Nesiruose jis jokiam puolimui. Tiesiog lauke ir ziurejo kas bus. Ir kad Hitleris puls, netikejo, faktas. Jis neiskarto netgi patikejo kai prasidejo jau musiai SSRS teritorijoje.

Tiesa sakant Stalinas savo iliuzijomis ir neryztingumu primena ta pati Putina. Nors Stalinui labai daug megstama prirasyt kaip kietam lyderiui, bet kietas jis buvo salies viduje, o kas liecia isorine politika, tai prastai ten ejosi viskas. Isitrauke i sunku kara su suomiais, veliau vokieciai apipiso (opiat obmanuli), ir karas virto saliai beveik visiska katastrofa.

Tik masine mobilizacija, plius dekingai susiklosciusios aplinkybes, saltas klimatas ir placios teritorijos isgelbejo Stalino shkura. Kitokiu atveju rusai kaip ir prancuzai, vokieciu blico tiesiog butu neatlaike.

Va kuom primena WW2 dabartini kara, tai tuom kaip rusai eilini karta pasitikejo vakarais, siuom atveju vokieciais, ir eilini karta juos isdure.

Cia kazkoks uzburtas ratas rusams, lipt ant tu paciu grebliu.

Aš stebiuosi . Jums aiškiai parašyta . Direktyva Nr 1. Perspėjimas , Vokietija gali pulti . Tai karo direktyva . Numeracija ne taikos meto . Jei Vokietija nebūtų užpuolusi , Stalinas būtų puolęs per artimiausias dienas , nes vokiečių žvalgyba įvertintų visiškai teisingai, kad Stalinas pradeda karą . Armija 21 d buvo perjungta į karo stovį . Dokumentais .

Ka ta direktyva keicia jeigu sekancia diena ivyko invazija ? Jeigu buvo nuspresta ruostis gynybai, tai akivaizdu kad tas ivyko gerokai per velai.

Kada Stalinui raportino apie kaistancia situacija gerokai anksciau.

"Jei Vokietija nebūtų užpuolusi , Stalinas būtų puolęs per artimiausias dienas"

Nieko jis nebutu puoles, rusai laizesi zaizdas is po suomiu ir daresi isvadas.

Butent nelabai vykes Ziemos karas paskatino Hitleri aktyvuot savo planus greiciau, o ne atvirksciai.

O kad pas pribaltus buvo sutelkta armija, tai tas nieko nerodo. Pribaltai visai nesenai buvo okupuoti, armija vietoje reikejo laikyt vien del to kad galejo prasidet buntai ir partizanavimas.

WWII bet kuriuo atveju buvo neišvengiamas, kas ten ką "apipiso" dar ginčytinas klausimas... Lenkijos okupacija parodė, kad stalinas, kitaip susiklosčius aplinkybėms, galėjo tapti net hitlerio sąjungininku (nors savoje "Mein Kampf" hitleris ir svaigo apie "Drang nach Osten", bet, bent laikinai, būtų apsidžiaugęs, jei stalinas taptų sąjungininku o ne priešu) - po bendro parado Breste santykiai tarp jų tapo net labai draugiški, bet stalinas, kaip tikras azijatas, hitleriui šypsojosi, o už nugaros slėpė peilį. Po Lenkijos okupacijos hitleris atitraukė savo kariuomenę nuo bendros sienos su SSSR, o stalinas, priešingai, kuo labiau hitleris klimpo į karą Europoje, tuo labiau kariuomenę ir karines atsargas kaupė pasienyje, kol hitleris, tai matydamas, suprato, kad jo laukia neišvengiamas dūris į nugarą ir todėl nusprendė smogti pirmas.

karui nesiruose, taciau suveze sunkiaja ginkluote, amunicija, kita kariuomenes aprupinima i keliasdesimt kilometru prie sienos juosta. Ne tik armiju, esanciu prie sienos, taciau ir skirtu antro esalono kariuomenei, kuri tuo metu jau vaziavo ir rytu sienos link be ginklu ir amunicijos. Kazkodel karo pradzioj stabai vakarinese salies karo apygardose buvo pilnai aprupinti svieziai atspausdintais zemelapiais, taciau saliu esanciu uz sovdepijos sienu. O sovdepijos zemelapiu visai nebuvo. Karo pradziai diviziju, korpusu vadai ir net austesni karininkai turejo naudotis zemelapiais, paskubom rankomis perpiestais is atsitiktinai pas kazka uzsilikusiu pavieniu topografiniu zemelapiu originalu. Kai kuriose vietose pasienieciai, matyt nesuprate nauju isakymu, veike kaip buvo palnuojama ir kam buvo ruosiami. Puole uziminet tiltus i kaimynines salis ir didvyriskai juos gyne, o ne juos sprogdino. Kaip butu logiska gynybos atveju. Ir panasiu faktu galima surast daugybe. Ant sienos su Vokietijos okupuota teritorija ir su Rumunija buvo ardomi itvirtinimai (kad netrukdytu artejanciam red army puolimui).

Specialistu nuomone red army pagal visus duomenis (pasiruosimo lygi) turejo pradet puolima vakaruosna +/- po savaites nuo lemtingos birzelio 24 d. Adolfas aplenke Stalina kelion dienom. O juk galejo dar karta atidet puolimo data, kaip jau ne karta buvo atideta. Tuo atveju matyt dabar gyventume Europos sovietu socialistinese respublikose.

Beje veins okupacines ruskiu kariuomenes karininkas 1989 ar 1990 VU apsigyne diplomini, kuriame irode, kad red army buvo pasiruosusi puolimui, o ne gynybai.

ar kartais to karininko nick-as buvo ne Suvorovas (pavardė, lyg tai Rezun)?

ruskiu naciu sudu kruvai Nr2., Stalinas ne galejo tapt Hitlerio sajungininku. O juo ir buvo nuo pat II PK pradzios iki 1941 m birzelio 24 d. Beveik 2 metus. Tai irodo tiek Molotovo-Ribentropo paktas, tiek abieju pusiu veiksmai.

Ir tai net neatsizvelgiant i ilgameti karini saliu bendradarbiavima. DE karo specialistai (lakunai, tankistai, desantininkai) mokesi ir treniravosi sovdepijoje. Ten pat pasislepe nuo IPK kapituliacijos salygotu apribojimu dirbo vokieciu ginkluotes konstruktoriai.

Suvorovas buvo pabeges i UK jau labai senai - 1978 m. Ir 1989-90 m Lietuvos teritorijoj jo but laukusi mirtis. Diplomini parase ruskiu okupacines kariuomenes, dislokuotos Lietuvoje, karininkas.

Konspiraciniai paistalai cia. Niekas is rimtu istoriku sitos versijos nesvarsto isvis, kad Hitleris aplenke keliom dienom Stalina.

Rusai butu vykde Ribentropa-Molotova, iki tol kol vokieciai butu nusilpe ir issipjove savo karuose pries britus ir amerikonus.

Pult vokiecius 1941-ais metais, kai tie buvo paciame jegu zydejime, nuskyne kruva pergaliu Europoje, o Stalino armija siaip ne taip iveike mazus suomius - mazu maziausiai buvo kvaila.

Kaip jau rasiau Stalinas buvo chitrazopas vidaus politikoje, bet kalbant apie uzsieni, tai jis mate kad ten sedi ne blogesni uz ji.

Kiek zinau Stalinui Hitleris netgi buvo tapes kuriam laikui idolu, nes jis zavejosi kaip Hitleris ryztingai ir nebijodamas pasekmiu gaidina Europa, dar gerokai pries WW2.

Netgi Hitlerio stiliaus maniera devet karini mundura, Stalinas nuo jo nusikopijavo, nors neturejo jokios karines praeities.

Taip kad per daug prirasot Stalinui.

Cia ta pati istorija kaip su Putinu, kur uzsienio ziniasklaida pusiau juokais pusiau rimtai, piese jodinejanti ant meskos, o karui prasidejus paaiskejo kad caras nuogas, neryztingas, ir nezino kaip issivartyt is karo, kuris pakrypo ne pagal plana.

Geriausia gynyba yra puolimas . TSRS karinė doktrina ir karo planai numatė , kad vokiečių puolimo atveju , raudonoji armija ne ginasi , o puola puolančios vokiečių armijos sparnus . Kas ir buvo bandoma daryti . “ armija paruošta puolimui bet ne gynybai” yra nonsensas, eilinė rusų pasaka kurią išplėtojo Suvorovas-Reznikas .
Rusai ir vokiečiai smūgiavo abipusiai . Vokietis tiesiog smūgiavo anksčiau ir geriau koordinuotai . Jei rusai būtų puolę pirmi , visai tikėtina , kad rezultatas būtų panašus . Tai aiškiai pademonstravo visi nesėkmingi rusų puolimai 1941m , kai vokieciai sėkmingai atmušdavo daug gausesnės rusų atakas . Nes rusai smūgiuodavo į tuštumą , o vokiečiai į paširdžius .

čiobatinis infomėšliau, jei stalinas būtų tapęs hitlerio sąjungininku, jis kartu su hitleriu būtų kariavęs prieš Angliją ir Vokietiją, o ne atvirkščiai, ir būtų savo pasienyje kantriai nelaukęs, kol vokiečių Vermachtas puls Angliją.

jo, su kietakakčiu, kuris joke-ą priima už gryną pinigą, nepadiskutuosi...
Beje, ar žinai, kada Suvorovas-Rezunas išleido savo "Ledlaužį"? Tai kuris nuo kurio nusirašė tą "disertaciją", infomėšliau?

"Rusai ir vokiečiai smūgiavo abipusiai"


Vokieciai lenke sovietine armija bele kaip pradzioje karo, ir nemanau kad rusai buvo ant tiek akli. Jie puikiai mate kaip vokieciai susitvarke su lenkais, prancuzais ir britais kontinente (Diunkirkas).

Vokieciu paslaptis tame ir buvo kad jie isvyste blico strategija, kai pestininkai sekmingai kooperuojasi su sarvuotos ir mobilios technikos daliniais.

O pas rusus jokios blico strategijos nebuvo, ir jie jos nesugebejo isdirbt kare pries Suomija, isvis tokio tikslo nebuvo.

Suomijos karas parode kad rusai puolime silpni.

O gynyba yra toks dalykas, kur didelio proto ir nereikia, jeigu kalbam apie visokius stacionarius dotus, transejas, apkasus, kulkosvaidziu lizdus ir panasiai. Juos tiesiog reikia irengt is anksto.

Faktas kad tokiu gynybiniu liniju pas rusus pribaltikoje nebuvo, jie ju neruose.

Tik ilinde gerokai i SSRS giluma, vokieciai susidure su normaliais gynybiniais irengimais, pvz vadinama Stalino linija. Kur vokieciams puolimai per tas linijas beje kainavo nemazai kraujo, nepaisant visu pasiekimu.

Taip kad abi puses kliedi nesamones. Kliedi tie kurie pisa prota kad Stalinas buvo pasiruoses gintis, ir dar tokias nesamones, kad geriausia gynyba puolimas, tai isvis reikia sugalvot Blet ne geriau gintis kai taves priesas isvis nemato, ir spelioja is kur tu ten saudai ?

Ir kliedi tie kurie pisa prota kad Hitleris aplenke Stalina keliom dienom.

Stalinas tiesiog butu laukes toliau, ir tiek ziniu.

pelkyne benzinas isnyko beveik puseje koloneliu.

ruskiu naciu sudu kruva Nr2, paklausk Alfredo Bumblausko, kodel praleido "plagiata". Ar laikai save labiau kompetetingu istorijos klausymuos uz Bumblauska?

Tas posakis kad geriausia gynyba yra puolimas, tai cia matyt kalba apie tai kad kaip kada geriau yra padaryt priesui siurpriza, kai jis visai to nesitiki. Principe vokieciu blico strategija tuom ir remesi.

Bet doktrina kad reikia stabdyt puolanti priesa, savais puolanciais daliniais, tai cia gali tik debilui ateit i galva

Rusai tiesiog nezinojo ka daryt, pas juos komandavimas buvo pakrikes. Vienur jie gynesi, kitur megino pult kai proga atsirasdavo, nes tipo priesas ant musu zemiu, reikia kazkaip isvyt.

Butu geriau tik gynesi, nes tie nevyke puolimai jiems nieko nedave, tik nuostolius padidino.

Cia velgi primena bukus ukrus sitame kare. Ukrai nukraujavo pagrinde per savo nevykusius kontranastupus, ir avantiuras kaip Kurskas.

vargiai šiam karui pririnksi kokį karybos klasiką, nes viskas priešingai, karas tapo savitiksliu jau pirmais metais, vadinasi tai jokia tąsa kitomis priemonėmis. Savęs maitinti nebegali, o ir su samdiniais bėdos. net tie senieji, kurie rašė, kad kariauti nebeapsimoka ir kaip teorijos patvirtinimą baksnojo į pasaulinius - tyliai rūko kamputyje.

yra sakančių, kad rusų veiksmai turi kažkokį suprask savitą racionalumą. jei painterpretuoti valenšteiną, tai karas turėjęs save išmaitinti, tą pačią dieną kai prarado karinię perspektyvą tapo maitintoju neracionalių ambicijų ir vilčių. ambicijos tos pačios, imperinės, kaip ir šventos romos laikais, o viltys, na, viltis kažkokiu keistu būdu čia iškomunikuoja blusius. nuo vakarai pavargs iki reikia parduoti Krymą ir t.t.

Kitaip tariant, rusai savo istorinių bezdalų ūkuose paskendusią beprotybę bando parduoti už grynus. O mes tame bandome įžiūrėti racionalumą.

nesislėpk, čiobatinis infomėšliau, už Bumblausko nugaros - laikau save labiau kompetetingu istorijos klausimais už tave, buką infomėšlių...

Visa kalba izoliuotai tik apie įmonę, atsiribojant nuo makroekonominės ir geopolitinės padėties.

Mano tikslas analizuoti pačią įmonę, o priimtiną ar tikslinę kainą bei rodiklių lūkesčius tegul kiekvienas nusistato asmeniškai. Galiu tik supaprastintu būdu pateikti vieną iš elementarių skaičiavimo būdų, kuris leidžia grubiai patikrinti, ar nesame atitrūkę nuo realybės po tokio didelio akcijos kainos ralio. Tai nėra teisingos kainos vertinimas.

Imu ganėtinai atsargų ateities modeliavimą, darydamas prielaidą, kad dabartinės rinkos sąlygos blogės. Tam aiškaus pagrindo šiuo metu nesimato, bet to niekada negali numatyti iš anksto. Dviženklė EBITDA marža visada tikrai nesilaikys. Taip pat išvengiame ciklinės viršūnės ekstrapoliavimo. Vilvi dabartinėje fazėje turėtų būti pajėgi virinti normalizuotą ~40 mEUR EBITDA ir ~21 mEUR grynojo pelno ne prie palankiausių rinkos sąlygų. Asmeniškai manau, kad matysime geresnius skaičius, bet tikslas yra įsivertinti su atsarga. Tai reiškia:

Prie 15,35 eur kainos: ~8,7 P/E, ~6,8 EV/EBITDA, ~12,0% FCF pajamingumas;
Prie 16,00 eur kainos: ~9,1 P/E, ~7,0 EV/EBITDA, ~11,5% FCF pajamingumas;
Prie 17,50 eur kainos: ~10,0 P/E, ~7,5 EV/EBITDA, ~10,5% FCF pajamingumas.

Prie ganėtinai atsargios prognozės tai vis dar patrauklūs ir sveiki skaičiai, ypatingai įmonei po išskirtinai didelės plėtros. Kai užkabinama 80+ mEUR naujo turto, grynas pelnas (taigi plikas P/E) per nusidėvėjimą gauna rimtą smūgį - Vilvi tai sumažina gryną pelną ~5 mEUR per metus, lyginant su ankstesniais metais, bet dabartinio pinigų srauto beveik neįtakoja. Brandžioje fazėje vertintume vienaip, bet visiškai naujos gamyklos baudžia neproporcingai ateities CAPEX poreikiams bei niekada negeneruoja įprastos EBITDA maržos pirminėse veiklos stadijose, todėl tokių įmonių vertinime P/E santykinis svoris prieš kitus rodiklius turi būti mažesnis.

Beje, tokius skaičius nėra neįmanoma pasiekti netgi šiais metais, realiai per 3 ketvirčius, jei eliminuosim MPK sandorio pelną rodiklių skaičiavimui, todėl nėra reikalo kažkaip rimčiau diskontuoti skaičiavimų. Tik noriu pabrėžti, kad MPK sandorio pelnas yra pelnas, ne „pelnas”, kaip kad yra mėgstančių rašyt. Jis yra vienkartinis, todėl neįtraukiam į normalizuotus veiklos rodiklių skaičiavimus, bet įmonės vertę ir akcininkų nuosavybę jis kelia. Už gerą sandorį įmonė taip pat turi būti apdovanojama ir įvertinama. Kalbame tik apie gryną pelną, EBITDA yra švari ir sandorio detalės jai įtakos nedaro.

Kainų po metų nespėliosiu. Dabartinėje aplinkoje, manau, tai bus labiau susiję su bendra emocine aplinka, o ne su pačios įmonės rezultatais. Pasaulyje situacija artėja link tragiškos, mūsų regione - potencialiai link katastrofiškos. Kiekvieną rytą gali atsikelti ir per dieną ar savaitę turėti -20%, -30% ar net -50% ir tai gali niekaip nebūti susiję su konkrečia įmone. Asmeniškai džiaugsiuosi, jei po metų Baltijos rinkų indeksai nebus žemiau nei yra dabar.
Jei dyzelio užteks pieną surinkt/išvežiot, aplink niekas nesproginės, tai per būsimus 4 ketvirčius galima tikėtis perlipti 500 mEUR pajamų. Pelningumą sunku prognozuoti, bet pagal dabartinį foną ~46 mEUR EBITDA, ~26 mEUR atrodo pasiekiami ir tam nereikėtų rekordinių maržų.

Dėl pasileidimo / nepasileidimo: šiam momentui čia tavo vartojamas žodis. Viskas ten pasileidę, bet veiklos apimtys toli gražu nėra optimalios. Nauja gamykla nepradeda gaminti dideliu pajėgumu nuo pirmų dienų. Tai yra laipsniškas procesas - bandomosios partijos, kontraktavimo, brandinimo klausimai. Pajamos užskaitomos pardavimo metu, o ne pagaminimo, bet fiksuotas išlaidas tokia gamykla valgo jau nuo pirmų dienų: didesnės dalies darbuotojų atlyginimai, nes priimi iš anksto net jei pagal pajėgumus tuo metu tokio poreikio dar nėra, apmokymai, apsauga, draudimas, priežiūra, didžioji dalis nusidėvėjimo ir t.t. Kitaip sakant, didelę dalį fiksuotų išlaidų apskaitai dabar, nors pajėgumams pasiekti patenkinamą apkrovimą tikėtina prireikia ne vieno ketvirčio.
MPK vien per pirmą pusmetį padarė arti 75% praeitų metų visų pardavimų. Vadinasi, atsiradęs apyvartinis kapitalas ir pardavimo kanalai duoda rezultatų nuo pat pradžių ne tik pelningume, bet ir pardavimų apimtyse. Pati MPK jau turėdama bėdų buvo pasiekusi 150 mEUR pardavimus. Paskui jie susitraukė iki 60-65 mEUR ne dėl pirkėjų trūkumo, bet didele dalimi dėl neturėjimo iš ko gamybą finansuoti ir perėjimo prie užsakomosios gamybos. Rinka yra, pirkėjų yra, dabar jau ir pinigų yra - tereikia gebėt parduot. H1 rodo, kad tai vyksta. Neišnaudotų pajėgumų ten sočiai.

Juk apkaltinai Bumblauska, kad praleido "plagiata". Tai su juo ir gincykis. Jam ir irodinek, koks tu kompetetingas istorijos klausymuos. Duot telefona? Ar pats susirasi?