O kaip tu tai įsivaizduoji ?

aš manau kad jisai turi galvoj, kad nebelieka jokio CB nustatomo etalono ir už kiek kas skolina tiek ir turi. Viena iš CB funkcijų beje yra lender of last resort tai neaišku kaip šitas veiktų irgi kada tarpbankinė rinka užsidarytų krizės atveju

Bankai iš CB skolinasi aukciono būdu, patys konkuruoja tarpusavy savo paskolų palūkanom bei indėlių palūkanom.

tai o dabar kitaip yra? tik veiksmas vyksta CB nustatyto diapozono ribose

Bet tada nelieka jokio rinkos valdymo. Palūkanos tam ir naudojamos, kad rinka būtų valdoma. Pvz. Tie kas turi pinigų (pvz. susitarę) pradeda skolinti už labai didžiulius procentus.

Šarlatanai, pirma tai bankams nebūtina skolintis iš CB. Sandoriai su CB vyksta tik tam tikromis aplinkybėmis, likvidumo trukumas arba reguliavimo reikalavimų netitikimas.

Bet, jei tarkim taip apsukus finansavimo grandinę, kaip dėstai, tai palūkanos labai greitai būtų 0% arba neigiamos. Kitaip tariant rinkos palūkanų nominali norma būtų 0% or reali neigiama. Dar kitaip tariant, CB reikia idėti pastangų ją nulaikyti teigiamoje teritorijoje.

Taip nutiktų todėl, kad žmonės kažkodėl deda indėlius su 0% palūkanom. Va šito irgi nesuprantu. Koks skirtumas tarp indėlio su 0% ir tiesiog laikyt savo 1000 eur sąskaitoje "Cash"

Va čia dabar iš swedbank interneto banko pakopinsiu:

Terminuotas e. indėlis: palūkanos išmokamos termino pabaigoje
Indėlio suma Nuo 100 iki 13 999 EUR Nuo 14 000 EUR ir daugiau
nuo 7 iki 29 dienų - 0.00
nuo 30 iki 365 dienų 0.00 0.00

Ir indėliai auga...

čia yra finansinio raštingumo problema. O skirtumas tarp indėlio ir cash labai paprastas. Cash gali naudoti kada papuola, o indėlio ne

Taip nutinka todėl, Šarlatanai, kad tavo cash (indėlis) yra kažkieno kito įsipareigojimas (skola). Jei buvo sukurta nauja skola bankinėje sistemoje, buvo sukurtas ir naujas indėlis, kuris gali būti konvertuotas į cash.

Tu čia svajoji apie pinigus, kurie nėra kažkieno kito įsipareigojimai. Na tai artimiausias pvz. yra aukso standartas. Beje, buvo laikotarpis kai tai labai puikiai veikė. Buvo ir kai veikė siaubingai. Taip, kad visur yra pliusai ir minusai.

Skola nesantys pinigai yra tie pinigai, kurie jau išspausdinti t.y., nupiešti CB bet dar ne paskolinti bankams. Kažkieno realia skola oriniai pinigai tampa tuomet, kai juos iš CB pasiėmęs nedoras fiskalas-monetaras klastingai pasuka finansų rinkoje, nusiimdamas realią grąžą prieš išleisdamas į ekonomiką.