versija spausdinimui
(0)
Šiandien buvo pranešta, kad preliminariais Eurostat duomenimis, metinė infliacija euro zonoje rugsėjo mėnesį netikėtai šoktelėjo net iki trijų procentų, ir tai yra didžiausias metinis kainų augimas euro zonoje nuo pat 2008 metų spalio mėnesio.
Rugpjūčio mėnesį metinė infliacija euro zonoje sudarė 2.5 procentus, tuo tarpu analitikai prognozavo, kad rugsėjį euro zonoje metinė infliacija išliks nepakitusi ir sudarys kaip ir rugpjūtį 2.5 procentus.
Spartesnė infliacija reiškia, kad gyventojai gali skirti mažiau pinigų išlaidoms, be to euro zonos šalių vyriausybės, siekdamos sumažinti savo biudžetų deficitus ir skolas, dabar labai aktyviai veržiasi diržus. Tuo tarpu pasitikėjimas ekonomika euro zonoje rugsėjo mėnesį, daugiausiai dėl padidėjusio pesimizmo tarp namų ūkių, krito labiau nei laukta. Vis labiau didėja grėsmė, kad euro zona neišvengs ekonomikos recesijos.
„Europos Centrinis bankas spalio mėnesį neketina mažinti bazinės palūkanų normos, na o didelė infliacija nesuteikia jiems galimybės manevruoti. Jiems greičiausiai prireiks kelių negatyvių ekonomikos naujienų mėnesių, tad galbūt bazinė palūkanų norma bus sumažinta lapkritį arba gruodį“ – pareiškė Nomura International pagrindinis pasaulinės infliacijos strategas Laurent Bilke, kuris buvo vienintelis, kuris teisingai suprognozavo rugsėjo mėnesio euro zonos infliacijos rodiklį.
Europos Centrinis bankas yra nustatęs tikslinę metinę infliacijos ribą, kuri sudaro du procentus, tad dabartinė metinė infliacija euro zonoje gerokai viršija šią ribą. Minimo banko analitikai prognozuoja, kad šiais metais metinė infliacija euro zonoje sudarys vidutiniškai 2.6 procentus, na o kitais metais sulėtės iki 1.7 procentų, tuo tarpu euro zonos ekonomika šiais metais, remiantis Europos Centrinio banko prognozėmis, augs 1.6 procentais, na o kitais metais sulėtės iki 1.3 procentų.
Rugpjūčio mėnesį metinė infliacija euro zonoje sudarė 2.5 procentus, tuo tarpu analitikai prognozavo, kad rugsėjį euro zonoje metinė infliacija išliks nepakitusi ir sudarys kaip ir rugpjūtį 2.5 procentus.
Spartesnė infliacija reiškia, kad gyventojai gali skirti mažiau pinigų išlaidoms, be to euro zonos šalių vyriausybės, siekdamos sumažinti savo biudžetų deficitus ir skolas, dabar labai aktyviai veržiasi diržus. Tuo tarpu pasitikėjimas ekonomika euro zonoje rugsėjo mėnesį, daugiausiai dėl padidėjusio pesimizmo tarp namų ūkių, krito labiau nei laukta. Vis labiau didėja grėsmė, kad euro zona neišvengs ekonomikos recesijos.
„Europos Centrinis bankas spalio mėnesį neketina mažinti bazinės palūkanų normos, na o didelė infliacija nesuteikia jiems galimybės manevruoti. Jiems greičiausiai prireiks kelių negatyvių ekonomikos naujienų mėnesių, tad galbūt bazinė palūkanų norma bus sumažinta lapkritį arba gruodį“ – pareiškė Nomura International pagrindinis pasaulinės infliacijos strategas Laurent Bilke, kuris buvo vienintelis, kuris teisingai suprognozavo rugsėjo mėnesio euro zonos infliacijos rodiklį.
Europos Centrinis bankas yra nustatęs tikslinę metinę infliacijos ribą, kuri sudaro du procentus, tad dabartinė metinė infliacija euro zonoje gerokai viršija šią ribą. Minimo banko analitikai prognozuoja, kad šiais metais metinė infliacija euro zonoje sudarys vidutiniškai 2.6 procentus, na o kitais metais sulėtės iki 1.7 procentų, tuo tarpu euro zonos ekonomika šiais metais, remiantis Europos Centrinio banko prognozėmis, augs 1.6 procentais, na o kitais metais sulėtės iki 1.3 procentų.