Per metus >19%, per 3 metus >47%

Mano buvęs SEB fondas, tai stipriai atsilieka.
Šiemet 9 proc, per metus 14 proc, per 3 metus 40 proc.

https://e.seb.lt/web/ipank.p?sesskey=&lang=LIT&act=FUND_DETAILS&isin=FOVIS68XXXXX&frnam=X&unetmenuhigh=

Prikabintos bylos

Geras fondas, ko jis tau neįtiko?

Aš aplamai laikausi nuomonės, kad svarbiausia prekiauti, o ne laikyti iki pensijos. T.y. esu prieš bet kokias pasyvias investicijas. Bet tai man. O liaudžiai, kuri neprekiauja, matematika yra kitokia.
----------------------
O ir geras pavyzdys rusams dabar yra Ukraina. Nustekenta, silpna, prasiskolinusi. Vakarai net PVO raketų neduoda.

Ir kuo tu prekiauji?

Pagrinde metalais. Jei per SEB, tai 4GLD GR-auksui, VZLC GY -sidabrui, susirasi juos SEB banke, jei per IBKR - tai PHAG sidabrui už EUR, arba SPROTT fondais auksui ir sidabrui už dolerius.
Jei aukso mineriais - B - Barric mining .
Metalai man patinka dėl volatilumo.
---------------------
Nelendu į jokias kitas akcijas ar indeksus, nei SP500 nei DAX.
SEB nelabai patogus ir brangokas, bet kotiruotes visada tikrinuosi Xetra biržoje, kur jas rodo realiu laiku.
https://live.deutsche-boerse.com/en/etf/xetra-gold-etc?currency=EUR
Pagal jas ir perku parduodu SEB'e.
---------------
Revolute - gal pradėsiu prekiauti B - Barric mining, kotiruotės tos pačios kaip ir IBKR, bet dar neišbandžiau Revolut.
Bet ten komisiniai 0,1 proc be minimalaus sandorio mokesčio, galima bus ir mažesnėm sumom užeiti, nes metalai volatilūs.

Taip... Kaimynas alkoholikas, ubagas, negražus. Bet žmona vis tiek išėjo pas jį... Tai koks tada tu pats?

Nevartojantis alkoholio. Gyvenime dažnai taip būna, kai moterys tampa alkoholikėmis ir išeina pas sielos draugus alkoholikus. Žinau kelis tokius atvejus pažįstamų tarpe. Nelengva gyventi su moterimis alkoholikėmis. Bet čia tema ne apie tai.

Idomumo dėlei pažiūrėjau , kiek tas mano buvęs SEB fondas uždirbo per 3 mėnesius nuo liepos pradžios iki dabar. Pasirodo neuždirbo nieko, o dar ir pradirbo 0,1 proc.
Buvo 8,81 proc nuo metų pradžios uždarbis, dabar 8,68 proc. nuo metų pradžios.

Prikabintos bylos

Per žiniasklaida vėl suaktyvėjo info, kiek žmonių išėjo/pasitraukė.
"mažėjanti tendencija !"
Tai, kad ten beliko pusė kaupiančiųjų, kurie apsisprendė toliau kaupt.
Geriau įvardintų bendrais skaičiais. Kiek buvo kaupiančiųjų 2026 sausio 1 d. ir kiek jų yra šiandien. Kur galima pamatyti oficialius duomenis?

II pensijų pakopa yra tiems ir joje turėtų kaupti tie, kurie nemoka nusipirkti ETF vienetų ar akcijos, ar kokio fondo vieneto. Plius dar antra sąlyga - uždirbt mažiau nei LT vidurkis.

Visi kiti turėtų mąstyti apie kitokius sprendimus.

P.S. Šiaip man nesvarbu kiek mano buvęs pensijų fondas uždirbo/pradirbo - dzin.

Pirma, reikia ne tik mokėti, bet ir realybėje nusipirkti, pageidautina reguliariai, ir per krizes, ir per pakilimus.

Antra, reikia nepamiršti, kad kelio gale išsiimant teks susimokėti mokesčius valstybei.

Trečia, kol kas vis dar galioja paskata, kas prie vidutinės algos pirmaisiais metais sukuria papildomą 50% grąžą, kas vėlesniais metais greičiau augina pagrindinę sumą per sudėtines palūkanas.

Ketvirta, niekas nedraudžia pirkti asmeniškai ETF, jei turi galiojančią pensijų sutartį ir kelio gale turėti dar daugiau.

Visi ETF, indeksai brangsta tik infliacijos lygiu. Jų viduje vienos akcijos pinga, kitos brangsta, o indeksas stovi vietoje, jei nėra šviežių infliacinių pinigų.

Tie pensijiniai fondai yra ne pinigų uždirbimui, o pinigų apsaugai nuo infliacijos.
Jei nori uždirbti virš infliacijos, tai reikia spekuliuoti akcijomis. Dažna akcija svyruoja keliais procentais per savaitę, bet čia jau reikia domėtis.

Paprastiems eiliniams žmogeliams tai netinka, jiems tik vienas kelias - atiduoti pinigus investiciniams fondams.

Pensijiniai fondai iš principo negali spekuliuoti, nes jie yra per dideli ir paveiks rinką. Pensijinis fondas turi nusipirkti ir laikyti 10m.

Tokios totalios nesąmonės jau seniai nemačiau

sita ruskiu naciu sudu kruva laikosi kremliniu principu, kad 100 kart pakartota nesamone tampa "tiesa".

Pasaulio įmonės sugeba perkelti augančias sąnaudas vartotojams, didindamos savo paslaugų ir prekių kainas. Dėl to ilgalaikėje perspektyvoje jų pelnas ir akcijų vertė auga sparčiau nei infliacija.
Pvz. reali (atėmus infliaciją) Coca-Cola akcijos grąža siekia apie 5,84% kasmet.

Krosniuk, kartais sveika patylėti, kai nesigaudai tame, ką sakai ir net nepatikrini dalykų, nes atrodai labai juokingai

DI aiškina maždaug taip:
--------------------------------
Kodėl „Dow 30“ sugeba aplenkti infliaciją?
1. Kainodaros galia (angl. Pricing Power): „Dow 30“ indeksą sudaro tokie pasauliniai milžinai kaip „Microsoft“, „Apple“, „McDonald's“ ar „Visa“. Kai kyla žaliavų kainos, šios įmonės gali lengvai perkelti kaštus ant vartotojų pečių, padidindamos savo prekių kainas ir taip išlaikydamos pelno maržas.
2. Efektyvumo ir verslo augimas: Įmonės didina pelną ne tik dėl brangstančių prekių (infliacijos), bet ir kurdamos naujus produktus, plėsdamos rinkas bei efektyvindamos procesus.
3. Dividendai: Dalis įmonių pelno kas ketvirtį išmokama investuotojams. Reinvestuojami dividendai sukuria sudėtinių palūkanų efektą, kuris atsiplėšia nuo infliacijos itin dideliu

Trumpalaikė išimtis
Vienintelis momentas, kada ši taisyklė „sulūžta“ – staigūs infliacijos šuoliai. Kai infliacija šokteli per greitai (kaip nutiko pastaraisiais metais), centriniai bankai kelia palūkanų normas. Tai brangina verslo paskolas ir laikinai numuša akcijų kainas. Tokiais periodais „Dow 30“ kurį laiką gali atsilikti nuo infliacijos (fiksuojama neigiama reali grąža), tačiau ekonomikai stabilizavusis, indeksas vėl grįžta prie infliaciją lenkiančio augimo ritmo.

Nuo Covid laikotarpio infliacija ir yra didesnė nei indeksų grąža. Ilgalaikėjė perspektyvoje indeksai kyla infliacijos lygiu, nes yra ribinis pinigų kiekis. Negali keli monopolistai uždirbti per daug, nes jei vienas surenka pinigus, tai kitam nelieka.
Grubiai taip.

Kažkokie pezalai. Pinigų kiekis idealioje ekonomikoje auga kartu su sukurtų prekių ir paslaugų verte (sukurtu BVP). Tuom rūpinasi centriniai bankai. Aišku dažnai jie persistengia.Tada atsiranda infliacija.Prieš treidinant vertėtų pasimokyti ekonomikos pagrindų.

Būtent taip ir turi būti. Kai auga prekių vertė, tai auga ir pinigų kiekis, tada infliacijos nėra.
Nuo 2008 pinigus spausdina daugiau, nei kyla prekių kiekis, o nuo 2020 tai aplamai prarado CB kontrolę, pinigus spausdina kiek netingi, iš čia ir didelė infliacija 10 proc minimum, ir visokie burbulai kaip NT ar dar kažkokie.
O kiek viskas pabrango per pastaruosius metus, tai jau čia net tingisi kalbėti.
Dabar tuo teoriniu modeliu kai pinigų kiekis didėja kartu su prekių kiekiu net nekvepia