Ideja buvo sulaukti kol bus uzdaryta IAE, siaip pati ideja gan sena, tik lauke progos. Japonai cia jau nei prie ko, ju jegaine regione butu visiskai nekonkurencinga ir projektas turejo uzsibaigti taip kaip uzsibaige, anksciau ar veliau. Pagrindine priezastis del ko nepavyko realizuoti Kaliningrado AE - Lietuva asisake leisti naudotis Kruonio HAE, kas yra butina tai elektrinei. To reikia ir Baltarusijai, bet Baltarusija akumuliacija gali gauti ir is kitur, aisku Kruonio HAE patogiausias variantas butu. Bet vyksta derybos, rezultatas neaiskus kai kvepia pigia desra.

Visgi naujos rusiškos AE buvo skirtos naujai Visagino AE, o ne senai Ignalinos AE. Nes koks ryšys su IAE, dėl kurios uždarymo buvo seniai aiškiai nuspręsta?
Ir tų AE nesiečiau su KHAE.
Kaliningrado AE užsilenkė, nes viduje paklausos nėra ir nerado rinkų parduoti elektrai. Lietuva atsisakė įsileisti jų elektrą, o norint kitur eksportuoti kaip minimum reikėjo tiesti naujus el. tinklus, kurie būtų kainavę dar tiek, kiek elektrinė.

Atsinaujinančių išteklių elektrinių problema yra energijos saugojimas. Va įdomus variantas - Iš plytų pastatyta kolona – naujo tipo baterija, kurios efektyvumas siekia net 90 %.

Siaip tai tokios problemos kaip ir nera. Atsakymas - vandenilis.

Nelabai pagavau pačios minties....Reik dar pasigilinti...

O ko nesuprasti? Yra energijos perteklius - keli plytą į viršų, reikia energijos - leidi žemyn.

Mazumele pavojinga substancija saugojimui tas vandenilis.

Hidroakumuliacine siuo atzvilgiu daug paprasciau. Tik zinoma efektyvumas kiek atsilieka. Pvz Kruonio su senais SSSR'iniais agregatais efektyvumas apie 75 proc, jeigu kalbet apie gryna kiek sunaudojama kWh ir kiek pagaminama keliant ir isleidziant ta pati vandens kieki. Taciau ji turi aibe kitu privalumu - lygint tiekimo/vartojimo duobes/kalniukus sistemoje, bei naudoja nereikalinga pigia nepikine energija ir gamina brangia pikine.

Del plytinio akumuliatoriaus, man kiek itartinas aukstas efektyvumas - 90 proc. Jeigu jis pasitvirtintu, tai butu galima dziaugtis.

Spėju, kad naudingumas didelis dėl naudojamo elektros variklio, nuostoliai pagrinde dėl trinties, bet detaliau nesigilinau.

Hidroakumuliacinės minusas, kad ją galima įrengti tik specifinėse vietose prie vandens telkinių su dideliais aukščio perkritimais. O tokių vietų beveik nėra. Pvz., Kruonio HAE aukščių perkritimas mažame atstume viršija 100 metrų.

Kruonio HAE nėra toks saldainiukas sistemai kaip kalbi, nes jos esami keturi agregatai gali būti įjungiami tik pilna galia, negali įjungti tiek mažai galios, kiek reikėtų sistemai. Dėl tos priežasties vis ir kalbama apie naujo KHAE agregato statybą, kad su nauju agregatu būtų galima lanksčiau reguliuoti, nes jį būtų galima įjungti ne tik pilna galia, bet ir mažesnėmis dalimis.

Kažkaip nelabai girdėti, kad KHAE apsimokėtų gaminti pikinę energiją prieš tai sukaupus energijos iš nepikinės energijos. Nežinau kaip paskutiniu metu, bet seniau skelbė, kad kainų skirtumai sumažėjo tiek, kad jie iš tokios veiklos nebegali uždirbti.

Plytinio pliusas būtų, kad galima statyti vos ne bet kur, o dar jei iš tikrųjų būtų toks didelis efektyvumo koeficientas.

Nereikia jokiu hidroakumuliaciniu ar plytu, konvertuoji i vandenili ir pilstai tiesiai i bakus.

Pilstyt galima ir butu patogu, bet vaziuot su juo baisoka. Jeigu kokia avarija ar senesnis auto su trukumais, galimas didelis BUM.

Su dujomis irgi BUM, benzinas gerai dega ir labai nuodija, prie teslu is viso baisu prisiartinti. Turi ieskoti 1.9TDI kokiu 20-25metu. Auto be trukumu, nebus BUM. Bet dabar turetu buti ju pirkimo bumas, nes po nauju metu jie jau taps prabangos preke.