Paaiškinkit man, neekonomistui ir apskritai humanitarui iš prigimties: ar gali pigti akcijos esant didelei infliacijai. Man galva sukasi, kai bandau suprasti šitą paprastą rebusą. Logiškai galvojant jos turėtų brangti, nes infliacija (pinigai nuvertėja). Tačiau didelė infliacija yra kaip ir nelabai gerai bendrai ekonomikai, o tai reiškia, kad blogai ir įmonėms, taigi akcijos turi pigti. Tai visdėlto kaip- pinga, ar brangsta?

Aš manau, kad infliacija turi įtakos akcijų kainoms, bet ji nėra tokia tiesioginė kaip tu manai. Akcijų kainos priklauso nuo akcijų pasiūlos ir paklausos. O pasiūla ir paklausa priklauso nuo investuotojų lūkesčių ir nuotaikų. Taigi, jei investuotojams kažkuo nepatinka akcija (pvz. paskelbiami prasti įmonės rezultatai), tai jos vertė gali labai smarkiai kristi neskaitant didelės infliacijos.

O jei žiūrėti ne konkrečią akciją, o akcijų rinką, tai manau, kad didelė infliacija dažniausiai lems akcijų kainų kilimą.

P.S. Aš irgi nesu ekonomistas. Čia tik mano pamastymai.

Aš savo pamastymus irgi pateiksiu infliacija yra kainų kilimas, taigi, dėl padidėjusių kainų žmonės išleidžia daugiau, taigi jiems lieka mažiau pinigų alternatyviai veiklai vykdyti, taip pat infliacija mažina paskolų ėmimą (aktualiausia įmonėms dėl investicijų). taigi kaip sakant biznis stoja kita vertus, dėl infliacijos, išauga įmonių pelnai tačiau šis augimas yra įtakotas verslo aplinkos ir ekonominės situacijos ir nėra susijęs su įmonės vadovybės teisingais ir gerais sprendimais. tai sudėjus visus šitus dalykus, gaunasi:
mažėja investicijų kiekis, nes didėja vartojimas.
stoja plėtra.
vartotojai linkę labiau pasitaupyti, o ne rizikuoti.

čia irgi yra tik mano nuomonė, nors aš ir esu ekonomistas bet neesu moksliukas, o rašau, kaip aš įsivaizduoju makroekonomikos įtaką

Kiek žinau yra toks ekonominis dėsnis: didėjant infliacijai, akcijų kainos kyla, nes žmonės, siekdami apsaugoti savo pajamas nuo nuvertėjimo, traukiasi iš konservatyvesnių investavimo priemonių, tokių kaip: obligacijos, indėliai ir investuoja į didesnį pelningumą žadančius instrumentus, siekdami kompensuoti infliacijos daromus nuostolius, - akcijas ir rizikingesnius fondus. Tokioje iracionalioje rinkoje kaip Lietuva panašu, kad tokie dėsniai, kaip paskutiniu metu matome, negalioja. Vakarų Europoje, kur investavimu kultūra yra pežengusi žymiai daugiau šis dėsnis turėtų galioti.

nu su šitu teiginiu nelabai norėčiau sutikt, nes didėjant infliacijai, didėja taupymas, o kai didėja taupymas nėr iš ko pritraukt valiutos, todėl didinamos palūkanų normos, o kai didinamos palūkanų normos, tai pvz. obligacijos vertė mažėja, nes didėja atkarpa o gal ir ne

na cia dar priklauso nuo tavo gaunamu pajamu, jei tavo pajamos isaugo daugiau uz inflacija, tai tikrai netaupysi jei ne, tai kaip sakoma susiverzi dirzus

Visgi dėl infliacijos akcijų kaina turi daugiau šansų kilti, nei kristi. Man irgi taip atrodo, nes nuvertėja pinigai, o ne daiktai (t.y. įmonės). Va man ir įdomu- kaip čia dabar su mūsų baltija reikalai taip įdomiai vyksta-infliacija up, kainos down. Taip išeina, kad akcijos atpigo tiek kiek atpigo+ infliacija. Gal jau ir pigu pas mus?

gal čia į temą:

Savaiminio infliacijos mažėjimo gali tekti palaukti
http://www.verslosavaite.lt/content/view/1772/1/

siap kiek atsimenu tai taip ir yra esant dideliai infliacija zmones siekia apsaugoti savo pinigus investuojant. bet asiku lietuviai tokiu atveju dar greiciau stengtusi isleisti pinigus

Bent jau kojinėje pinigus dabar laikyti tai tikrai kvaila. O manau dar nemažai ir tokių yra. Bet ir konservatyvus investavimas jau nelabai gelbsti prie tokio infliacijos lygio, nebent tik šiek tiek sumažina nuvertėjimą.

Žmonės kurie laiko dalį savo pinigų "kojinėje" bent kartą jau buvo pamokyti. O dauguma čia besilankančios auditorijos matyt ne. Jus bijote infliacijos. Tačiau kas per paskutinį pusmetį daugiau nukarpė jūsų portfelio perkamąją galią - infliacija ar turto ir VP defliacija?
O dabar pamirškyte minutelei plačiai visuomenei skleidžiamas erezijas apie stabilią finansinę ir bankinę sistemą ir įsivaizduokyte kad prasidės grandininė reakcija su masiniais margin call'ais bankinėje sistemoje JAV. Kai bankruotuoja vienas bankas (pvz.BearSterns) jį galimą išgelbėti, tačiau jei pradės kristi daug rinkos žaidėjų (o eilutėje jau stovi Fannie, Freddie, Wachowia, Washington Mutual, Lehmann...) visų bail'outinti ir nacionalizuoti nepavyks - gausis bankrotų lavina ir ūmus kapitalo nepakankamumas - t.y. pinigų trukumas bankinėje sistemoje (nežiūrint į aukštą infliacijos lygį).
Ar Lietuvos bankus valdantys skandinavai nepajus to? Vargu. Ar mūsų ūkis to nepajus? Nebūkime naivūs. Kai bankai turi problemų - jų problemos automatiškai tampa jūsų problemomis. Ir visai įmanoma kad vieną gražią dieną jus nueisite į banką kuriame (kaip jus buvote įsitikinęs) jus turite pinigų, o jums maloniai atsakys kad visos pinigų operacijos yra laikinai sustabdytos arba kad išgryninti galite tik 1000 Lt snukiui. Tuomet ir suprasite laikančius pinigus "kojinėje", nes jie tai jau buvo patyrę.
Meškų rinkoje labiausiai yra vertinamas saugumas. Duok Dieve kad situacijos kurią aprašiau neįvyktu. Tačiau pasiruošti jai yra būtina - reiškia tureti tam tikrą pinigų sumą grynais (ir geriausiai ne Lt, o EUR ar CHF) yra gyvybiškai svarbu. O tai kad ši nedidelė grynų pinigų suma nuvertės, neuždirbdama jums palūkanų teks priimti kaip rizikos valdymo kaštus.

Del bankeliu ir ivairiu firmeliu darbu,praradau daug.Vienam daug 100lt.kitam....Svarbu tas,kad nesi garantuotas kas tau liks.Ashaman postus ar zinutes sau laikau idealiais.Prabustumet is ryto ir suzinotumet,kad nieko neturiukalbos butu kitokios

Ashaman,

Koks tavo manymu turi būt "atsarginiu" pinigų kiekis? Suprantu, kad kiekvienam savo, tačiau principas? Pusmečiui, mėnesiui?

Manau būtų protinga turėti sumą kurios užtektu 3-6 mėnesių einamųjų išlaidų dengimui.
Jei tai tera mažas procentukas nuo jūsų portfelio dydžio - suma galetu būti didesnė + joje galetu atsirasti vietos fiziniam auksui.
Per 3-6 mėn. laikotarpį situacija greičiausiai vienaip ar kitaip išsirutulios ir jus arba atgausite viską kas jums priklauso arba turesite susitaikyti su naujom realijom.

Ashaman postus vertinu del kokybes, matosi esi specas makroekonomikoje. Sutinku ir del lesu pragyvenimui esant krizei, dar pamenu, kai stovejo kampe duonos dziuvesiu maisas, kai buvo blokada Taciau dramatizuoti taip gal ir nederetu, auksa ir pinigus is namu, totalios krizes atveju "bachurai" isnes su vejeliu. Atsikeles ryte gali suvokt kad prasidejo III w.w., neliks nei pinigu nei aukso. Lygiai taip pat ryte gali isgirsti, kad hakeriai, istustino saskaitas ir turi apvalu nuli. Del saskaitoje padetu pinigu likimo bankroto atveju, reiktu teirautis pas finansu teisininka. As nemanau, kad lesos realiai nera apsaugotos.

tai ka, traukiam pinigus is fondu ir kraunam i bulviu maisus

Infliacija atsiranda kylant algoms.
Algos kyla kylant infliacijai plius truputi virsaus.
PAVYZDZIUI :
Jei kitu metu infliacija paskaiciuosim 2,5 %, tada alga padides 2,5 % plius gal dar kokius 2%, nes firma klesti ir bijoma netekt gero darbuotojo.

Vienam pakyla alga, kitam pakyla. Kainos irgi pakyla. Pinigas nuverteja.

Palukanos didinamos norint "susiurbti" pinigus "is kojiniu". Pinigai salyje turi cirkuliuoti ratu gamybininkai, paslaugu tiekejai - pirkejai. Jei ratas sutrinka ir pas gyventojus uzsilaiko pinigai, tada gamybininkai , paslaugu tiekejai nebegauna pakankamai pinigu ir sutrinka verslas, padideja bedarbyste salyje.

Kad sito isvengti, salies bankas reguliuoja palukanas. Jei pas gyventojus per daug uzsilaikiusiu pinigu, tada palukanos kyla, kad juos is gyventoju issiurbti. Jei gyventojai nubiedneje ir del to ju perkamoji galia sutrikusi- palukanos krenta, kad gyventojai daugiau pinigu isleistu kitiem reikalam nei moketi bankui is paskolas.

Nezinau koks infliacijos lygis Lietuvoje. Bet paskaiciuosiu Norvegiskais tarifais:
Salyje "aukso vidurio " infliacija yra 2.5 %
Jei pas mane yra 10 000 kronu ir as juos laikau kojineje, tada po metu mano 10 000 atitiktu pagal "aukso vidurio " infliacija 9 750 kronu. Po dar metu butu ju verte 9 506 kr.

Jei 10 000 kronu padeciau i savo siandienini banka, tada po metu galiu tiketis nebe 10 000 kronu , bet 10 400 kronu.

Skirtumas atrodo didelis.

Sveiki, skaičiau, domėjausi, ir užstrigau akligatvyje...
Kalbant apie dolerį...
Kylant bazinei palūkanų normai doleris brangsta, taip?
Kylant bazinei palūkanų normai šalies infliacijos lygis turi tikimybę didėti, taip?
Kylant infliacijos lygiui doleris turi tikimybę pigti, taip?
Tai man čia nesueina kažkas, vienas sakinys prieštaurauja kitam...Gali kas pagelbėt, paaiškint?