http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&p=130040#130040

Artai nepamirsk vakarais, pamatysi tikrai pades.

Sukurta rimtui, bet tinka ir kitoms meskoms. (rimtas beje pasirode isdavikas buliu incorporuotas i mesku tarpa)

Keistas sprendimas.

FED ir kiti CB 2008-2010 akivaizdžiai pademonstravo kokiu būdu jie sprendžia finansines problemas - per pinigų masės didinimą. De facto einamajam momentui jas išsprendė. Tad galime konstatuoti, kad bent jau šiam momentui defliacinis scenarijus neišsipildė. Ir nereiktų to neigti menamom virtualios defliacijos apraiškom (tipo bankai viso labo susitvarkė tik savo likvidumo problemas) - visame kame, pradedant konsumerių rinka baigiant akcijų biržom matome akivaizdžius infliacijos signalus.
Pakartosiu maždaug dviejų metų senumo savo klausimą Ashamanui: kas sutrukdys centriniams bankams toliau didinti pinigų masę pagal einamojo momento poreikį, tuo pačiu įsukinėjant infliacijos spiralę? Tuo labiau, kad tam nebereikia net papildomų popieriaus atsargų...
Ir dabar, priešingai nei prieš du metus, norėtusi sulaukti motyvuoto ir išsamaus atsakymo, nes, kaip matosi iš citatos, yra žmonių, kurie "savo galva negalvoja", o aklai pasitiki autoritetu.

newbie
truputi pralenksiu Ashaman
1.Manau pats neteisingai supratai arto posta...
2.Ashaman jau eina ne Prechterio nupaisytu strelyciu taku link dow 2000,o up-down scenarijum.Labai patogus kelias,nes visada pataikai.Pavadinkim tai Chazino mokykla.
3.Pinigu mases didinima fiziskai nieks nesustabdys,BET ateis laikas,kai niekas nebenores finansuoti tolimesnio jav banketo,kitu valstieciu saskaita vien del "smingancio" usd statuso.Todel manau,kad tolimesnis usd likimas priklauso daugiau nuo uzsienio investuotoju poziurio nei nuo fedo.Tai jau galima pavadinti daugiau politinio pasitikejimo aktu nei ekonomika.
4.Manau,kad sis pazadetas q. dabar realiai visai nereikalingas,bet kazkoks nedidelis iliejimas visgi bus realizuotas vien todel,kad nulinio varianto atveju rinkos smigtu per daug skausmingai.Tiesiog kol kas ilga laika buvo tik zodiniai pazadai ir to pakako.Tai stipriai persistengti irgi nereikia,dar zmogeliai pagalvos,kad viskas cia negerai,jei tiek daug "spausdins"
Kazkaip taip.

Taip augisss, ir aš taip manau. Priminsiu FED pranešimas lapkričio 3 d. 21:15 mūsų laiku.
Bet kuriuo atveju bus bangų, nestatykit arti stopų

Ne 21:15, o 20:15 mūsų laiku.

newbie, aš manau šita tema pasmerkta. Kuo anksčiau ją uždarysim, tuo greičiau žmonės pradės mastyti savo galva, o ne melstis pasistatę Ashaman statulėlę, kuri jau pradeda pelyti ...

Nenori tai neskaityk, ka kiti rasineja gi turi savo ale galva...

Akurat neteisingai supratau, sorry. Tiesiog neikirtau arto poste ironijos. Anyway, klausimas lieka atviras.
O dėl užsienio kreditorių/investuotojų USD/USA palaikymo, tai, mano galva, tas balius tęsis dar ilgai. Nes šiuo metu kur ir kaip investoriai besiblaškytų, finale apsukę didesnį ar mažesnį ratą atsiremia į tą patį USD/USA. Kol neatsiras kita valiuta, turinti daugiau mažiau pasaulinį statusą, tiesiog nėra variantų. Manyčiau juodojo mesijaus ir FED komanda tokią dabartinę situaciją vertina irgi maždaug panašiai; tai iš dalies paaiškintų, kodėl paskutinio laikotarpio pasaulinio lygio ekonominių skandalėlių tipo PIIGS ar currency war šaknys ir pradinis info šaltinis buvo Amerikėj. Skaldyk ir valdyk, tsakant...

Kaip realiai veikia Quantitative easing? Kaip as suprantu FED sukuria nauja virtualiu pinigu partija savo saskaitoje ir uz juos is banku perka ivairius finansinius aktyvus, pervesdami tuos kompiuterinius skaiciukus is savo saskaitos i to ar kito banko saskaita FED. Realiai gaunasi kad banko rezervai dideja, kas teoriskai turetu didinti banko galimybes ir iniciatyva skolinti. Deja tai neivyko, nes bankai sedi ant istoriskai didziuliu rezervu ir ju nedalina (ar neranda norinciu skolintis?).
[url]http://research.stlouisfed.org/fred2/graph/?chart_type=line&s[1][id]=EXCRESNS&s[1][range]=5yrs[/url]

Kita idomi istorja:
http://www.federalreserve.gov/pubs/feds/2010/201041/201041pap.pdf

Panasu kad bankai pirma skolina rinkai ir tik po to patys skolinasi trukstamus rezervus. Tai apvercia vadovelini "money multiplier" aukstyn kojom ir ismusa paskutini ginkla is FED ranku.

Visa tai rodytu kad dabartinio FED galimybes itakoti rinka nera begalines (aisku istatymus visda galima pakeisti), kur kas daugiau lemia rinkos noras skolintis/skolinti. O prognozuoti godziu ir bailiu bezdzioniu burio elgesi darbas sudetingas Jei nebus dideliu sukretimu speciau kad infliuosim pamazu. Jei bankai suslubuos ar seip kazkokia neviltis uzpuls, defliuosim arba stipriai infliuosim persistengus centriniams bankams

Nu teip, mūsų laikas pasikeitė. Bet bangų vis tiek bus

Artui. Jūsų pasisakymas man primena neseną Lietuvoje galiojusią ideologiją. Nieko uždaryti nereikia, žmonės skaitantys šią temą jau ir taip daugiau mąsto už visą populiaciją.

neissamiai:
1) taip, budas toks, bet isspresti nepavyks. Nes netgi didinant baze, pinigu mase (M3) vistiek nuosekliai mazeja-(pirmakart per 70 metu).
paskutine FED'o apklausa "ko tikites", issiuntineta Primary dealeriams vertinciau kaip: "ka dar turite ikeisti?"

isvis visa situacija buitiskai butu galima apibudinti tokia seka:

a) imi greita kredita (arba paima uz tave, bet perkelia ant tavo peciu)
b) tuomet palukanoms susimoketi- i lombarda ikeisti seimos (valstybes) brangenybiu
c) eini i kazino (birzas), kur keli zaidejai didina losiamas sumas- bet to nereiketu painioti su ilgalaike infliacija. Emerging markets- taip, bet tai sukels "Azijos krize 2.0".
Tiesiog silpnas usd (pajamos) ir aukstos zaliavu kainos (sanaudos) uzlenks gamyba, o didejantis CPI- namu ukius.
(nafta uz 148 juk irgi mateme, bet ne ilgai )

Suminei galutinei paklausai stagnuojant infliacijos taip paprastai neislaikysi.

2) pinigai sioje sistemoje- tai kreditas, IOU. CB gali daryti QE, bet tai nedidina privataus sektoriaus turto, tai tik paprastas swap'as: bond'ai keiciami i pinigus (gauni cash'a, bet prarandi palukanas uzdirbanti instrumenta). Bankai su svieziu cash'u gali palaikyti likviduma arba eiti spekuliuoti, bet tarpbankinei rinkai esant komos bukles laikui begant vis astriau iskils senu paskolu refinansavimo klausimas. O CB cash'a duoda tiktai uz realu kokybiska finansini turta (jo nera daug).
Hipotetiskai tarkime CB noretu uzsikrauti junk'u ar siaip "be stabdziu, uz aciu" isdalintu bankams cash'a (nemokami pietus?)- jei naujam kreditui nebus kliento- M3 neispusi.

Tai ir sutrukdys- nera galutinio kliento.

Kitas dalykas, kad proceso eigoje visas turtas kryptingai koncentruojasi CB ir jam artimu bankininku rankose. Bet siam procesui infliacija siuo metu tikrai nereikalinga- pigiam supirkimui reikalinga defliacija (kur EU kryptingai ir keliauja (yra stumiama)).

Tiesiog vidurine klase mirsta (net svedai tuo skundziasi), o vidutinio dydzio valstybes praranda savarankiskuma.
o mes vis dar naiviai manome, kad musu laukia isskestomis rankomis ir vienintelis rupestis- visuotine gerove.

a great quote from James Aitken, of Aitken Advisors, that sums up the situation perfectly:

“The primary difference between Japan and the United States at this point of their respective monetary malaises is that whereas Japan created a nation of zombie corporations, the United States is creating a nation of zombie households.”

siaures vejau, kai kurie mano pastebėti neatitikimai tarp oficialios info, kuria remiesi, ir realių faktų:
1.kaip čia gaunasi, kad pasaulio mastu mažėjant pinigų masei (oficiali info) kyla pagrindinių žaliavų kainos?;
2.stebina auksas - iš kur tie šuoliai (esamas ir prognozuojamai būsimas), ypač vertinant (ne)grąžintinų paskolų kokybę?
3.akcijų/vertybinių popierių biržos - dauguma kainų (beveik) grįžo į prieškrizinį lygį, nors patys ticker'ių objektai dar toli gražu nedemonstruoja buvusių gražių skaičiukų ataskaitose;
4.na ir maisto žaliavų šiemetiniai judesiai - nu niekas man neįrodys, kad produkto kaina gali kilti, kai statistinis pirkėjas jos neišgalli sumokėti. Ir šitoj vietoj jau turime reikalą su galutiniu vartotoju.
Jei visa tai nėra infliacijos požymiai, tada net nežinau, ką reiktų laikyti infliacija

Šiaip mano supratimu viskas jau seniai praskolinta - nesirišant prie konkretikos, visas pasaulis jau buvo užstatytas ir galbūt ne vieną kartą. Esminis momentas, kad dauguma žiūri ir lygina dabartinę situaciją su ikikrizine (2006-2008) iš tokio kampo, kad tada buvo normalu, todėl dabar yra/bus blogai. Jei pažiūrėtume logiškai - kažin ar galėtume laikyti normaliu reiškiniu bankininkų/finansinkų pastangas kurti komunizmą -"kiekvienam pagal poreikius, iš kiekvieno pagal sugebėjimus". Tad gal keičiame požiūrio kampą, kad nenormalu ir blogai buvo tada, o dabar rinkos ir ekonomika grįžta į normalias vėžes - didžiąja dalim galėsime vartoti tik tiek, kiek jau uždirbome, o ne miglotos ateities sąskaita. Todėl galutinių vartotojų kreditų poreikį iš tiesų laikyčiau ne žemu, o normaliu. Būtent tokia situacija (žemas pagrįstų vartojimo kreditų poreikis) sudaro prielaidą bankams naujų perspektyvių inovacinių/technologinių investicijų krypčių paieškai.
Na, o už komunizmo kūrimo pastangas teks susimokėti - švelniausias ir neskausmingiausias būdas nurašyti skolas yra infliacija ir kažin ar kas sugalvos čia ką naujo. Tokiu atveju tai turėtų labiausiai paliesti dabbartinę pasaulinę valiutą, kažkiek atitinkamai parskirstyti turtą ir įtakos polius. Tai yra švelnus kelias. Priešingu atveju ... na čia jau kita, daugiau poliyytinė tema.

Manau,kad pagrindine burbulu rinkose priezastis yra tai,kad prieskriziniu laikotarpiu pinigai keliavo ir i realia eko ir i rinkas,o dabar beveik viskas nuseda rinkose,nes pirkti zaislu gamyklele nelabai patrauklu.

Problema tame kad jus, kaip ir prieš du metus, dedate lygybės ženklą tarp pinigų masės (pinigai+kreditas) ir CB kūriamu pinigu (tikslinis pinigų kūrimas mainais į naujas - ir tik naujas - finansų ministerijos obligacijas).
Centriniai bankai esamoje santvarkoja neturi svertu kovoti prieš defliaciją po ilgai trukusio infliacinio bumo - na neišeina ugnies gęsinti žibalu...
Jie labai noretu kad QE sukeltu infliaciją - tačiau kolkas, kaip byloja skaičiai, jos su žiburiu nerasi.
Palūkanos "nulinės", QE siūlo laisvus pinigus - o kreditavimas "miręs" ir M3 čiožia žemyn. Kur gi čia infliaciją?
Jei jau infliacija būtų laimėjusi bent virtualiuose rinkose - ir akcijos, ir žaliavos, ir houshold'ai po tokio QE seniai turėtu viršyti atitinkamas 2007/8 pikines reikšmes - o to nėra. Ir nebus.
Jau rašiau - tam kad įsigaliotu infliacinis scenarijus - CB turi būti nacionalizuotas. Tik tuomet galima būtų kalbėti apie nekontroliuojamą pinigų masės didinimą vyriausybėms panorėjus, bei apie įsisukiančią infliacijos spiralę. Kol to nėra - infliacinis scenarijus neįgyvendinamas. Nėra mechanizmo.

Ačiū Ashaman už atsakymą.
Bet kaip ir prieš du metus, taip ir dabar man atrodo kitaip. Tiesiog manau, kad pinigai labai skvarbi ir sunkiai suvaldoma materija. Tuo labiau, kad dabar ji dar ir virtuali. Tad mano asmenine nuomone yra praktiškai neįmanoma suvaldyti jų tikslinį skirstymą. Stebint mano ankstesniam poste išvardintus simptomus bei per visus bloomberg'us paskutiniu metu pumpuojamą propagandą apie currency war, manyčiau, kad turime kur kas daugiau infliacinio ciklo pratęsimo signalų, nei jų buvo 2008.
Iš kitos pusės, gal kažko tikrai neįkertu jūsų pastebėjimuose; paguodžia, kad ne vienas aš toks bukas - "„Pinigų spausdinimas Amerikoje jau tapo nebekontroliuojamas, na o žaliavų kainos pasaulinėse rinkose ir toliau stiebiasi aukštyn, o tai savo ruožtu lemia tai, kad Kinijoje vis labiau yra importuojama infliacija. Ši nežinomybė sukelia labai rimtų problemų Kinijos kompanijoms“ – atkreipia dėmesį Kinijos prekybos ministras Chen Deming."( traders.lt, 29-10-2010).
Na o laikas sudėlios kaip čia viskas bus.

Ashaman,pats nori pasakyti,kad tie "naujai atspausdinti" pinigai eina tik t.bills,t.notes ir t.bonds nauju emisiju ispirkimui ?O senos skolos dengimas jau tipo vyksta "uzdirbtais is mokesciu "pinigais?Ar kazka ne taip suprantu?Vien tai,kad komodai danguje ir yra pagrindine infliacijos sudedamoji galutiniam vartotojui.Pvz.nafta nuo 40usd(grubiai) pakilo iki 80(grubiai) ir laikosi siame lygyje jau senokai.Yra ir daug kitu pavyzdziu....Kalbu apie tas prekes,kuriu kainos anksciau ar veliau palies piliecio kisene.Auksas ir sidabras cia nesvarbu,nes ju kosmines kainos neturi tiesiogines reiksmes duonos,dzinsu ar padangu kainai.
newbie,tokie kinu pareiskimai gali reiksti,kad "jus atsikniskit su savo juanio revalvavimu,nes mes nebepirksim jusu skolos popieriu,nes jie nieko neverti(turint omeny silpnejanti usd) ir t.t."

Treasury išeina į aukcionus su naujomis įvarios trukmės emisijomis.
Aukcionuose dalyvauja ne tik FED'as, bet ir kiti žaidėjai (CB, bankai ir t.t).
Tačiau FED'as išperka visą likutinį obligacijų kiekį - t.y. FED'as - paskutinės instancijos pirkėjas.
FED'as nėra gerasis samarietis - ir esant galimybems realizuoja tas obligacijas veliau antrinėje rinkoje.
Valstybės obligacijos FED'o balanse yra pats vertingiausias aktyvas, nes jo rizikos premija - mažiausia.
Kai vyksta QE - FED'as swap'ina tas obligacijas į bankų aktyvose esančius aktyvus, o bankas realizuoja obligacijas antrinėje rinkoje gaudamas cash'ą savo balanso stabilizavimui.
Nežiūrint į tai kad nafta pakilo dvigubai (nuo 40 iki 80 USD), ji vis dar dvigubai pigesnė nei 2008 vasara (147), kai CPI (2008 II pusmetis) buvo arti 5 proc. Dabar CPI svyruoja apie 1 proc. Tai apie kokį infliacinį spaudimą galima kalbėti?

newbie, cia argumentai i diskusija kiek issamiau:
http://pragcap.com/disinflation-higher-risk-deflation-inflation