
Pajamos pašoko 67,9 procento iki 4,9 mlrd. eurų, tai yra net daugiau nei per 2022 metų energetikos krizės piką. Rekordą lėmė dviejų veiksnių derinys: aukštesnės kainos ir padidėjęs eksportas.
Norvegija pardavė 56,6 mln. barelių naftos užsienyje – 27,3 procento daugiau nei prieš metus. Vidutinė Norvegijos žaliavinės naftos barelio kaina kovo mėnesį buvo apie 97 dolerius.
„Hormūzo sąsiaurio uždarymas sukėlė didelį naftos rinkos tiekimo šoką, kuris prisidėjo prie aukštų kainų kovo mėnesį ir didžiausios eksporto vertės istorijoje“ – teigė SSB vyresnysis patarėjas Janas Olavas Roerhusas.
Nafta vėl tapo pagrindiniu Norvegijos netikėtų pajamų šaltiniu. Per 2022 metų energetikos krizę, kilusią po Rusijos invazijos į Ukrainą, panašų vaidmenį atliko pirmiausia gamtinės dujos, kurių kainos Europoje pasiekė rekordines aukštumas.
Kovo mėnesį dujų eksporto pajamos pasiekė 5,9 mlrd. eurų, t.y. beveik penktadaliu daugiau nei prieš metus, nepaisant to, kad parduota 0,3 procento mažiau dujų.
Europos šalys išlieka didžiausiomis Norvegijos naftos pirkėjomis, ypač Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Nyderlandai. Beveik visos dujos keliauja irgi į Europą, pirmiausia į Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Belgiją, Prancūziją, Daniją, Nyderlandus ir Lenkiją, kuriai Norvegija, paleidus Baltic Pipe dujotiekį, tapo pagrindine tiekėja, sudarančia maždaug trečdalį dujų importo.
Norvegijos prekybos perteklius kovo mėnesį pasiekė 8,3 mlrd. eurų – tai didžiausias rodiklis nuo 2023 metų sausio mėnesio.

versija spausdinimui