versija spausdinimui
(0)
Dešimties metų Prancūzijos vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo iki 5 procentų ir pasiekė 24 metų aukščiausią lygį. Investuotojai nerimauja dėl šalies viešųjų finansų būklės, o politinė įtampa ir socialiniai protestai didina spaudimą Prancūzijos skolai. Didėjančios skolinimosi išlaidos taip pat daro įtaką Europos obligacijų rinkai, rašo Bloomberg.
Trečiadienį Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 5,002 procento. Šis padidėjimas atspindi susirūpinimą dėl vyriausybės gebėjimo pažaboti didelį biudžeto deficitą ir įgyvendinti būtinus fiskalinius pokyčius. Socialiniai protestai ir kitais metais numatoma arši politinė konkurencija yra papildomi netikrumo šaltiniai. Susilpnėjusi vyriausybė stengiasi užsitikrinti paramą biudžetui, o neramumai daro įtaką ir verslo veiklai.
Investuotojų susirūpinimą taip pat atspindi Prancūzijos ir Vokietijos dešimties metų obligacijų pajamingumo skirtumas. Jis priartėjo prie 157 bazinių punktų – toks lygis paskutinį kartą buvo matytas maždaug 2011 metų skolų krizės metu. Tai reiškia, kad Prancūzija investuotojams turi pasiūlyti didesnę rizikos priemoką nei Vokietija.
Šią savaitę Prancūzijos obligacijų pajamingumas išaugo daugiau nei 16 bazinių punktų – akivaizdžiai daugiau nei kitų didžiųjų ekonomikų skolos.
Kylančios energijos kainos taip pat didina spaudimą Europos skolų rinkai. Naftos kainos vėl viršijo 110 dolerių už barelį, o tai didina susirūpinimą dėl infliacijos ir galimo tolesnio pinigų politikos griežtinimo.
Šiandien Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki 3,426 procento, o 2 metų – iki 3,083 procento. Italijoje finansavimo išlaidos padidėjo mažiau nei Prancūzijoje. Šie neatitikimai rodo, kad investuotojai vis labiau diferencijuoja atskirų euro zonos šalių rizikos vertinimus.
Trečiadienį Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas pasiekė 5,002 procento. Šis padidėjimas atspindi susirūpinimą dėl vyriausybės gebėjimo pažaboti didelį biudžeto deficitą ir įgyvendinti būtinus fiskalinius pokyčius. Socialiniai protestai ir kitais metais numatoma arši politinė konkurencija yra papildomi netikrumo šaltiniai. Susilpnėjusi vyriausybė stengiasi užsitikrinti paramą biudžetui, o neramumai daro įtaką ir verslo veiklai.
Investuotojų susirūpinimą taip pat atspindi Prancūzijos ir Vokietijos dešimties metų obligacijų pajamingumo skirtumas. Jis priartėjo prie 157 bazinių punktų – toks lygis paskutinį kartą buvo matytas maždaug 2011 metų skolų krizės metu. Tai reiškia, kad Prancūzija investuotojams turi pasiūlyti didesnę rizikos priemoką nei Vokietija.
Šią savaitę Prancūzijos obligacijų pajamingumas išaugo daugiau nei 16 bazinių punktų – akivaizdžiai daugiau nei kitų didžiųjų ekonomikų skolos.
Kylančios energijos kainos taip pat didina spaudimą Europos skolų rinkai. Naftos kainos vėl viršijo 110 dolerių už barelį, o tai didina susirūpinimą dėl infliacijos ir galimo tolesnio pinigų politikos griežtinimo.
Šiandien Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki 3,426 procento, o 2 metų – iki 3,083 procento. Italijoje finansavimo išlaidos padidėjo mažiau nei Prancūzijoje. Šie neatitikimai rodo, kad investuotojai vis labiau diferencijuoja atskirų euro zonos šalių rizikos vertinimus.