visiškai skirtingi dalykai su visiškai skirtingomis kainos judėjimo priežastimis.
Taip, ukrainiečiai turėjo ženklią įtaką nuomos kainoms, tačiau ne pardavimo kainoms. Vienetai ukrainiečių pirko/ruošiasi pirkti butus Vilniuje. Abejoju, kad daug lietuvių sugalvojo tokį verslo planą: "Mūsų du bepročiai kaimynai dalyvauja kare. Nemažai ukrainiečių pabėgo nuo karo į Lietuvą, todėl reikia nupirkti porą butų nuomai". Greičiau priešingai - nemaža dalis nusprendė susilaikyti arba atidėti tokias investicijas. Karas už sienos tikrai neprideda patrauklumo NT rinkai.

Šioje temoje ne vienas asmuo komentavo, kad daug metų NT kainos didėja, o nuomos kaina nedidėja. Tai, anot jų, parodo, kad NT blogo investicija. NT nuomos kainos ženkliai padidėjo nuo vasario mėn., o pardavimo kaina padidėjo iki vasario mėn.
Nuomos ir pardavimo kainų didėjimo priežastys yra visiškai nesusijusios. Iš esmės, jeigu ukrainiečių nebūtų, tai nuomos kainos nebūtų padidėjusios (nebūtų paklausos).


Čia jau jūs sugalvojote, kad turi didėti.
Iš kitos pusės, gali didėti. Tam yra pakankamai priežasčių. Didėja savikaina, pradedant valstybinės žemės nuomos klausimais ir baigiant metalo, kuro ir kitų medžiagų kainomis. Bet didėjimas būtų labiau nulemptas ne paklausos, o pasiūlos savikainos.


Jeigu akcijų kainos nukrito 90 proc., tai tų akcijų nepadaro pigiomis. Net ir nukritusi jų kaina gali būti per didelė.



Kaip pasižiūrėsi.
Akcijų rinkoje -5 proc. judėjimas jau kai kuriems pradeda sukti vidurius. NT tu paprasčiausiai tokio judėjimo net nepastebėsi. Net ir -15proc. nepastebėsi. Pastebėsi tik tada kai pardavinėsi ir dar priklauso nuo norimo pardavimo greičio. Likvidumo trūkumas prideda ir stabilumo, t. y. dėl menkaverčių judėjimų nepuolama atsikratyti turto.


Žmonės nenori gyventi kaime. Kaime žmonės neturi darbo. Nėra tokio dalyko "NT LT netrūksta". NT vertinamas pagal vietą, vietą ir dar kartą vietą. Be to, ta vieta dažniausiai nėra net apibrėžiama "Vilnius", o gerokai siauriau.

GX, sumaišote kelis skirtingus dalykus ir darote toli siekiančias išvadas.
Nuo Klaipėdos r. iki Klaipėdos centro yra 15 min. Vietomis dar greičiau.
Vilniuje nuo miesto centro iki kitos dalies miesto centro kelionė gali užtrukti ilgiau nei 15 min.

P. S. Gyvenimo Riešėje (Vilniaus r.), Slengiuose (Klaipėdos r.) ir pan. nevadinu "gyvenimu kaime".

EDIT. Nors jeigu Vilniuje galėtų žmonės pasistatyti namus tokiu atstumu kaip nuo Slengių iki Klaipėdos centro, tai Vilniaus r. gerokai sumažėtų namų statybų. Paprasčiausiai nėra nei sklypų, nei pinigų tokiems sklypams.

Reddite rašo, kad -10 proc/

Phantoom, nuo tada kai vieni reddito hispteriai prirašo nesąmonių, o kiti perskaitę eina toliau ir pasakoja prirašytas nesąmones kaip rimtą faktą. O tada tos nesąmonės toliau sklinda.

Tas pats asmuo ir apie Vilniaus -5 proc. kritimą pasakoja.

Rimtai kartais atrodo, kad bot'o rašyti tekstai.

Neišmanau šio klausimo, bet fiksuota kaina 30 metų nėra geras sprendimas. Turėtų būti indeksuojama pagal VKI ar pan.
Iš kitos pusės, 30 metų yra labai ilgas laiko tarpas, su sklypu daugiau nelabai išeis ką nuveikti. Jeigu neišeitų susitarti dėl indeksavimo, svarstyčiau pardavimo variantą (jeigu nėra kitų planų su sklypu).

Čia priklausomai nuo skaitomų šaltinių.
Mano skaitomuose šaltiniuose buvo rašoma apie geroką pervertinimą.

Ko nėra kalbama apie NT.

Nelabai supratau minties.

Kosminiai būsto įperkamumo rodikliai, tai čia yra, jog būsto įperkamumas ar aukščiausiuose taškuose (lengviausia įpirkti)?
Taip, praturtėjo. Ar iš kur jums atrodo, kad įperkamumas atsirado? Man tikrai atrodo, kad lietuviai dar niekada negyveno taip gerai.


Tai kiek Vilniaus būstas pervertintas? 50 proc. turėtų kristi, kad atitiktų "teisingą" kainą?

P. S. Palanga su 6000 Eur/kv. ir parodo, kad dalis lietuvių gyvena puikiai ir gali skirti dideles sumas tokių objektų įsigijimui. Taip, šių objektų kainos kristų daugiausiai.

Dėkite ant stalo būsto įperkamumo skaičius apie kuriuos kalbate.

Dedu aš savo.

Iš 3 paveikslo matyti, kad ciklinės dalys (žymima geltonos spalvos linijomis) 2021 m. svyruoja apie nulį arba žemiau nulio, taigi, sprendžiant iš šių santykinių rodiklių, būsto kainos nėra pervertintos. Darbo užmokestis pastaruosius penketą metų augo sparčiau negu būsto kainos, o tai lemia didelį būsto įperkamumą, kuris leidžia būsto kainoms dar labiau kilti.
Plačiau: https://www.lb.lt/lt/naujienos/busto-kainu-tvarumas-ka-rodo-skirtingi-matavimo-metodai (2021 m. rugėjis)


Žr. įperkamumo indekso lentelę
https://www.lb.lt/lt/nekilnojamasis-turtas#ex-1-1 (2021 m. rugsėjis)

Kol kas nepaisant spartaus būsto kainų šuolio, dėl sumažėjusių būsto paskolų palūkanų, dėl sparčiai augusių atlyginimų, būsto įperkamumo indeksas rodo, kad įperkamumas nesumažėjo, bet mes prognozuojame, kad jis mažės.

Skaitykite daugiau: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2022/01/19/news/n-maciulis-paguode-ateityje-vis-maziau-priezasciu-sparciai-augti-busto-kainoms-22108175 (2022 m. sausis)

Vėjas12, tai kurioje vietoje dabar yra Lietuva pagal Lietuvos banko įperkamumo indeksą?
Norite pasakyti, kad prie 2007 metų? Ar apie kuriuos kosminius rodiklius kalbėjote?

P. S. pagal šią jūsų metodologiją paskaičiavus, tai elektra, metalas ir kiti ištekliai yra iš viso neįprekamas daiktas.

Jūs turite sugebėjimų tiek teksto prirašyti, bet neatsakyti į klausimus.

Diskusija prasidėjo nuo kosminių įperkamumo rodiklių.
Turime LB įperkamumo indeksą. Supratau, kad, anot jūsų swedbank, šūdinas indeksas. OK, palikime jį ramybėje.
Pakartoju klausimą - kurioje vietoje pagal LB indeksą dabar yra Lietuva?


Jeigu jau kalbame apie "kosminius" rodiklius (jūsų pavartotas apibrėžimas), tai suprantu, kad turėti būti arti didžiausių rodiklių. Pagal LB didžiausi buvo 2007 m. Bet tada turėtumėm kalbėti apie +300 proc. įperkamumo mažėjimą per paskutinį pusmetį.

P. S. NT brangsta ne (tik) dėl to, kad didėja DU.

Tai ir parodo, kad įperkamumas yra nuosekliai gerėjantis.
Taip, tikėtina, jog nuo paskutinio duomenų atnaujinimo įperkamumas turėjo pablogėti, tačiau nėra jokių kosmosų.
Bus kosmosas, kai žmonės nebepirks/nebeįpirks. Ir tai... Tai tik parodys, jog žmonės nebenori arba nebegali įpirkti, tačiau tai neparodys, jog, pavyzdžiui, naujos statybos butas yra per brangus. Ok, gal ir brangokas, bet jį tiek kainuoja pastatyti dėl kuro, metalo, darbo užmokesčio, infrastruktūros įmokos, žemės nuomos kainos ir kt. komponentų kainų.

Faktas, kad naujos statybos butų kainos yra inkaras senos statybos butų kainoms.
O ką jūs manote, kad antrinėje rinkoje turėtų būti pardavinėjama už statybos kainą (pvz., 1980 m.) plius infliaciją?

Mano nuomone, kainų skirtumas turėtų būti didesnis nei yra dabar, bet rinka mano kitaip.

Pirkėjų rinkoje kainas temps tas, kuris norės labiausiai parduoti.
Tai nebūtinai būtų senos statybos.

Kuo ta informacija teigiama?
Tai, jog pardavinės elektrą pigiau, jeigu galėjo brangiau?
O ką po to darys, jeigu elektros kaina dar didės? Reikės džiaugtis nuostoliu?

- žmonės gaus elektrą pigiau (politikai patenkinti);
- Taip, žmonės gaus elektrą pigiau. Ignitis gaus mažiau. Žmonės patenkinti, akcininkai nepatenkinti.

- IGN nenukentės, nes tai valstybės kompensacija;
- Ignitis nukentės, nes tai ne valstybės kompensacija, o kainos mažinamos iki kompensacijos.

- spaudimas iš politikų pusės sumažės, nes rastas sprendimas;
- Šiuo metu sumažės, bet tai bus gera pradžia pastoviai paspausti Ignitis ir politikams pasigirti.

- IGN pelnas ir dividendai gaunami pagal planą, nes pinigų srautas suvaldytas per valstybes kompensacijas.
- Norėtųsi iš nereguliuojamos veiklos, kad pelno gavimas nebūtų reguliuojamas.

Tai turite atsakymą: "Swedbankas atsakė, kad dvigubo apmokestinimo netaiko tik Norvegijos, Suomijos ir Švedijos dividendams."

JAV nuskaičiavo 30 proc. ir tie pinigai nukeliavo į JAV biudžetą. Swedbankas gavo pinigus jau su nuskaičiuotais dividendais.

Sprendimas ateičiai - susirasti normalų brokerį, kuriam gali būti pateikiamos atitinkamos formos. Pvz., IBKR.

"Deklaravau, bet užskaitė tik 15% prie išlaidų."
Šios dalies nesupratau. VMI svarbu tik dalis ar turi papildomai mokėti mokesčius iki 15 proc. ar neturi. Jokios išlaidos dividendams nėra taikomos.

Žmogau, tai apsispręsk ar tau tinka swedbankas, ar netinka Swedbankas. Swedbankas taiko 30 proc. ir nieko nepadarysi. Jeigu netinka 30 proc., tai nėra kito varianto. Dar kartą kartoju: "Swedbankas atsakė, kad dvigubo apmokestinimo netaiko tik Norvegijos, Suomijos ir Švedijos dividendams". Rašykit, skambinkite, darykite ką norite. Visi Swedbanko konsultantai tą pasakys.

"Klausiu tų, kas susidūrė - kaip išvengti dvigubo apmokestinimo dividendams iš JAV vertybinių popierių."
Aš susidūriau ir dar kartą kartoju atsakymą. Pasirinkti brokerį, kuris sutvarkys mokestinius reikalus. Swedbank tvarko tik aukščiau išvardintų valstybių.