Autorius | Žinutė |
2009-11-22 16:54 #69105 12 | |
Teisingas klausimas - kur neinvestuoti.
Daugelis žmonių, ypač nesusiję su technologijomis, nemato, negali, nenori matytį esminių pokyčių, kurie prasidėjo prie kelis dešimtmečius. Iš pirmo žvilgsnio nieko ypatingo nevyksta. Žemdirbiai aria laukus, augina galvijus, gamybininkai gamina prekes, transportininkai perveža, energetikai pateikia energiją ir tt. Kodėl staiga išsivysčiusiose šalyse pradėjo daugėti bedarbių? Lengviausia rasti atpirkimo ožius ir suversti visa kaltę jiems. Bankininkai viskuo kalti. Jie skolino pinigus, kurių realiai neturėjo, skolino bet kam. Dabar, kai skolas reik pradėti atidavinėti, pasirodė, kad tiek pinigų tiesiog nėra. Nėra pas draudimo kompanijas, nėra pas vyriausybes. Pinigų trūkumas. Manau kad tai ir buvo lūžio momentas (tipping point). Ekonominio pakilimo metu labai išaugo darbuotojų atlyginimai. Staigiai kritus ekonomikai, paprasčiausias būdas mažinti išlaidas - didinti darbo efektyvumą, atleidžiant dalį darbuotojų, kitiems užkraunant jų atliekamus darbus. Kas čia nuostabaus, taip visada būdavo, pasakys skaitytojas. Ne visada. Šį kartą Didžioji recesija sutapo revoliuciniais pokyčiais informacijos kaupimo ir perdavimo technologijose. Informacija skaitmenizuota. Ją galima perduoti ar pasiekti per sekundes praktiškai bet kur. Informacijos apdorojime žmonės negali konkuruoti su kompiuterinėmis sistemomis. Informacijos apdorojimas sudaro didelę dalį darbo valandų, sukuria daugybę darbo vietų. Taigi dabar susidarė idealios sąlygos darbuotojų pakeitimui žymiai našesnėmis kompiuterinėmis sistemomis (KS). KS neserga kiaulių gripu, negimdo, neperbėgs pas konkurentus, neprašo pakelti atlyginimo, dirba 24 val per para... ir pastoviai pinga. Tai pirma bangelė (įmetus akmenį i vandenį, kaip žinia kyla bangelės) Antra - ištisos pramonės šakos išnyks visiems laikams. Įdomi tema Treideriams. Kur neinvestuoti? Pradėsiu nuo spaustuvių. Laikraščiai, žurnalai, knygos, katalogai, reklaminės skrajutės. ### C# ten focus maxa Redaguota: Droidas (2014-12-04 20:03 ) Bitcoin accepted here - 1JjA1x5CgANZAvBWxyUChtys8Ebp9toVsY
www.sintagon.com alus, pliusas music intel samsung LG_Electronics |
|
2009-11-22 18:32 #69110 1 | |
Kaip vienoj reklamoj: internetas tau neiškeps bandelių... Kas konkrečiai reikšmingo pastaraisiais metais įvyko informacijos apdorojimo srityje? Kiek pastebėjau, tai nors technologijos ir diegiamos, joms eksploatuoti ir prižiūrėti, reikia atitinkamo darbuotojų skaičiaus, tiesa, ne bet kokių, o kvalifikuotų. Tiesiog darbuotojai turi pasitempti ir kelti kvalifikaciją, jei nenori likti už borto.
O knygoms ir laikraščiams mirtis prognozuojama nuo interneto atsiradimo, bet jų tiražai jei ir mažėja, tai ne taip sparčiai kaip tikėtasi. |
|
2009-11-22 19:14 #69116 | |
Tehnologijoms prižiūrėti ir valdyti reikia tik aukštos kvalifikacijos, bet daug mažesnio kiekio žmonių, kurie sugeba aptarnauti tokius (elementarius "šiuolaikiškai šnekant" įrengimus)
Pavyzdys (naudojama medienos pramonėje pradžia kaip min. prieš 10metų, metalo apdirbimo pramonėje dar anksčiau) http://www.holzher.com/pdf/HH___CNC___Overview.MPG Taigi dabar susidarė idealios sąlygos darbuotojų pakeitimui žymiai našesnėmis kompiuterinėmis ir automechaninėms sistemomis. Jos neserga kiaulių gripu, negimdo, neperbėgs pas konkurentus, neprašo pakelti atlyginimo, dirba 24 val per para... ir pastoviai pinga. Kukli problemėlė, toks įrenginys kainuoja apie 1mln ir nuolat pinga. |
|
2009-11-22 19:18 #69118 | |
Šioje srityje labiausiai pasikaustę japonai - automatika plius programavimas. Net įdomu kas kam malkų pakraus - kinai japonams ar atvirkščiai? Kiti padžiovę batus nebent iš šono stebės šį 21 amžiaus mūšį. O kinai kol kas pasiruošė dirbti ir už dyką.
|
|
2009-11-22 20:04 #69123 | |
Kaip galvojate, kaip vystysis maisto technologijos: ir auginimo ir ruošimo? Ar toliau valgysime modifikuotus organizmus, nes negalime sakyti, kad tai yra augalas ar yra gyvūnas(jei jų genai sumaišyti). Ar apskritai bus visiškai sintetinis maistas, kaip fantastiniuose romanuose? Ar natūralų senovinį maistą galima užmiršti? Be maisto vistiek negyvensime..
|
|
2009-11-22 20:27 #69130 1 | |
va dabar valgau dešra(rūkytą, kaimišką)... Nlb įsivaizduoju kokia sintetika ją pakeis. Aš jau nesulauksiu, tikriausiai, jei ir pakeis.
O ir nenoriu pagalvoti apie kažkokius pakaitalus. |
|
2009-11-22 20:57 #69139 | |
augisss [2009-11-22 20:47]: Technologinis sokas vyksta jau tukstancius metu ir tame nematau nieko naujo ar baisaus.Problema ta,kad zemeje nepaliaujamai dideja gyventoju ir jiems [dideliai ju daliai] nebus cia kuom uzsiimti.Teks arba juos islaikyti arba kurti vis naujus virusus Šios baimėms irgi ne vienas šimtas metų, tačiau su gyventojų daugėjimu vis atsiranda naujų technologijų, leidžiančių juos užimti ar išmaitinti. Sakykime nebebus laisvų žemės plotų maisto auginimui - OK, JAV jau dabar pradedama plėtoti vertikalioji žemdirbystė. Jei dar pavyktų suvaldyti termobranduolinę reakcija - iš viso atkristų bet koks energijos trūkumo scenarijus. Ir tt. Vyksta evoliucija ir tiek. Prieš kokį 100 metų visi buvo pasibaisėję arklių kiekio didėjimu gatvėse - buvo net rašomi rimti straipsniai, kad greitai gatvės bus užtvindytos arklių mėšlu ir bus pabaiga. O kas nebus kuo užsiimti - irgi nesamonė. Vasada atsiras veiklos sričių, kur galima įdarbinti ranaks ir smegenis. Pvz, galima sujungti visus smegenis į tinklą, kad vykdytų paskirstytus skaičiavimus "Life is 10% how you make it and 90% how you take it.”
|
|
2009-11-22 21:27 #69144 2 | |
"Life is 10% how you make it and 90% how you take it.”
|
|
2009-11-22 21:39 #69151 | |
augisss [2009-11-22 21:34]: Labai greitai permeciau akimis.Neatrodo,kad tai pigus uzsiemimas.Kazin,ar Afrikoje kas tuo uzsiimtu.Nereikia nei Afrikos...nezinau ar tai realus verslas ir iseitis ar veikla del veiklos. Afrika tai neužsiims, jiems aplamai per sunku kažką daryti. Kokie privalumai: 1. Derlius iš 1a žemės iki 30 kartų didesnis(reiškia tas pats plotas gali išmaitinti iki 30 kartu daugiau žmonių, nei dabar) Paskaičiuok, kiek būtų galima išmaitinti žmonių, nes tokias fermas galima statyti ir dykumoje (manau gausis kokie 200-300 mlrd.) 2. Atkrenta transportavimo kaštai - maistas atpinga. 3. Neįtakoje jokie gamtiniai veiksniai - viskas vyksta kontroliuojamoje aplinkoje ir tt. Neužmiršk, kad čia proof of concept, šiuo metu žemėje maisto kaip ir netrūksta. Kol trūks, bus įgyvendintis dar ne tokios įdėjos(100-500 metų į priekį). "Las Vegas the tourist mecca of the World is set to begin development of the World’s first vertical farm. The $200 million dollar project is designed to be a functional and profitable working farm growing enough food to feed 72,000 people for a year and provide another tourist attraction to the city that does everything in a larger than life way. The World currently uses about 80% of the available farm land and 60% of the earth’s population lives near or in an urban environment so the logical choice for farming is to go up for land where the environment can be controlled and where distribution is local. Las Vegas is seen as the perfect location for this project by Nevada State officials who would like to demonstrate their sustainability and environmental awareness instead of projecting an image of waste and excess. Although the project initial cost is high at $200 million, with annual revenue of $25 million from produce and another $15 million from tourists the 30 story vertical farm would be about as profitable as a casino with operating expenses only being about $6 million a year." "Life is 10% how you make it and 90% how you take it.”
|
|
2009-11-22 21:59 #69160 2 | |
Beje, "vertical farming" sistema pas mane namie stovėjo jau kokiais 1984 metais - buvo auginamos žiemą braškės ir agurkai.
Sistema paprasta - paimtas vamzdis, vertikaliai pastatytas, šonuose skylės. Jis pripiltas žemių ir šonusoe susodintos braškės. Iš vienos pusės degė dienos šviesos lempa, o timeris kas kokį 30 min vis pasukdavo, kad visi augalai gautų vienodai šviesos. Įsivaizduojate, ką reiškė 1984 metais ŽIEMĄ turėti šviežių braškių ir agurkų ? "Life is 10% how you make it and 90% how you take it.”
|
|
2009-11-22 22:38 #69165 1 | |
Mielas Droidas, labai idomi tema Jus esate visiskai teisus - visi kalti, as nekaltas... 2012 m., P3, kolaideris Sveicarijoje, Bilderbergo klubas, Uzsienio taryba, Nibiru, zydai-masonai su visokiais rokfeleriais ir panasiais skandinavais, uzsidegame zvakutes, atgulame in karstus ir laukiame kas vis tik ivyks, o ivykti privalo neisvengiamai
Zinote, mano galva, reikia iseiti is dvieju teziu, Jusu minetas duomenu perdavimas/efektyvumas ir zmogaus tingumas, suvalgiau tablete ir jau tapau laimingas, susileidau nano robotuku ir pasalino visus mano organizmo minusus ir vel tapau laimingas |
|
2009-11-22 22:46 #69166 1 1 | |
Ko kas nekalbame apie dešros pakeitimą skaitmenine dešra. Arba atostogas prie jūros su bokalu rankoje.
Manau šie malonumai atsilaikys. Žemės ūkis - viena stabiliausių ūkio šakų, tik kad dirbti daug reikia. Kalbam apie trendą - dalis profesijų išnyks, kaip išnyko (beveik) muzikinės plokštelės, juostos, kasetės, juostiniai fotoaparatai, žibalinės lempos, CRT televizoriai. Bandau aiškintis - kas sekantis. Popierinė spauda su visa infrastruktūra. Storas laikraštis perskaitomas ir išmetamas. Tas pats su žurnalais. Knygos užima begalę vietos ir yra brangios. Kiek sutaupysim medžių? Kai tik e-skaitytuvai bus pigūs ir techniškai pakankamai tobuli (max 2 metai)... pats laikas nusifotografuoti prie spaudos kiosko. Anūkams parodysit. Žmonės iki šiol siunčia laiškus, atvirukus, bet - e-mailu siųsti paprasčiau, pigiau ir greičiau. Paštinikai ir pašto dėžutės - atgyvena. Neefektyvu, reiškia pasmerkta. Reklamines e-skrajutes vienu paspaudimu galima išsiųsti tūkstančiams potencialių klientų. Nesiplėtosiu - popieriui chana. Neinvestuosiu į spaustuves. Važiuojam toliau. PREKYBA. Ką matau netolimoj ateity. Automatizuotos kasos. Praėjai - kasa nuskaitė prekių etiketes, parodė sumą - belieka įkišti banko kortelę (gal užteks piršto anspaudo) ir paspausti mygtuka OK. Nebūtina net prekių išiminėti - barkodai bus nuskaitomi ir perduodami nekontaktiniu būdu. Kasininkių neliks, vien įmantri apsauga ir daug kamerų. Nemaisto prekes - daugumoje e-prekyba. Išsirinkai prekę sėdėdamas prie kompo su kavos puodeliu rankoj, po kelių dienų gavai. Apmokėjimas - kol kas pay-pal, neužilgo https://www.revolutionmoneyexchange.com/ arba tiesiog Google pinigais (būsimais) Transakcijos - nemokamos. Daug kam tai nepatiks. (Bus daugiau) Bitcoin accepted here - 1JjA1x5CgANZAvBWxyUChtys8Ebp9toVsY
www.sintagon.com alus, pliusas music intel samsung LG_Electronics |
|
2009-11-22 23:01 #69168 | |
augisss - bet forume rašai
Čia dėl to kad esi nelankstus, gal žemaitis, gal pasąmonėje bijai naujovių. Suprask - tai neišvengiama. Pasipriešinimas naujovėms yra visada, yra žmonių kurie nesinaudoja elektra. Bitcoin accepted here - 1JjA1x5CgANZAvBWxyUChtys8Ebp9toVsY
www.sintagon.com alus, pliusas music intel samsung LG_Electronics |
|
2009-11-22 23:02 #69169 | |
Mielas Droidas, na, sias tezes as jau girdejau panasiai 1997-1999 metais, paduotuviu nereikes, knygu ir panasaus slamsto taip pat, kadandgi yra "visagalis" internetas, viskas baigesi dot.com krize Zinote, zmogus pakankamai keistas sutverimas jam svarbu paciupineti, jausti dazu kvapa ir net bendrauti su savo sociumo nariais Antra, jei darom prielaida, kad manitorius ir spausdintuvas pakeis zmogaus galimybe daugintis, vartotojiskoje rinkoje sie pakitimai vis tiek vyks labai letai, pvz. telekomai, laiskas be rasalinio intarpo beveik izeidimas, atvirukas tiesiog geras tonas ir pan.
|
|
2009-11-22 23:06 #69172 | |
augisss, saunuolis. Droidas bando aiskinti kaip viskas bus blogai. Tik pamirso, kad kasetes isnyko, jas pakeite CD ir DVD diskai, kuriuos siuo metu keicia Blu Ray, o dar po keliu metu holografiniai diskai pakeis Blu Ray. Technologijos pinga tik senos, o naujos kainuoja net daugiau, nei kainavo pries tai senesnes. Progresas vyksta milzinisku tempu, ir deja ateityje arba tu mokesi jomis naudotis, t.y. turesi smegenu galvoje ir kazka mokysies, arba busi bedarbis ir visuomenes atmata. Vienos specialybes isnyks, atsiras kitos. Technologijai priziureti reikes maziau darbuotoju, taciau jiems reikes moketi daugiau, nes jie tures gera kvalifikacija. Kompiuterines sistemos pakeicia kai kuriuos darbuotojus, taciau administratoriams mokami kelis kartus didesni atlyginimai. Dirbu toje srityje, ir man tikrai neuzteks 1000 litu i menesi, kaip uztenka dabar kai kuriems darbuotojams moket.
Vystantis technologijoms, zmonija prades ekspansija i kosmosa, o kitose planetose, vel reikes tu paciu specialybiu, kol isitvirtins zmonija jose. Taigi Droide, manyciau i bet kuria sriti neapsimoka investuot, nes ji keiciasi. Tokia tavo nuomone. Deja, investuoti apsimoka beveik visur, jei yra galimybe plestis. O tai apie ka tu rasai, nebent pasikeis po poros simtu metu, kai musu nebus. |
|
2009-11-22 23:09 #69173 | |
"Kiek sutaupysim medžių"
Vienintelis faktorius del kurio pritarciau spaudos skaitmenizavimui. As tai labiausiai laukiu tu naujoviu kada piktas AI uzvaldys zeme ir sunaikins didziausia zemes parazita (koki patys zinote). Droidai neziurai taip giliai dar ? |
|
2009-11-23 00:21 #69178 3 | |
Kas dėl naujų technologijų (informacinių šiuo atveju) tai nieko čia naujo. Pastoviai vyksta pažanga ir ji vienaip ar kitaip daro įtaką ekonomikai, bet ta įtaka labai paviršutiniška. Marksas labai gerai aprašė automatizavimo įtaką kapitalizmui dar XIXa ir kol kas nieko skirtingo nei tais laikais neįžvelgiu. Naujos technologijos nepadaro darbo jėgos nebereikalingos ir nepadaro jos protingesnės, viskas atvirkščiai. Technologijas kuria vienetai, o milijonai jas naudoja, kas praktiškai nereikalauja jokios kvalifikacijos, o tik automatizuotų judesių. Didžioji dauguma darbo jėgos dirba nekvalifikuotą ir lengvai pakeičiamą darbą. Paimkime pavyzdį, kad ir Maximos kasininkė. Dirba prie kasos, naudoja lazerį skanuoti prekėms, sudėtingai užprogramuotą kasos aparatą fiksuoti pirminę apskaitą, ir dar spaudo pedalą pastumdyt konvejerį. Ar reikia jai daug išmanyt kaip veikia kasos aparatas, kaip vedama apskaita, ar kaip dirba prekes skanuojantis lazeris? Ne. Ką jinai žino, tai tik automatinius judesius, kuriuos atliekant ji gauna atlyginimą mėnesio pabaigoj.
Technologijos yra tam, kad palengvintų žmonių darbą, ne kad pasunkintų, todėl joms tobulėjant, vidutiniam žmogui bereikia vis mažiau ir mažiau kvalifikacijos atlikti tam tikrą darbą. Už jį pasirūpina technologijos (kurias aptarnauja tik labai nedidelė populiacijos dalis). Tačiau palengvėjus darbui, atsiranda didesnė jo pasiūla, o tada jau krenta atlyginimai, didėja išnaudojimas ir pan. |
|
2009-11-23 11:39 #69201 4 | |
Kažkada buvo prognozuojama kad kino teatrus visiškai pakeis namų kinas ar TV . Bet nieko panašaus- kino teatrai tiesiog pradėjo siūlyti daug aukštesnę kokybę ,kurios namuose negausi , ir dabar klesti. Todėl labai sunku prognozuoti kas išnyks. Dėl popieriaus- irgi klausimas ar išnyks kygos , ar knygynai pavirs tiesiog spaustuvėmis ,kur iš katalogo išsirinkus norimą knygą ,tau per kelias minutes atspausdins ir įriš . Aš asmeniškai pavojaus technologiniame tobulėjime nematau, nes bet kokia technologija pagerina darbo našumą, taigi leidžia sukurti didesnę pridėtinę vertę - todėl galima teigti kad tiesiog atpigina savikainą. Todėl yra pasirinkimas ar parduoti pigiau, ar parduoti taip pat brangiai ,bet papildomą pelną skirti:
a) didineti algas nepatenkintiems dirbantiems (europa ,JAV) b) mokėti didesnius mokesčius (Europa) c) pirkti prekės ženklus ir dar padidinti pelną (Kinija) Iš tiesų senoji ekonominė geopolitinė pusiausvyra rėmėsi būtent technologiniu vakarų pranašumu prieš likusį pasaulį. Todėl vokiškos ar švediškos prekės buvo gaminamos su labai maža tecnologine savikaina ir parduodamos labai brangiai. Didelė prekybinė marža išlaikė visą socialinį gerbūvį: didelės algos, socialinės garantijos , įtaka pasaulyje. Tačiau atsirado verslininkų ,kurie siekdami didesnio pelno , eksportuoja technologijas į mažų atlyginimų šalis(Kinija) , o prekes veža parduoti į didelių maržų šalis (JAV ,Europa). Čia pažeidžiamas balansas ,ir socialinė gerovė pakimba ant plauko . Kinietis neturi tokių poreikų kaip amerikietis , bet jis dirba ne blogiau ,ar net geriau už jį. Laiko klausimas ,kada Kinija pasivys vakarus tecnologijų kūrimo srityje ir tada kas? Ar atsisakome didelių algų ar įsitraukiame į beprotiškas tecnologijų/savikainų lenktynės? Todėl gali būti kad Jūsų investicijas sunaikins ne tecnologijos, o kankurecingos analogijos mano galva altenatyvų ne tiek ir daug: 1, nauja religija , tik nesijuokit ,nes tai bene vienintelė jėga kuri gali priversti vartoti košerinį (vietinį)arba nevartoti nešvaraus(kinietiško) produkto. Beje ,religinės reformos prastai irgi vykdavo didelių ekonominių krizių metu. Vietoj religijos galima alternatyva - patriotizmas ,panašus į vokiškąji , kai daugumoj perkamos vietinės gamybos prekės. protekcionizmas netinka, nes tai riboja eksportą ne tik importą. 2, unikali pasiūla : švediško tipo blondinės prostitutės ir pan. ,ko nepagaminsi Azijoje. pramogos unikaliuose gamtos regionuose , turizmas 3,Kitų religijų draudžiami dalykai , pvz porno industrija ir pan. 4, Nuleisti galvą ir dirbti už tiek kad kinam neapsimokėtu čia vežti prekių. 5, Subombarduoti konkurentus. Svarbu ne ūgis , o smūgis .
|
|
2009-11-23 12:09 #69212 | |
Droidas [2009-11-22 22:46]: ... Bandau aiškintis - kas sekantis. Popierinė spauda su visa infrastruktūra. Storas laikraštis perskaitomas ir išmetamas. Tas pats su žurnalais. Knygos užima begalę vietos ir yra brangios. Kiek sutaupysim medžių? Kai tik e-skaitytuvai bus pigūs ir techniškai pakankamai tobuli (max 2 metai)... pats laikas nusifotografuoti prie spaudos kiosko. Anūkams parodysit. Žmonės iki šiol siunčia laiškus, atvirukus, bet - e-mailu siųsti paprasčiau, pigiau ir greičiau. Paštinikai ir pašto dėžutės - atgyvena. Neefektyvu, reiškia pasmerkta. Reklamines e-skrajutes vienu paspaudimu galima išsiųsti tūkstančiams potencialių klientų. Nesiplėtosiu - popieriui chana. Neinvestuosiu į spaustuves. ... Prieš 5 metus girdėjau vieną mintį, kad geriausia ateities investicija popieriaus pramonė, nes ansktesnį ciklą: išleidžiama knyga, žurnalas, laikraštis perskaitomas ir padedamas į archyvą, saugyklą, biblioteką; pakeitė saugyklos internete, su ciklu: parsisiunčiama, atsispausdinama, perskaitoma ir išmetama. Aišku šitą ciklą turėtų ateityje pakeisti el. skaitytuvai ir taip sumažinti popieriaus naudojimą, bet kol kas popieriaus sunaudojimo didėjimo tendencijos išliks. NT, p2p, akcijos (OMXV, US), Fondai, GD, crypto
|
|
2009-11-23 13:32 #69235 | |
Dirbu telefonų srityje. Mobilus telefonas jau praktiškai nurungė paprastą vielinį. Kam reikia namuose paprasto telefono? Nebent močiutei paskambinti arba kokią tarnybą. GAl norite investuoti į vielinius telefonus? Manau ne, tas pats su popieriumi. Vien kiek teršia tie celiuliozės fabrikai. Ateityje manau teršalus apmokestins labai stipriai, todėl nori nenori išlys į paviršių eko variantai.
|