Tai norite pasakyti, kad ta liaudis ir daro už 60 centų?
Ar paskambinus ir jie pasakoja apie 6 Eur?

Mano klausimas ne apie tai.

Jeigu darbininkas darbe gauna 0,6 Eur, tai jis tikrai nedaro chalturkių už tiek kiek gauna darbe (0,6 Eur). Greičiau prašo tokios pačios arba panašios sumos, kurią gauna jo darbdavys.

https://www.baltichorizon.com/wp-content/uploads/2022/05/Baltic-Horizon-Fund-Q1-2022-webinar-1.pdf

Ar kažkas žiūrėjo pristatymą? Ką nors įdomaus papasakojo?
Ką įdomaus įžiūrite skaidrėse?

Ačiū!

Ar teisingai supratau, kad BHF artimiausiu metu neplanuoja naujų įsigijimų, o laisvus pinigus panaudos supirkimui ir dividendams?

cos, šiaip dėl įdomumo...
Kiek IGN turėtų patirti nuostolių, jog būtų laikoma, kad "va dabar tai tikrai dirba mokesčių mokėtojų naudai"?
Jeigu IGN (ir kitos valstybės valdomos įmonės) bankrutuotų, tai jau būtų pakankamas darbas mokesčių mokėtojų naudai ar dar nebūtų pakankamas?

Uždaviau klausimą ir pats apie jį pamiršau.
Turiu keletą nuomojamų butų.
Suvartojimas nuo <1000 kWh iki 2400 kWh.
Bent jau man kiek pardavėjai pasakoja ir iš pokalbio su ESO konsultante suprantu, tai galiu nusipirkti nutolusią elektrinę (pvz., 10 kW) ir šią elektrinę proporcingai padalinti savo turimiems objektams. Pvz., vienam 1 kW, kitam 2 kW, tračiam 1,5 kW ir t. t.
Planas nuomininkams sąskaitas už elektrą pateikti pagal rinkos kainas. Atitinkamai šioje vietoje papildomai man galėtų atsirasti uždarbis.

Ar kas nors šį variantą svarstėte? Gal įgyvendinote ar nusprendėte neįgyvendinti?





Plačiau:
https://ignitis.lt/lt/gaminantiems-vartotojams

Rikis, o iš nuomininko imate pagal rinkos kainą?

Arba tiesiog susitari, kad viena kWh kainuos tiek ir tiek.

Jeigu kažkam reikėtų 30 kW, tai gal teoriškai ir būtų variantas.

Bet jeigu kalbant apie mažesnę, tai visai ne variantas.
Jau net nekalbu, kad pačiam atsiranda krūva darbo ir reikalų, bet vien kelionė nuo Vilniaus daugiau nei 6 val. pirmyn ir atgal. O dar reikia prižiūrėti, kad koks kaimietis tavo elektrinės neįsirengtų pas save ant stogo.


EDIT. Kiek kainuotų sklypo sutvarkymas, kad galėtų robokopas pjauti?

Aš truputi kitokį "sodo sklypą" įsivaizdavau. Su tais kaimynais irgi nėra pastovi situacija. Pvz., vienas draugas nusipirko sodyba kaime. Kai nusipirko (prie truputi daugiau nei 10 metų) gyveno / turėjo sodybas 50 proc. Vilniečių ir 50 proc. kaimiečių. Šiai dienai neliko nei vieno kaimiečio, t. y. arba namai stovi tušti, arba naudojami kaip sodybos.

Klausimai (kaip specialistui):
Kaip rasti tokį žemės sklypą (nebūtinai sodo), kuriam leistų atitinkamos galio SE statyti?
Kiek, pvz., 10 kW reikia žemės ploto?

Tai jeigu nėra kažkokio paprasto būdo surasti ir patikrinti, tai galutiniame rezultate vien kiek problemų sukelia ieškojimas.

Matote, tai tame ir yra esmė. Nuo to ir prasidėjo diskusija.
Jūs bandėte įteigti, kad SE pačiam pasistatyti labai paprasta ir labai apsimoka.
Pasirodo, kad ne tik prižiūrėti yra pakankamai reikalų, bet ir žemės sklypą rasti, kuriame galėtum pasistatyt, yra pakankamai reikalų.
O tada atsiranda alternatyva - susimokėti tam, kuris išmano tuos reikalus.

Vėjas12, ar tikrai 2008 m. ir dabartinė situacija yra lygintinos?

2008 m. NT kritimas buvo priežastis visos ekonominės krizės.

Ar tikrai dabar NT kritimas būtų priežastis ekonominės krizės, o ne pasekmė?

Ir vice versa - ar dabar akcijos krenta dėl to, kad žmonės neturi pinigų susimokėti brangiau už tas pačias akcijas?

Tai tame ir esmė.
O dabar, bent man susidaro vaizdas, jog šiandienos situacijai taikote 2008 metų situaciją ir prognozuojate, kad NT kris.
Tai, kad kažkas kažkur krenta, tai savaime nepadaro, kad viskas kristų. Vien pasižiūrėkite šiai dienai - vieni dalykai krenta, o kiti kyla.

Mano nuomone, kad ženkliau kristų NT kainos (net negalėčiau pavadinti to burbulo sprogimu), turi žmonės nebeturėti pinigų. Jeigu pasaulyje neįvyks neplanuotų dalykų, tai neturėtų artimiausiu metu įvykti.
Jeigu atvirai, tai nelabai įsivaizduoju, kad "NT burbulas sprogtų". Sprogti galėtų nebent visa arba didžioji dalis ekonomikos. Bet to priežastys nelabai būtų susijusios su NT.

Padarykime apklausą.
Statyčiau, kad artimiausius metus (2022-2023) NT kainos (Vilniaus) turėtų iš esmės likti tame pačiame lygyje.

P. S. būtų įdomiau, jeigu spėjant nurodytumėte laiko diapazoną bei procentus.

Nereikai čia pasakoti nesąmonių apie Vilnių.
https://www.aruodas.lt/butu-nuoma/vilniuje/
Viso Vilniuje 552 skelbimai. Standartiškai būdavo apie 2000-2500 vnt. Karo pradžioje būdavo apie 1000 vnt.

Jokių realių 5 proc. nuolaidų nėra. Nebent yra nuo rinkos kainos +20 proc. ir tada -5 proc.

Ne, nematau, pacituokite.

Ok, patikslinu ir paaiškinu.

1. "Sprogti galėtų nebent visa arba didžioji dalis ekonomikos."
Galėtų reiškia, kad taip gali būti, bet gali ir nebūti. Tai tik tam tikra prielaida. Tai toli gražu nereiškia, jog aš tvirtinu, kad "Didzioji arba visa ekonomikos dalis sprogs". Priešingai, bent jau aš nemanau, kad artimiausiu metu įvyks didžiulis ekonominis sprogimas. Bet tai nereiškia, kad jis negali įvykti.

2. "Mano nuomone, kad ženkliau kristų NT kainos (net negalėčiau pavadinti to burbulo sprogimu), turi žmonės nebeturėti pinigų. Jeigu pasaulyje neįvyks neplanuotų dalykų, tai neturėtų artimiausiu metu įvykti."
Pirmame sakinyje paaiškinau kada galėtų/turėtų ženkliau kristi kainos. Antrame sakinyje paaiškinau, kad, mano nuomone, tai neturėtų artimiausiu metu įvykti.

Galiausiai... Labiau tikėtinu laikyčiau ekonomikos sprogimą nei NT burbulo sprogimą. Taip, ekonomikos sprogimas paveiktų NT kainas (priežastis - ekonomika, pasekmė - NT kainos). Atvirkštinį variantą (priežastis - NT sprogimas, o pasekmė - ekonomika) laikyčiau mažiau tikėtinu, kadangi NT rinkoje per se nėra didelių problemų, kurios galėtų sprogti. Galėtų įvykti tam tikra techninė korekcija, tačiau toli gražu iki burbulų sprogimų.

IVVY, kiek ukrainiečiai turėjo įtakos dabartinėms būtų kainoms? Mano nuomone, iš esmės 0. Visos NT kainos (pirkimo) padidėjo iki ukrainiečių. Jeigu jie neturėjo įtakos, tai minimaliai įtakos turės ir grįžę į Ukrainą.