Taip. Aš neapsikraunu proto gilinimusi, kur kas ir kaip tose čakrose...ar ne čakrose...kokiose ten linijose... Man pakanka teorijos, kiek jūs parašote. Bet prieinu prie tų pačių rezultatų. Tik protą pasitausoju rimtesniam darbui. Jis nėra nei nenuilstantis, nei begalinis. Aš jį įsivaizduoju kaip tam tikro tūrio dėžutę. Prikiši vieno, neliks vietos kitkam.

Simptomai.
1. Kažkas parašo žinutę, jog jokiu būdu nenorėtų dirbti valstybinio darbo, ir išvis jokio samdomo.
Paciento mintys:
...velnias...penkias dienas po 8 valandas...uždarei duris, ir viskas Laisvas visomis sritimis...Juk tai nuostabu...

2
Paciento mintys:
...ir koks nuostabus visgi dalykas ta ekonominė krizė...Bet autorius čia padarė vieną klaidą. Jis teoretikas.Paryškintoje vietoje jis neteisus

3.
Paciento mintys:
o lorpak vis filosofuoja ir filosofuoja...be jokių pertraukų... Jo, sekasi gi kažkam...

Diagnozė.
Ilgalaikis nenutraukiamas proto neatjungimas.

Gydytojas pasitaikė protingas. Jis supranta, jog šiam pacientui tokios mintys niekada nekiltų, jei jis būtų sveikas.

Gydymo būdas.
Atjungti protą pagal įmanomas galimybes ir aplinkybes. Dozavimą stebėti gydymo eigoje.

Aš negydau kitų. Aš gydau save.
Be jūsų minčių ir pateikiamos teorijos aš nebūčiau to supratusi.
Supratau, ir man ramu. Sudėliojau viską į lentynas. Toliau aš jau pati sugebėsiu valdyti procesą.

SUPER...

Va koks eilėraštis man dabar šovė į galvą

Būk, gyvenime, man neteisingas,
Būk versmė patyrimų karčių
Ir sunkių pralaimėjimų ringas,
Iš kurio grįžčiau pilnas žaizdų,-

Bet būk didelis ir vienkartinis,
Pažymėtas didžiųjų kančių,-
Skausmo platumos - mano tėvynė:
Jas išplėsk begalybėn, meldžiu !

Sūkury nuolatinės kovos
Niekada palankiai nešypsoki
Ir nuo laimės laikyki atokiai.

Man neduoki draugų, mylimos -
Švelnumu jie mane pražudys-
Mirsiu aš, mirs kovos troškulys.
(Vytautas Mačernis)

Stebinčio gydytojo pastaba:
panašu, jog medikamentinį gydymą bus galima nutraukti.

Jis tai žino
Bet ar aš žinau, kodėl aš vėl pyragaitį kemšu? Ir nė kalorijų neskaičiuoju Niekad neskaičiavau Kiek beprasmiškai laiko išsieikvotų

O gal tu žinai?

"Ir nė kalorijų neskaičiuoju Niekad neskaičiavau Kiek beprasmiškai laiko išsieikvotų"

Viskas ok, jei medziagu apykaita greita. Jeigu ne, greit vyrui nebepatiksi

nereiktu pamirst, kad cukrus - neigiama energija, druska - teigiama generaly speaking, generaly speaking...

Nė velnio
Neskaitei, matyt, filosofijos forumo sp.lt ? Kur mes stipriai visi kapojomės?

Būtum skaičius, dabar suprastum
erika1, manau, supranta. Na, nebent buvo tuo metu iš diskusijų pasitraukus... Nebepamenu

lorpak

Druska reikalinga tik tiek, kiek tu sureikšmini jos reikalingumą. Beje, nepamenu kaip ten rašiau dėl mėsos, bet gal ir kavai jau laikas rasti pakaitalą? Jei brangini savo energiją ir nenori jos "taškyti" veltui siūlau apie tai pagalvoti. Kava - tai energijos priduodantis gėrimas (neskaitant skoninių jos savybių). Tik tos energijos ji priduoda ne iš savęs, bet iš tavęs. Ji atpalaiduoja tavo lastelėse esančią sukauptą energija ATP pavidalu ir "atrakina" ją tavo reikmėms. Bet tai ne kas kita kaip vagystė vidurį baltos dienos.

Uiii...gerai, kad jau ir kava, ir pyragėlis pilve...Todėl galiu ir kitaip pamąstyti

O gal tu išties ateities žmogus? Jei nebūtų tokių, gal mes šiandien mąstytume taip pat, kaip sekančioje citatoje? Ir be šypsenos... Man tai labai ji patiko, net varnelę paraštėje užsidėjau. Maloniai pasijuokiu

(Paryžiečio - gerbiamo amatininko ir patyrusio komersanto mintys):
"Arba, sakykim, tas pamišimas dėl greičio !... Kam tai naudinga? Arba plaukti per Atlantą, per mėnesį nudumti į Ameriką, - lyg tūkstantmečiais žmonija kuo puikiausiai neišsivertė ir be šito kontinento. Ką pametė civilizuotas žmogus indėnų džiunglėse arba pas negrus? Net į Laplandiją jie nuvyko, tą, kur šiaurėje amžinųjų ledynų sukaustyta, kur gyvena laukiniai, ėdantys žalias žuvis. Maža to - jie nori atrasti dar vieną žemyną, kuris, sako esąs Pietų jūroje ar dar kažin kur. Ir kam gi tas pamišimas? Mat kiti darė tą patį, ispanai, prakeiktieji anglai, akiplėšos olandai, su kuriais po to teko kautis, o šito tai iš viso nebuvo galima leisti. Bent 300 000 livrų kainuoja karo laivas, o nuskandinamas per penkias minutes vienu vieninteliu patrankos šūviu, ir sudie amžinai, likite sveiki, mūsų pinigėliai.
Ponas finansų ministras pastaruoju metu reikalauja dešimtosios įplaukų dalies, tikra pragaištis, net jei jos ir nemokėsi, nes jau pats toks mąstymas pražūtingas.
Visos žmogaus nelaimės kyla iš to, kad jis nenori sėdėti sau tyliai kambary - ten, kur jam vieta.
...Arba rašo traktatus, vadinamuosius mokslo veikalus, kuriuose viskuo ir visais abejoja. Viskas esą nebe taip, viskas dabar staiga turį būti kitaip. Vandens stiklinėje atsieit plaukioja mažutaičiai gyvūnėliai, kurių anksčiau nesimatė, sifilis esąs paprasčiausia liga, o nebe Dievo rykštė. Dievas sukūręs pasaulį ne per septynias dienas, o per milijonus metų, jei dar iš viso jis tai padaręs. Laukiniai - tokie pat žmonės, kaip ir mes.
...Net pačiam karaliui buvo pademonstruota kažkokia naujamadiška nesąmonė, tam tikra dirbtinė perkūnija, vadinama elektra : visam dvarui stebint vienas žmogus patrynė butelio šoną ir pažiro kibirkštys, ir JO Didenybei, kaip girdėti šnekant, tai padarė didelį įspūdį. Neįmanoma įsivaizduoti, kad jo prosenelis, iš tikrųjų didysis Liudvikas,......būtų pakentęs tokią juokingą demonstraciją savo akivaizdoje! Štai tokia naujųjų laikų dvasia, ir geruoju visa tai nesibaigs!
( Patrikas Siuskindas "Kvepalai" )

Tikėjimas yra geras, stiprus dalykas, bet tik jei teisingai pasirinkai kryptį. O kaip pasirinksi kryptį jei nepasinaudosi tokiu nuostabiu dalyku kaip protu ir išmintim . Papasakosiu vieną tikrą įvykį:
Gatvėje prie manęs prieina mergina su vaikinu, mergina nieko nelaukdama ištaria:
-Gal galite paaukoti už tyrą meile ?
-O kas tai yra? – šiek tiek susimąstęs paklausiau.
-Tyra meilė, tai kuomet du žmonės vienas kitą myli ir iki vestuvių nesimyli.
Negalėjau nenusišypsoti . Tuomet jų klausiu:
- O kaip sužinoti ar vienas kitam tinkame? (klausimas apie seksą) – mintyse besišaipydamas
Mergina rimtu veidu pradeda porinti, kad pas visus yra tas pats (kalba apie lytį) ir nėra reikalo mylėtis iki vestuvių.

Išvada: žmonės gali stipriai ir fanatiškai tikėti melu. O tai ta pati stipri varomoji jėga, bet į priešingą pusę.

Fox,
pusryčiaujant man kilo tokia mintis:
na pabandykime priversti lapę valgyti vien žolę. Pačiai jai tokie dalykai į galvą nešautų. Na, įsikišame į jos smegeninę, sąmonę, protą...na, su fermentacija...tarkim kokie stebuklai įvyktų sąmonės dėka...tai palikim fantazijos sričiai...ir kažin kas gautųsi? Sekančioje, dar sekančioje kartoje ir dar dar dar...
Kažin, ar ta lapė beliktų lape? Ko gero, tam sutvėrimui sugalvotume kitotį pavadinimą. Tik kildintume iš lapės.
Tai kaip pvz gali nutikti su tavo vaikais, anūkais ir pro pro pro...? Kokia išvaizda? Aš įsivaizduoju taip - galva kaukolės formos, su aptempta oda, rankų ir kojų sąnariai apvalūs, išsikišę...Na ir kas...? Grožio supratimas juk sąlyginis dalykas. Juk mada - tai grožio supratimas tam tikru laikmečiu. Galiausiai, ir dabartinė žmogaus išvaizda ganėtinai skiriasi nuo bezdžionės. Kažin kaip bezdžionei atrodo žmogus iš estetinės pusės?
Na o toliau...nebereikia maisto užsiauginti...nei daug dirbti, nei jo pardavinėti...spekuliantai visi išnyktų natūraliai... Bet kas darytųsi su žmogaus interesais? Panašu, jog pasiektume pagrindinį žmonijos tikslą - BŪTI. Filosofuojame visi iki valiai...Juk tai PASAKA

Privertei mane pusryčiaujant pamąstyti, ką kišu į pilvą Nors kišau tai, ko organizmas norėjo - kava, riešutai, užkandant šokoladu - bet gerai įsižiūrėjau į kiekvieną komponentą iš sveikumo taško. Na, kavą jau sudirbai...padariau nuodėmę , va prie tų kitų komponentų kaip ir nesugebėjau prikibti Bet gal neilgai tęsis tas nenuodėmingumo jausmas manyje? Ar tu jau esi pasiruošęs teoriškai tai sugriauti?

Kažin kokio skonio šiandien bus lorpak kavos atsisveikinimo puodelis?

to Agata
Nori pagreitinti evoliucionavima? Manau lape nuo tokios dietos pastiptu greiciau nei sugebetume izvelgti jos "mutacijas"
O del del visuotinio issilaisvinimo vegetarizmo deka, tai labai abejoju, kad visi valgytume pakrumese auganti varputi. Noretumete sviezios zolytes, kvieciu augliuku ir panasiai. O ir prieskonius reiketu parinkti. pvz primenancius mesa
Siuolaikine maisto papildu pramone yra toli pazengusi. Kada nors valgydama sokalada nustebsi suzinojus, kad tai dezinfekuotas lemuro kakakalas su E8217365 Atrodo fantastika, absurdas.. bet paziurekit i desru ir desreliu sudeti

sorry uz nefilosofini isibrovima

Daugiau tokių įsibrovimų.
Na štai - aš jau kalta, aš jau nuodėminga, jau turiu ką savyje valytis - juk išgėriau kavos.
Prieš tai niekaip negalėjau sugalvoti - ką gi iš savęs išmesti... O dabar jau nebesikankinsiu to paieškose.

Agata

Nors mano nikas Fox, bet už lapę, kaip biologinę formą, aš atsakyti į tavo klausimą negaliu. Esu kalbėjęs su keleta žmonių, kurių augintiniai (šunys, katės) yra vegetarai. Bet nesiūlau už to "užsikabinti". Palikime gyvūnams patiems spresti ką jiems valgyti (ėsti). Būtų mano valia - niekas neaugintų gyvūnų vien dėl savo poreikių tenkinimo. Mes paprasčiausiai tam neturime teisės. Deja tai suvokiau pavėluotai - jau turiu katiną Bet aš jo atsiprašiau (nors tai niekada neatstos išrišimo už šią "nuodėmę"). Beje, mes su juo pabendraujame telepatiškai

Jei nori galiu ir apie kitus tavo pusryčių komponentus pakalbėti. Pvz. šokoladas - profesionalus energijos vagis, ypač valgomas po pagrindinio patiekalo (kaip sakant - desertui). Skanus, gardus - nesiginčysiu. Bet kai pasigilni kas vyksta organizme po to, kai tie skonio receptoriai ir emocijos patenkinti, pradedi jį vertinti kitaip. O vyksta tai: masitingosioms medžiagoms iš suvalgyto maisto patekus į kraują joms dar reikia patekti ir į lasteles. O į jas patekti ne taip jau ir paprasta. Tam reikalingas insulinas. Kai maistingųjų medžiagų "isiurbimui" į lastelę skirtas insulino kiekis nukreipiamas suvalgyto šokolado "neutralizavimui" kraujyje, tai taip ir lieka lastelė alkana, o energija maisto suskaidymui iššvaistyta. O kur dar mūsų kasa - kuri turi dirbti dvigubais trigubais pajėgumais (nekalbant apie kitus mūsų "pagalbininkus").

Yra paprastas principas, padedantis (bent jau man) apsispręsti dėl maisto. Visa kas valgoma, skirstau į maistą ir maisto produktus. Maistas - visa kas sukurta gamtos. Maisto produktai - visa kas sukurta žmogaus. Žmogus nepajėgus sukurti tobulesnio maisto nei pati gamta, nes pats yra tos gamtos dalis. Bet jei jau norėsite ką nors keisti, tai neignoruokite savo emocijų.

"Esu kalbėjęs su keleta žmonių, kurių augintiniai (šunys, katės) yra vegetarai"

Tokiu esu ir pats mates. Katinus edancius darzoves ir t.t. Beda kad tai dazniausiai buna nuo gimimo su zmogumi gyvenantys gyvunai kurs nors miesto salygomis, todel ir prie daugelio ivairiu keistu dalyku juos galima pripratint. Pabandyk kaimo katei morka pasiulyt Normaliomis salygomis tai aktyvus medziojantis gyvunas, kuriam reikiamos energijos vien is darzoviu deja nepakanka.

O apie sunis - tai dauguma kaimo sunu buna laikomi ne per geriausiomis salygomis, seriami atliekomis kaip kiaules ir mesos jie jokios beveik negauna. Taigi vegetarai pries savo valia, bet buna sveiki, normaliai atrodantys. Galu gale ant lenciugo visa gyvenima matyt daug ir nereikia.

Ne organizmas to nori, o liežuvis. Taip pat galima pasakyti, gėriau visą savaitgalį, nes organizmas prašėsi. Abiem atvejais tai vadinasi - priklausomybė. Gaila, kad taip yra sunku išgirsti ką organizmas šnabžda (tame tarpe ir man), todėl organizmui ir belieka tik šaukti skausmo, ligos pagalba.

Is maisto nereikia daryti kulto, ir tokiems kurie prisivalge glosto pilvus, snekedami koki geri prieskoniai ten buvo, jauciu panieka

Vat kai negaunu maisto smegenims, man tada tikrai buna lomkes :/

Aiškiai, trumpai, ir taikliai