Kvailumas tol egzistuos, kol bus už kvailumą, kvailus straipsnius, kvailas mintis bus mokančių pinigus.

Viskas gerai. Kvailumas egzistuoja Paties Dievo Valia, kad kvailumo - protingumo sankirtose sugebantys suvokti pažintų kas yra kas.

O kas yra kvailumas? Ar tai kas tau nepatinka,kam nepritari? Ar tai,kai kazkas siekdamas savo tikslu bando itikint,patraukt i savo puse kitus,gauti ju palankuma?

Ar nori apie tai pakalbėti?

Suprasti yra daug sunkiau nei nuteisti. Yra daug pavyzdziu kai kazkieno ale kvailos idejos,svajos,poziuris kazka sukuria naudingo visiems ir tada ta asmeni kvailiu vadine nebezino ka sakyti,dingsta ju buves stiprus poziuris.

2020-> Lituania@shortsell x 10 leverage

https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/svarsto-ko-imtis-del-lietuviu-isleidziamu-lenkijoje-milzinisku-pinigu-sumu.d?id=77587691

As siulau nesiimt nieko, atvirksciai - pakelt mokescius dar labiau ir tegul dar daugiau i Lenkija vaziuoja.

https://verslas.lrytas.lt/mano-pinigai/2018/03/31/news/zvilgsnis-i-praeiti-lietuvos-aukstuomene-taupe-net-mirties-patale-ir-norejo-stikliniu-duru-5557970/

Legenda virto pasakojimas, kodėl 1918-aisiais Nepriklausomybės Aktas nebuvo pasirašytas Jono Basanavičiaus namuose Aušros Vartų gatvėje. Esą juose buvo taip šalta, kad signatarai nusprendė susirinkti Lietuvių draugijoje nukentėjusiems nuo karo šelpti. Apie tai atsiminimuose užsimena ir pats J.Basanavičius, rašydamas, kad dienas namuose leidžia su kailinukais. Tokiu taupumu stebėtis nereikėtų. Taip elgėsi aukštuomenės atstovai ir XIX amžiuje, ir dar anksčiau.
Panašiai XIX amžiuje elgėsi ir Vilniuje gyvenęs Rytų kalbų profesorius Vilhelmas Miunichas, kurį knygoje „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“ aprašė Gabrielė Giunterytė-Puzinienė. Sako, kad profesorius ir mirė pirma laiko, nes sirgdamas neleido kūrenti krosnies. Nors malkų gaudavo iš iždo, V.Miunichas jas parduodavo. „Taupydamas šviesą skaityti eidavo į bendrą priebutį, po lempele virš Sniadeckio. Jeigu pas jį ateidavo svečias, kalbėdavosi su juo tamsoje ir iš taupumo nusivilkdavo drabužius. Tad sirgdamas iš taupumo nepakvietė gydytojo ir taip be pagalbos, šaltyje, su pilna pinigų skrynele po lova mirė prieš laiką skurdžiaus mirtimi“, – 1815–1843 metų dienoraštyje rašė G.Giunterytė-Puzinienė.

Vis blogesnis ivaizdis lietuviu - skriagos, stukaciai, viskuom nepatenkinti, vagys, sukciai ir melagiai.

Pasižiūrėk į veirodį

Cia apie elita ir aukstuomene rase, o kas apacioj?

Siaip toki taupyma ir gnydiskuma sau paciam paprastai galima paaiskint skurdu, ir jeigu vaikas augo skurdzioje seimoje, tai ten jis ir gauna tokius soc. instinktus, nes tevai uz numesta duonos gabala dauzo per nagus.

Mano diedukas buvo siuo klausimu irgi labai grieztas, pamenu jei nuberdavai cukraus ant stalo su saukstuku dedant, pas ji automatu buvo griezta reakcija, net nejausdavo kaip rekt pradedavo. Ko noret is zmogaus kuris isaugo pusalkanis kokiu 8 vaiku seimoje.

Taip ir tie lietuviai visokie inteligentai buvo vargo peles. Bet kokiu atveju tai nebutinai reiskia kad tokie zmones yra gnydos ir kitiems.

Blyn Basanavicius net pakurent namu nesugebejo, aktui pasirasyt.
Ir cia visuomenes veikejai?

J. Basanavičius gimė 1851 m. pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Sūnui paaugus tėvai pradėjo rūpintis jo mokymu, pradžioje Jonas mokėsi pas kaimo mokytoją – daraktorių, vėliau jį leido į Lukšių pradžios mokyklą. Joje pasimokęs tik pirmą pusmetį, bandė stoti į Marijampolės miesto mokyklą. Tačiau neišlaikė egzaminų ir liko dar vienus metus mokytis Lukšių pradžios mokykloje. 1868 m. buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. 1873 m. pabaigęs Marijampolės gimnazijos keturias klases, Jonas Basanavičius atsispyrė tėvų spaudimui toliau mokytis Seinų kunigų seminarijoje ir išvyko tęsti mokslų į Maskvą.

Kai bomzai pradeda kurt valstybes gero nelauk... Nors Ozys is Basanaviciaus pasimoke, irgi valstybiniu penciju prisiskyres sau... Vat ir visa valstybes -uabo prasme. Patriotizma paliko idiotams

Pagal tai kiek jis padare, tai oziui iki jo kaip iki menulio. Tuo metu Lietuva kuresi zymiai sudetingesnemis salygomis. Tuo tarpu sovietu laikais buvo prikaupta turto, ir tereikejo tik atsiskirt su kuo maziau kraujo, kai sajungai jau pizdec pareidinejo.

"Jonas Basanavičius atsispyrė tėvų spaudimui toliau mokytis Seinų kunigų seminarijoje ir išvyko tęsti mokslų į Maskvą"

Nedurnas buvo, gan anksti pats pradejo sprendimus priimt.

Nereikia taip kabinėtis dėl to šildymo. Žmonės tais laikais buvo įpratę prie šalčio. Visi eidavo miegoti su pižamomis, net ir karaliai. O Šiaurės Korėjoje butai ir dabar nešildomi. Žmonės atitveria vieną kokį kampą kambaryje kažkokiomis antklodėmis (pasidaro palapinę) ir visi ten miega. Šilta. Norvegijoje prie jų šalčių dar net 1970 metais šeima eidavo miegoti į rūsį, nes malkų trūkumas buvo.
----------------------
O normalias krosneles iš ketaus turėjo tik buržujai, todėl ir pavadinimas išliko "buržuikė" - vargšai turėjo tik molinius pečius, kurių efektyvumas buvo mažas.

Na jau, gero molinio pečiaus efektyvumas net labai neblogas. Pavyzdžiui, taip vadinami stačiamalkiai (kokliniai), sukūrenus porą glėbių malkų, šiltas būdavo 2-3 dienas. Nebent kalbi apie labai primityvų kokį.

Esi nors kartą pečių kūrenęs, ar šiaip blevyzgoji? ...

Esu ir ne kartą. Ir gan gerai žinau fiziką. Jei pečius pastatytas taip, kad surinktų beveik visą išskiriamą degimo metu šilumą, tai efektyvumas tokio pečiaus yra arti 100%. Dar yra kita medalio pusė - kokio dydžio pečius naudojamas kokio dydžio patalpoms šildyti. Ir dar medalio briauna - kiek gera pastato izoliacija, nes gali šildyti nešildęs, vis tiek visa šiluma pro skyles pabėgs.

Moliniai peciai daug efektyvesni pries spizinius ar skardinius. Burzuikes - kiek degini tiek silta. O po 1 val jau drungnos. Todel jomis sildantis reikia pastoviai kurenti ir daug malku ar kito kuro. Geras pecius ikurentas - per nakti karstas islieka. Jeigu kokioj troboj gavai vieta nakvynei ant suoliuko prie peciaus - palaimintas miegas.

2020 Rusija baigs tranzita per Baltijos salis ir Ukraina

https://youtu.be/Y4qAhmYcw9c?t=2h19m47s

Dalis teisybes yra

Truputi jau linksmas po švenčių, bet kadangi esu specialistas šioje srityje, tai paprieštarausiu.
Yra energijos tvermės dėsnis - kiek malkų sukurensi, tiek energijos ir gausi.
Jei išeina karštas dūmas (150-200 C), tai bet kokio pečiaus, katilo, ar krosnelės naudingumo koeficientas neviršyja 80 proc. Super naujiems ir mandriems katilams, kur išeina šaltas dūmas, naudingumo koeficientas apie 90 proc.
Tas molinio pečius turi pagrindinį trūkumą, kūreni 3 valandas ir šalta, po 3-jų valandų pradeda sklisti šiluma ir pagrindinis šilumos atidavimas yra po 5-6 valandų, kai reikia eiti miegoti. Krosneles šilumą pradeda atidavinėti po 15 minučių ir prisukus orą gali prasmilkti iki 10 valandų priklausomai nuo malkų. Ta prasme įmetus stambių malkų - ryte dar gali rasti krosnelę šiltą ir su žarijomis.
Naudingumo koeficientas yra panašus , skirtumas tik šilumos gavimo laikotarpyje ar po 15 min, ar po 3-jų valandų. Krosnelė būdavo labai brangi ir naudingesnė už molinį pečių, todėl ją turėjo tik buržujai, dėl to išliko toks pavadinimas iš kaimiečių pavydo "buržuikė".
--------------------
P.S. Gan dažnai tenka keisti vietoje nugriautų stačiamalkių į krosneles, žmonės tų pečių nebenori dėl aukščiau minėto šilumos atidavimo laikotarpio. Kai kas krosneles jungia į išlikusias šildymo sieneles (bent jau aš rekomenduoju jų negriauti, jei yra galimybė).

Ką reiškia pora glėbių malkų? 1KG malkų duoda grubiai 5 kwh, iš čia ir reikia skaičiuoti kiek šildymui reikia kilovatų ir kiek sunaudosi malkų. O tokiame pečiųje, kitokiame katile ar krosnelėje - jokio skirtumo. Yra energijos tvermės dėsnis ir nieko neapgausi. Jei netingite skaityti, tai įdomumui ir savišvietai:
http://krosneles.eu/kiek-reikia-oro-sudeginti-1kg-malku