Zmogus yra givunas, ir kaip visi givunai, jeigu ilgam nieko nevyksta tam tikrame regione, tai jis apnagleja, ir pradeda ten kurtis savo kaimus, miestus ir veistis karoce.

Tokie incidentai yra pastovus kur nusluoja zmogeliukus tai vulkaniniai aktyvumai, tai cunamiai, tai nuosliauzos nuo kalnu.

Pvz. japonai del Fukushimos incidento kalti tik patys, nes AE tame regione niekada neturejo but pastatyta. Jeigu Cernobylyje sugrojo konstrukciniai prajobai, tai Fukushimoje sugrojo kvailumas sukombinuotas su godumu.

Vietinių Nepale mažai ir žuvo. Pagrinde turistai. Ukrainiečiai sako, kad 50 ukrainiečių jau žuvo ar dingo be žinios, rusai irgi mini 50 rusų, lietuviai lyg apie 1-ną dingusį kalba.

Pagrinde turistai laipioja ten kažkur.

Galetu nuo Everesto kas nors nukrist, nes tas kalnas jau taip apshiktas pasidare, taip apshiktas, kad pizdec.

Tie jobani turistai isvis jau uzpiso visus. Reikia pabrangint nafta ir nutraukt tarptautinius skrydzius.

Alpinistai pasakoja, kad daug lavonų randa lipant į Everestą. Kalnai žuvusių ten. Jei pasidomėtum kiek žuva alpinistų, tai daug jų, dėl deguonies trūkumo, dėl plaučių ir kvėpavimo, daug visokių rizikų. Normalus žmogus nesupras , kodėl alpinistas ten lipa.

Vieną turistą jau nubaudė. Sužadėtinės neišgelbėjo. Matyt kieti tik Donbaso šachtininkus gelbėti.

https://www.youtube.com/watch?v=gCqvjlCX8VA

"Alpinistai pasakoja, kad daug lavonų randa lipant į Everestą"

Prie ko cia pasakoja, video paziurek, ten visur pagrindinese zonose lavonai. Juos patraukia biski kazkur i sona geriausiu atveju. Nukelt - itin brangu, jeigu gimines neturi bapkiu tam, taip ir lieka.

Everestui kaip kalnui nepasiseke ta prasme, kad jis nepaisanant savo didziausio aukscio, nera labai status, ir todel ten nesunku praeit i virsu, zinant marsrutus. Pagrindine problema yra deguonies trukumas lipant vis auksciau.

Todel ir aplipo turistais kaip moshkem.

Himalajuose yra dar du kalnai kurie tik biski mazesni uz Everesta, K2 ir Anapurna. Tai ten turistai nebesiverzia, nes profai alpinistai kopdami gauna gala.

Kad uzsilenksi kopdamas i K2, tikimybe mazdaug 30%, su ta salyga kad jau esi patyres laipiotojas.

Gal kam bus idomu:

China breaks ground on the world’s first supercritical CO2 and molten salt energy plant

https://www.scmp.com/news/china/science/article/3368337/china-breaks-ground-worlds-first-supercritical-co2-and-molten-salt-energy-plant

Tai tik dar vieno tipo energijos kaupiklis. Perteklinę elektros energiją verčia šilumine ir įkaitina druskas, kai elektros trūkumas, tą šilumos energiją verčia vėl į elektros.
Jokio principinio naujo sprendimo nėra.

skirtumas yra kaina, kur kaupiklis is licio kaina ir kur is druskos

Čia klausimas dar didelis kas pigiau, nes kaip supratau iš straipsnio, druska išsilydo. Vadinasi įrengimai brangūs, aušinimo daug reikia. Tame problema.

kas tau blet brangu? rele? nenusishnekek

Tai įsivaizduok talpą su išsilydžiusia druska 1000-1500 laipsnių tenperatūra. Žiūrint kokia ta druska ir kokia lydimosi temperatūra. O dabar pagalvok kokių metalų , kokio aušinimo reikia , kad medžiagos atlaikytų 1000 laipsnių.
Čia tau ne kiaušinius išsivirti puode
Marš fizikos, chemijos mokintis
Čia tau ne naujas fabrikėlis LT, kur iš bulvių krakmolą daro

nereik chemiju, paklausi AI

druska laimi

Ilgas kaupimas (8–12+ val.). Talpos padidinimas kainuoja nedaug, reikia tik daugiau druskos ir didesnių bakų. Turbinos kaina nesikeičia. Ličio atveju kiekviena papildoma valanda reiškia tiek pat papildomų baterijų.
Tarnavimo laikas. Druskos sistema tarnauja 30+ metų ir nedegraduoja nuo ciklų. LFP baterijas reikia keisti po ~15 metų.
Saugumas ir žaliavos. Nėra gaisro rizikos, nereikia ličio, kurio kainos svyruoja.
Esama infrastruktūra. Prie anglinės elektrinės jau yra tinklo jungtis, aušinimas, personalas.
Šiluma. Jei reikia ne elektros, o garo ar šilumos (pramonei, centriniam šildymui), druska atiduoda ją beveik be nuostolių. Tada ji daug pigesnė už bet kokią bateriją.

Pats kaupiklis (druska ir talpos) yra pigus, apie 20–30 $ už kWh šilumos. Tačiau kadangi atgal į elektrą atgaunama tik ~40–50 %, vienai atiduotai elektros kWh reikia sukaupti maždaug dvigubai daugiau šilumos.

druska kaitinama iki 500+C, nedaug visai, gelezis lydosi prie 1538c, tai tu pats pyzdink nx mokytis ameba su buozgalvio galva

Tai va, naudingumo koeficientas mažas
Todėl ta elektrinė pastatyta šalia plieno lydymo įmonės ir pirmiausia naudoja perteklinę šilumą iš liejyklos.
--------------------
The world’s first commercial supercritical carbon dioxide power generation – Chaotan One in China’s southwestern Guizhou province – began commercial operation at the end of last year and uses waste heat from a steel production plant.
----------------------
Nori Vilniuje tokių elektrinių, tai pirmiausia pastatyti reikia plieno lydymo krosnį.
Daugelyje šalių perteklinę šilumą ir taip sunaudoja namų šildymui.
----------------
Joks čia super išradimas, tik kažkas truputi kitaip. Jokių batareikų problemos nesišprendžia tokios elektrinės, nes naudingumo koeficientas mažas.
Kruonio HE turi žymiai didesnį naudingumo koeficientą.

mazas trumpam laikotarpiui, ten tau aishkiai parashyta, jeigu reik energija laikyt daugiau nei 8h ji pasidaro zenkliai pigesne, asile tu blet skaityk kas parashyta, o ne ishtraukinek ish konteksto vatini ishsigimeli

kergudu, o tu kiek nutuoki apie energetiką? Tiek kiek chatgpt parašė?
Šitas perliukas -> "Šiluma. Jei reikia ne elektros, o garo ar šilumos (pramonei, centriniam šildymui), druska atiduoda ją beveik be nuostolių." Visi šiltesni kūnai atiduoda šilumą į aplinką BE NUOSTOLIŲ, o gal matei, kad iš šaltos aplinkos šiltesnis kūnas dar ir energijos pasiurbtų?

Turėjom Vilniuje termofikacines elektrines - gamino elektrą iš perkaitinto garo, kartu gamino šilumą miesto reikmėm. O dalį šilumos išmesdavo tiesiog į atmosferą, nes, na, reikėjo garą aušinti.

Todėl visus tuos kiniškus super puper kažką visada reikia priimti su trupučiu druskos. Fizikos dėsnių, bent jau kol kas, apeiti neišmokom. Viskas gali būti gražu ant popieriaus ir tik pastačius ir kurį laiką eksploatavus elektrinę išlenda trūkumai. Pamenu, kai čia visi nešėsi ant saulės ir pasistatė, berods, Nevadoje, išlydytos druskos elektrinę. Susirask kuo baigėsi ir kodėl.

TIKIU AI, TAVIM NETIKIU

Manim tikėti nereikia, pasiimi fizikos vadovėlį ir ten aiškiai parašytas antrasis termodinamikos dėsnis. Tada pasiimi metalurgijos žinyną ir žiūri, kokios yra išlydytų druskų temperatūros ir kokie metalai tokioje temperatūroje yra pakankamai inertiški, kad greitai neištirptų nuo sąlyčio su druska. Tam naudojami nikelio pagrindo lydiniai, bet ir jie turi savo savybes į kurias reikia atsižvelgti. Kaina tokių lydinių yra apie 50-100 eurų už kilogramą, kai paprastas nerūdijantis plienas kainuoja iki 5, o juoda geležis iki 1. Vat ir įdomu ką ir kaip jie ten pastatė ar dar pastatys.

Tiesa, dar vienas geras perliukas - druską lydys naudodami perteklinę elektros energiją.

neversiu jokiu vadoveliu, paklausiu AI:

Straipsnyje apie tai nerašoma, o konkrečių šio projekto specifikacijų viešai nemačiau. Tačiau išlydytos druskos talpos visame pasaulyje daromos iš esmės vienodai, tad didelė tikimybė, kad ir čia bus tas pats:

Karšta talpa (~560 °C) gaminama iš nerūdijančio plieno, dažniausiai austenitinio, pvz., 347H arba 316. Paprastas plienas tokioje temperatūroje su nitratų druska per greitai koroduotų ir prarastų stiprumą.
Šalta talpa (~290 °C) gaminama iš paprasto anglinio plieno (pvz., A516 Gr.70). Šioje temperatūroje jo pakanka, o jis gerokai pigesnis.

Aplink talpas būna storas izoliacijos sluoksnis (mineralinė vata, keraminis pluoštas), kad per parą temperatūra nukristų tik laipsniu ar keliais. Po karšta talpa įrengiamas specialus pamatas su aušinimu, nes kitaip betonas po ja perkaistų ir trūkinėtų.

Kaip matote, 560 °C yra toli nuo plieno lydymosi temperatūros (~1400–1500 °C). Didžiausi iššūkiai čia yra korozija ir šiluminiai įtempiai: talpa nuolat kaista ir vėsta, todėl gali atsirasti įtrūkimų suvirinimo siūlėse. Būtent dėl tokių problemų kai kurios ankstesnės saulės elektrinės (pvz., „Crescent Dunes“ JAV) turėjo rimtų gedimų.


Austenitinis nerūdijantis plienas (300 serija) kainuoja maždaug 2,5–5 $ už kg, t. y. 2500–5000 $ už toną. Tiksli kaina priklauso nuo markės, regiono ir užsakymo dydžio.


tai jokie 50-100 euru uz kilograma

AI tikiu, tavim ne

Esminis momentas - nėra specifikacijos, todėl ginčytis beprasmiška.

O kadangi tiki AI, tai štai ką atsakė į klausimą, kiek patikimos tokios elektrinės:

Išlydytos druskos elektrinės (dažniausiai naudojamos koncentruotos saulės šilumos jėgainėse, vadinamose CSP – Concentrated Solar Power, arba naujos kartos branduoliniuose reaktoriuose) pasižymi vidutiniu arba aukštu patikimumu tinklo stabilizavimo prasme, tačiau susiduria su rimtais mechaniniais ir operaciniais iššūkiais.Ši technologija išsprendžia pagrindinę atsinaujinančios energetikos problemą – nepastovumą, tačiau pati druskos fizika sukelia inžinerinių sunkumų.🟢 Kodėl jos patikimos? (Privalumai tinklui)Energijos kaupimas ir tiekimas 24/7: Išlydyta druska puikiai išlaiko šilumą. Saulės jėgainės gali rinkti energiją dieną, o elektrą gaminti naktį arba debesuotą dieną. Tai užtikrina nuolatinį, nuspėjamą ir stabilų elektros tiekimą.Žemas slėgis ir saugumas: Skirtingai nuo įprastų atominių ar garo elektrinių, kur vanduo verda esant didžiuliam slėgiui, išlydyta druska lieka skysta labai plačiame temperatūrų diapazone (iki 1000 °C ir daugiau) esant normaliam atmosferiniam slėgiui. Tai drastiškai sumažina sprogimo ar vamzdynų trūkimo riziką.🔴 Kas mažina jų patikimumą? (Techniniai iššūkiai)Didelė korozija: Aukštos temperatūros išlydyta druska yra itin ėsdinanti medžiaga. Ji greitai pažeidžia metalinius vamzdynus, vožtuvus ir siurblius. Tam reikalingi labai brangūs ir specialūs lydiniai, o mechaniniai gedimai dėl korozijos yra dažna tokių elektrinių stabdymo priežastis.Užšalimo (sustingimo) rizika: Druska virsmą į skystį pasiekia tik esant maždaug 220–250 °C temperatūrai. Jei sistemos temperatūra nukrenta žemiau šios ribos (pvz., dėl ilgo gedimo ar netinkamos priežiūros), druska vamzdžiuose sustingsta į akmenį. Tokiu atveju elektrinės atstatymas yra techninis košmaras, reikalaujantis pjaustyti arba kaitinti visą vamzdyną.Mažesnis naudingumo koeficientas: Lyginant su tiesioginėmis ličio jonų baterijomis (kurių efektyvumas siekia >90%), terminis ciklas su išlydyta druska atgal į elektrą grąžina tik apie 70–75% sukauptos energijos.