Priklausys nuo aplinkybių. O tos aplinkybės, DI kontekste, tai mes visi. Papildant škotų klasiką, su tinkama kompanija smagu ir bulves kasti. Ir visai nė dėl to, kad to reikia ar jų truktų.

Mano mama, dabar jau pensininkė, bet vis dar dirba šiek tiek darželyje, kur ir pradirbo visą gyvenimą, sako, kad vaikai pastebimai metai iš metų bukesni nei anksčiau, ir čia daugumos senų pedagogų nuomonė. Daug užduočių, kurias seniau vaikai jau atlikdavo savarankiškai priešmokyklinėje grupėje, dabar sukelia didelių sunkumų. pvz paprasčiausias spalvinimas knygutės neišlipant iš figūrų kontūrų. vaikai nesugeba, nesusikoncentruoja, nenori. Jei kažkam atrodo kad tai menkniekis, tai taip nėra, nes spalvinimas yra smulkiosios motorikos pratimas, smulkioji motorika viena pagrindinių veiksnių skatinanti kalbą ir mastymą.
ir tokių dabartiniams darželiniams neįveikiamų užduočių daug. to pasekoje vaikai sunkiai kalba, nesugeba atpasakoti dienos įvykių ir t.t.
kas tai lemia neaišku, bet įtarimas krenta ant tėvų nebendravimo su vaikais ir ant telefonų, tėvai įduoda telefoną, ir sėdi vaikas prie jo visą vakarą ramus, o tėvai užsiima savo reikalais.
Tai tendencijos nelabai linksmos

Šita ir aš pastebėjau. I darbovietes ateina labai daug neturinčių jokio supratimo ir įsivaizduoja, kad su chatgpt padarys visas išvadas ir sėdės kojas išverte. Taip pat už nieko neveikimą nori neadekvaciu algų kaip be patirties specialistui. Pažįstami bandė už 3k įdarbinti marketingo specialista, bet po to galiausiai pasidavė.

Telefonas nuo ankstyvo amžiaus garantuotai yra problema ir jau buvo pakankamai tą įrodančių mokslinių tyrimų . Aišku vien tik jo kaltinti negalima, bet sutinku kad tendencijos nelabai kokios

jūsų tekste yra du momentai , kurie turi daugiau nei vieną paaiškinimą.
pirma tai požiūris į vaikų gebėjimus. pedagogai sako, kad jie vis "bukesni" , tačiau yra antra pusė , kuo toliau, tuo nauja karta nutolusi nuo "senų pedagogų" , tai yra jiems vis sunkiau suprasti vaikus , kadangi jų supratimas absoliučioje daugumoje atvejų yra pasilikęs toli praeityje.
antra, tai , ką jūs įvardijote" smulkios motorikos praradimu". vaikai su savo ilgu laiku telefonuose vietoj to, suformuoja ir vysto kitas smegenų funkcijas.ir visiškai neaišku kas jiems labiau bus reikalinga ateityje.

čia tema platesnė ir įdomesnė. smegenų žievėje yra 150+ sričių , kurios atsakingos už skirtingus veiksmus/funkcijas. todėl vietoj vienos vystosi kita arba kitos. šiai dienai niekas nepasakys kas geriau, kas blogiau. todėl teiginys "tendencijos nelabai linksmos" teisingas tik esant tikslui išlaikyti esama/buvusią padėtį , o žinant , kad viskas vystosi, tai teiginys gali būti ir neteisingas.

Prisimenu senesnę tokią istoriją, kai vaikas pastoviai žaisdavo kompu ir filmuodavo savo žaidimus bei dėjo juos į visokius internetinius tinklapius. Tėvai ėjo iš proto, tipo prarastas žmogus, nes m-kloje tai vien šaibos, niekas neįdomu ir t.t. Nu iki ten kažkiek tų sekėjų, kai pradėjo kapsėt į sąskatą dešimtimis k EUR. Nu tada pasirodo vaikas jau geras ir nx tą mokyklą kur visus vienodais zombiais paverčia Žodžiu iš vieno kraštutinumo į kitą gal per kokius 5 metus ar panašiai.

Bugaga, vaiko ankstyvoje raidoje turėtų būti stimuliuojama ir vystoma kaip įmanoma daugiau skirtingų sričių. Dabar yra nueita i kraštutinuma kada svarbiausia kūno dalis yra nykštys ir duok Dieve kad telefonas būtų naudojamas ugdymui (pvz. loginių žaidimų žaidimui ir pan
), o ne tiesiog brukamam socialinių tinklų turiniui, kuris sukelia psichologines problemas, nes ekrane matomas feikinis pasaulis, kuris mažai turi ką bendro su realybe

Dabar daug vaikų žiūri TIK-TOK, ten 20 sekundžių filmukai. Iš čia ir atsiranda nemokėjimas susikoncentruoti ilgiau nei 20 sekundžių. Bukėja vaikai.
Prieš 10m dar bent buvo daugiau loginių žaidimų kompiuteriuose. O dabar 20 sekundžių ir viskas.
Neužaugs jokie kompiuteriniai genijai iš žiūrėjimo tik-tok.

Prie viso to žiūrėjimo atsiranda ir greitas dopamino vaikymasis, kurio žala prilygsta daromai alkoholizmo, narkomanijos ar lošimų efektui. Kitas dalykas kokį turini mato vaikai. Garantuoju, kad ne jų amžiui pritaikyta, o ir šiaip apribojimų pamatyti bet ką iš principo nėra

teoriškai taip . bet kaip ir visur yra niuansas. tas didelis kiekis sričiių pas skirtingus individus gali skirtis iki 40 kartų savo apimtimi.. todėl vieni turi absoliučią klausą , kitiems tariamus žodžius sunku suprasti, vieni pieštuku nupiešia portretą , tik prie didelio noro atskiriamą nuo juodai baltos foto, kiti pianino nupiešti negali, nors tai keturkampė dežė su lentyna ir dviem šaukštais apačioje, vieni sprendžia matematikos uždavinius per minutes, kur kitiems reikia valandų ir t.t. ugdant kaip galima daugiau , aišku yra didesnė tikimybė užtaikyti ten , kur gabumai didesni , bet ir tikimybė praleisti, tai kas tiktų labiausiai praeinant paviršiumi... todėl šiandien realiai niekas negali pasakyti kas geriau. idealiai, tai asmeninis smegenų žemėlapis , bet dar tai perspektyvoje. o praktikoje lavinimas labai didelė dalimi nueina į du variantus . pirma , tėvai bando gauti savo pagerintas kopijas jų supratimu. antra ,tėvai bando gauti savo nerealizuotas svajones arba sugalvotą ateitį vaikui. visiems kitiems variantams: kaip paliekami vaiko valiai, paliekami aplinkybėms, kaip bus taip gerai ir t.t lieka nedidelė dalis.

dabar atsiranda di. neabejokit , vaikai ims naudoti. ir čia bus daug didesnis klausimas kas gerai kas blogai. kaip pavyzdį paimkim opus 5.0 ir opus 5.5. kiek skiriasi jų nuomonės pateikimas . čia jau ne telefono ar pasivaikščiojimo miške įtaka, kai įtakojama smegenų žievės sritis ir keičiamas neuroninių ryšio skaičius toje zonoje, čia jau poveikis su "auklėjimo" mechanizmu.

praktikoje man gavosi taip, kad vienas vaikas sėdėjo prie kompo kai dar gėrė pieną iš buteliuko... o antram daug įdomiau buvo pažiūrėti kas yra viduje bet kokio daikto... išleisdamas į mokyklą abiem aiškinau tik vieną ,- mokytoju galima tikėti tik jo dėstomo dalyko ribose,visas kitas jų nuomones reikia laikyti klaidingomis , kol nesusikursit savo požiūrio iš kitų šaltinių ir man nesvarbu iš kokių... t.y jie turėjo pertikrinti viską , ką sakė mokytojai , išskyrus tai kas parašyta vadovėlyje. tai abu išmoko tikrinti ir vertinti.... čia tėvų požiūrio ir veiksmų reikalas , kaip spręsti šiuos klausimus.

ir nei kompas, nei telefonas, nei dar koks daiktas tiesiogiai nelemia, lemia tėvų poelgiai. vaikas tik prisitaiko.

p.s smegenų architektūros skirtumas , parodo milžinišką kintamumą rušies viduje, kas sako, kad nėra vieno visiems gero pasirinkimo šiame klausime . tai prisitaikymo ir atrankos klausimas. todėl bus ir nugalėtojai ir pralaimėtojai.

Vienu aspektu pralaimėtojai visi arba bent didžioji dalis. Tas vadinamas "bukumas", tai tech. priemonių iškreiptas laiko tėkmės suvokimas, atlygis dabar, iškart, tampa svaresniu už atlygį vėliau. Kai smegenyse įsitvirtina toks elgesio modelis, žmogus bus linkes daryti pasirinkimus, kurie arčiausiai nosies, čia individualiu lygiu, kai toks modelis įsitvirtina kolektyviniu lygiu, reiškia, kad didesnę dalį žmonių bus lengviau vedžioti už nosies. Čia dar būtų nieko, bet toks kolektyvinis elgesys per grįžtamąjį ryšį individui suformuos pažiūrą, kad nuo jo niekas nepriklauso, jo pasirinkimai yra ne jo, o nuo jo nepriklausančių "kažkokių išorinių aplinkybių". Visą tai sudėjus į krūvą gauni sprogų mišinį. Infantilų.

esi neteisus. seni pedagogai turi ilgametę patirtį, nurašymas kaip senų arklių yra mažiausiai neatsakingas.
kalbinis suvokimas yra visko pagrindas, be jo nesivysto kitos smegenų sritys, tai nėra iš serijos kas blogiau ar geriau, čia iš serijos priėjom liepto galą, ir tai senai įrodyta. kalbą geriausiai skatina smulkioji motorika, jei vaikas normaliai neprakalba iki mokyklos,kas reiškia ir kitų suvokimų ir smegenų vystymosi vėlavimų, vėlesniame amžiuje reikia įdėti labai daug darbo kad vaikas prisivytų kitus, ir ne visada prisiveja. čia plati tema, bet esmė kad vaikų kalba prastėja drastiškai, nes nedirba su pirštukais, o smauko su vienu pirštu per ekraną. visi kiti tavo išvedžiojimai paprasčiausiai neteisingi. kai nėra bazės nėra kaip kitom sritim perimti estafetę ir tiek

taip vaikai nemoka laukti, atlygio reik iškart, ir kaskart didesnio, nes ankstesnis jau nebestimuliuoja. čia irgi didelis baubas, su kuriuo vaikai nesusitvarko

deja dabar didžioji dalis paliekama vaiko valiai. tėvai su vaikais bendrauja labai mažai. čia akmuo į jų daržą. nenori sėdėti su vaikais darbelių daryti, neklausinėja kaip sekėsi, nebando vaiko išmokyti papasakoti dienos įvykių, telefonas į rankas, patys į savo telefonus, ir ramu. niekas nezyzia. su kuriais vaikais tėvai dirba matosi iš kart.

UK turtuoliai, lordai visokie vaikams iki 7 metų aplamai neduoda telefonų.
Čia sena tiesa, ir mokslo nustatyta, kad vaikus reikia lavinti visaip, o ne sodinti prie telefono nuo mažumės.
Deja, vargšai to nesupranta, užaugins kvailus vaikus.
Tema ilga būtų, bet reziumė paprasta, vaikus reikia lavinti, kalbinti, o ne telefonus jiems kišti.
----------------------------
Per COVID karantiną atėjo sūnaus draugas pas sūnų.
Ir šnektelėjome su juo trumpam. Draugas tas sako, kaip gerai mes gyvenome, kai nebuvo interneto.
Į mano klausimą kodėl, vaikas atsakė, kad tada žmonės ejo į svečius, gyvai galima buvo bendrauti.

Vystosi tik technologijos. Zmogaus smegenims persiorientuoti i visikai kito lygio informacijos srauto apdorojima neuztenka metu, ar net desimtmeciu, ir zinant evoliucijos inertiskuma, netgi sakyciau simtmeciu.
Tai vadinama sensory overload, kokios viso to bus pasekmes matysim ant musu jaunos kartos, gimusios po 2010, kai jie uzaugs, o kolkas galim tik speliot, bet ilgalaikis stresas paprastai neduoda nieko gero nei gyvenimo trukmei, nei kokybei. Ir as asmeniskai noreciau sutikt zmogu kuris sakytu kad jis yra laimingas, pilnai pasinerdamas i virtualia relybe.

nes iki 7m yra tas momentas, kai vaikas turi jau turėti pilną kalbinį suvokimą, iki 6 jei tiksliau. nes paskui jau prarastas laikas. Ir visos reabilitacijos orientuotos į ankstyvą amžių iki 6m, po to jau nebėra nieko.

taip ,smegenys negali persiorientuoti tik tokios kokios susiformavo,
todėl tai atrankos klausimas. naujose kartose , dėl pasikeitimų senesnių kartų technologijose, aktyviau vystosi kitos smegenų žievės sritys. t.y jos formuojasi kitaip. ar toks pasikeitimas gerai ar blogai , niekas nepasakys , tik vėliau bus rezultatas.

neina kalba apie asmenines vyresnių pedagogų savybes, norus ir gebėjimus mokyti ir t.t. . kalbu apie sisteminius prieštaravimus.. kartu su tuo , ką moko mokytojas savo vedamame dalyke , jis perduoda/bando perduoti savo patirtį, požiūrį ir t.t , tačiau tai įgyta senokai ir dalinai nebeatitinka šios dienos realijų ir tuo labiau neatitiks ateities. ne veltui sakoma, kad tikri pokyčiai prasideda po įvykio, kai nebelieka tos kartos, kuri gali pasakyti , kad jam papasakojo įvykio liūdytojas. arba istorijos apie šešias kartas... čia galiu įterpti iš patirties. kai pradėjau rašyti forume , sakiau, kad rašau su tikslu padėti jauniems žmonėms suprasti kas yra kas . dabar to neberašau , kadangi atėjo kita karta ir aš matau, kad nebeturiu kompetencijos konkretiems patarimams, nes aš atitolęs nuo jų kasdienybės. aš toliau galiu pasisakyti globaliose temose, sisteminėse apžvalgose , vertinti pokyčius ir pan. tačiau kas liečia praktinius patarimus kasdieniniame gyvenime aš suprantu,kad mano kompetencija nebetinkama.

antras sakinys citatoje , - klaidingas. kalbos nesuvokimas tik dalinai neleidžia vystytis smegenims. konkrečiai užstringa sąvokų formavimas ir socialinis pažinimas , dalinai nukenčia struktūrizavimas . visa kita gali ir vystosi , tačiau stipriai pasikeičia atskirų sričių vystymasis. t.y labiau aktyviomis tampa kitos sritys ,nei prie standartinio varianto. dėl to mums atrodo, kad ten viskas blogai. paprasčiausiai nėra tyrimų ir supratimo, kas vystosi , tuo labiau kai tai dažniausii neperduodama iš kartos į kartą kas neleidžia pamatyti prisitaikymo rezultatų.

dėl išvedžiojimų. paimkim. , vaikas judina tik pirštą ir palyginkim su kokiu lauko žaidimu, sakykim futbolu. antru atveju jis gauna fizinius pratimus kūno palaikymui, kelias taktines schemas iš bėgti ir mušti , bei emocijas pabaigoje pasitenkinimo arba pralaimėjimo. pirmu atveju jo smegenys apdirba nepalyginamai įvairesnį kiekį vaizdų , daug daugiau taktinių schemų , nesulyginamai daugiau skirtingos informacijos apdoroja , emocijos yra ir t.t. ir manot tai nieko neduoda? duoda , tik nežinom ką. dar yra skirtumas tame , kad smegenų apkrovimo intensyvumas iš paauglystės persikėlė į daug jaunesnius vaikus , t.y į tą laikotarpį kai smegenys formuojasi sparčiau..

aš visada už pusiausvyrą , reikia to ir ano. tačiau negalime sakyti, kad viskas blogai , mes to nežinome. o smegenų architektūra tokia, kad du asmenys iš išorės atrodantys vienodai , gali skirtis tiek, kad juos galima būtų laikyti skirtinga rūšimi, jei atmesti dauginimosi pririšimą prie rūšies apibūdinimo.

ko netenkama , su vaiko vieno piršto padidėjusiu judinimo, tai socializacijos. tokios kaip mes suprantame. ką gauname šiuo metu dar nesuprantame ir nežinome.

kas temos autorius?? siūlau užblokuoti krosnelės.ru . kam jums debilas tokiose diskusijose??

Jei žiūrėti kaip tamsta, per kartas, tai reikia priimti, kad Darvinas buvo Lamarko pasekėjas. Ty mes žinome, kad tam tikros įgytos savybės gali būti perduotos sekančiai kartai, kažką jau žinome apie epigenetiką, bet nežinome, kaip tiksliai ir kiek ilgai. Atrodo, kad floroje vienaip, faunoje kitaip. Sako kad iki 4 kartų. Visumoje, mano profaniška nuomone, jei lamarkas buvo teisus fundamentaliai, o darvinas neteisus detalėse, tada taip, tavo pasvarstymas teisingas žiūrint toliau į priekį. Jeigu ne, po kelių kartų turės įvykti evoliucinis atkritimas, ty 'sugrįžimas prie evoliucinio vidurkio'.