Nežinau kaip ten su migrantais Australijoje, bet Europoje jų dauguma yra išlaikomi ir dirbti legaliai jiems neapsimoka. Gauna pašalpas ir susiranda kokių nelegalių biznelių. GYvena geriau nei baltieji.

Ne, Australijoj priesingai-emigrantai devinta prakaita braukia o vietiniai tuo naudojasi ir dindas musa. Ir pasalpu jiems lengvai neduoda turi kazkiek metu pradirbt pirma salyje kad prie lovio prieit. O va vietiniai gauna po $700 per savaite nedarbingumo pasalpas, kai minimali alga panasaus dydzio. Kam ten jiems dirbt

Tada Australijoje normali sistema, jei imigrantams nėra pašalpų. O vietiniams dirbti nepasimoka, jei gauna pašalpas lygias su minimalia alga. Ir neapsimoka jiems konkuruoti su imigrantais.

Faktas tas kad po Covido visuomene aptingo ir tiek. O Covido skolas ir gyvenima taukuose per Covida visitek reiks apmoket-nominaliai ar per infliacija, niekur nuo to nepabegs.

Infliacija kažkada gal po 20m taps normali ir viskas normalizuosis. Visi vėl matys tikslą dirbti.
Prie 10 proc infliacijos žmonės nemato tikslo dirbti.
Visa esmė yra infliacijoje.

Infliaciją sureguliuoti gali tik krizė. Verslo begemotai kapitalistai neturi paskatų slopinti infliaciją, nes jie pelnosi iš godumo infliacijos. O glušiai negali nevartoti, nes seniai ant adatos pasodinti.

Ar jums dar nedašilo, kad infliacija tai puikus būdas nurašyti skolas?
Kaip įsiaizduojate sumažinti JAV įsiskolinimą nuo dabartinių 1xx% BVP iki pvz 70%?
Ogi per infliaciją.
Galima piktintis iki negalėjimo, bet to nepakeisi.
Jei turite geresnių būdų skolos nurašymui - siūlykite.

Ne visai taip.

Kad infliacija realiai sumažintų skolą, palūkanų normos turi būti ilgą laiką mažesnės už infliaciją. Su 3.5% infliacija ir 4-5% palūkanų norma skola auga, o ne mažėja.. Nes JAV nuolat refinansuoja savo skolą didesniais kaštais, kas yra visai nepalanku, kai refinansavimo palūkanos rinkoje aukštos. Galiausiai skolos aptarnavimas kainuoja brangiau nei infliacija ją devalvuoja. Greičiau Marse apsigyvensim nei JAV skola pradės mažėt dėl infliacijos

Beje, JAV Social Security ir Medicare išlaidos, kurios sudaro ~35% visų JAV metinių išlaidų, teisiškai yra susietos su infliacija. Kas irgi nepalanku JAV skolos mažinimo ambicijai.

Taip pat jei sąmoningai auginsi infliaciją, doleriukas gali greit tapti rezerviniu WC popieriuku

Nominali Lietuvos skola per dešimtmetį išaugo beveik 3 kartus. Tačiau skolos ir BVP santykis iki šiol išliko panašus.

Kaip ta skola atrodytų, jei nebūtų infliacijos? Koks būtų valstybės biudžetas, jei kasmet nebūtų galima planuoti vis didesnių nominalių pajamų ir išlaidų vien todėl, kad kyla kainos ir atlyginimai?

Čia Lietuvos grafikas, bet paimk beveik bet kurios išsivysčiusios valstybės grafiką – vaizdas bus panašus.

Infliacija nuvertina ne tik žmonių pinigus, bet ir valstybių skolas. Be šio mechanizmo nemažai valstybių tikriausiai būtų priverstos reguliariai restruktūrizuoti skolas arba skelbti nemokumą.

JAV atveju spartesnė infliacija padėtų sumažinti skolos ir BVP santykį arba bent pristabdyti jo augimą.
Bet apetitas kyla bevalgant, todėl artimiausius dvejus Trumpo valdymo metus dėl to nebūčiau toks tikras.

Kad infliacija 3,5 proc. tai čia pasakos vaikams. Reali infliacija yra apie 10 proc., o gal ir daugiau.
Ne vien agurkų kainomis matuojama infliacija, bet ir NT kainomis, auksu, metalais ir dar visu kuo.
Stengiasi JAV nurašyti skolas per infliaciją, tačiau paslėpti ją yra labai sunku. Tas pats yra EU, o rimtas pasakojo apie infliaciją Australijoje iš patirties.
---------------------------------------
Kas liečia krizę, tai ji yra neišvengiama. Kai tik darbo žmonės pradeda "pindėti" tai lauk krizės, kad nuleistų juos ant žemės

Ir taip, ir ne. Negalima infliacijos skaičiuoti vien pagal agurkų kainą, bet statistika yra šiek tiek „pagražinta“.

Pavyzdžiui, automobilis kainavo 10 000 eurų, o pabrango iki 11 000 eurų. Atrodytų, ši dedamoji turėtų rodyti 10 proc. augimą. Tačiau jeigu dėl naujų reikalavimų automobilyje privalomai pradėta montuoti susidūrimo prevencijos sistema, dalis pabrangimo priskiriama ne infliacijai, o pagerėjusiai prekės kokybei. Todėl į infliacijos skaičiavimą pateks ne visi 10 proc. Va tokia inžinerija vyksta.

Kitas fokusas – krepšelio sudėtis ir svoriai. Jeigu pabrangus ryžiams žmonės pradeda pirkti daugiau perlinių kruopų, atnaujinant krepšelį ryžių svoris gali sumažėti, o perlinių kruopų – padidėti. Tai nedaroma kiekvieną mėnesį ir prekės nekeičiamos pagal tai, kuri mažiau pabrango, bet rezultatas panašus: skaičiuojama kintančio vartojimo krepšelio kaina, o ne kiek kainuotų nuolat pirkti lygiai tas pačias prekes.

Tai su ta infliacijos statistika daug panašių "bajerių" yra. Aš net galvos nebesuku. Reali infliacija yra apie 10 proc.
Man rodiklis yra aukso kaina.

Mariau, infliacija veikia ir skaitiklį, ir vardiklį, nes BVP matuojamas faktinėmis kainomis. Jei pagamintų prekių kiekis nepasikeis, o kainos išaugs 10%, BVP irgi išaugs 10% vien dėl infliacijos.

O dėl infliacijos kylant palūkanų normoms, kiekvienas naujai pasiskolintas USD pareikalauja didesnių aptarnavimo kaštų (palūkanų), o tai dar labiau pučia būsimą skolą.

Tai mes apie tą patį. Dėl infliacijos BVP eurais ar doleriais didėja, net jeigu realiai daugiau nieko nepagaminame. O anksčiau paimta skola nuo to nepadidėja – ji tiesiog nuvertėja.

Augančios palūkanos šio efekto nepanaikina. Jos pabrangina naują ir refinansuojamą skolą, o seniau paimta fiksuotų palūkanų skola nuvertėja iš karto.

JAV problema paprasta – valdžia nuolat išleidžia daugiau, nei surenka. Infliacija skolą tirpdo, o biudžeto deficitas ją augina. Kol kas deficitas laimi.

Kad ir kaip ten bandoma isvartyt ta oficialia infliacija, vistiek pagrindinis rodiklis yra asmenine infliacija, t.y kiek kainuoja palaikyti tuos pacius gyvenimo standartus lyginant su praejusiais metais, nominalia verte, neatsizvelgiant i pajamas. Oficili reikalinga tik bankams ir institucijoms, o paprastiems mirtingiesiems reikia gyvent ir moket realias kainas uz viska, ir tos realios kainos ir yra tikroji infliacija.

O kad US long bondai losina 3,5 proc per metus prie dabartiniu palukanu tai cia faktas, o ne speliojimai.

"sena fix palūkanų skola nuvertėja iškart" - pusė JAV skolos yra santykinai trumpa - 1-3 m. trukmės. Tai reiškia, kad "sena skola" net neturi laiko nuvertėt. Refinansuojant ji tampa brangesne skola greičiau nei gali nuvertėt dėl infliacijos.

"Augančios palūkanos šio efekto nepanaikina." - augančios palūkanos ir negali to padaryti, jos gali tik dar labiau padidinti skolą dėl brangesnio refinansavimo.

"Infliacija skolą tirpdo, o biudžeto deficitas ją augina." - pati infliacija irgi pučia deficitą, nes reikia "išlaidauti" aukštesnėm kainom. ~35% biudžeto išlaidų netgi teisiškai indeksuojamos pagal infliaciją.

Tu sumaišai du skirtingus dalykus: senos skolos realios vertės mažėjimą ir naujo skolinimosi kainą.

Jeigu valstybė metams pasiskolino 100 dolerių už 2 %, o per metus kainos pakilo 5 %, grąžinami 102 doleriai turi tik apie 97 dolerių ankstesnę perkamąją galią. Vadinasi, sena skola realiai nuvertėjo. Tai, kad po metų refinansuoti teks brangiau, ankstesnio nuvertėjimo neatšaukia – tiesiog pabrangina naują skolą.

Taip, trumpas skolos terminas šią naudą sumažina. Taip pat dalis išlaidų indeksuojama. Bet kartu su kainomis paprastai kyla nominalus BVP, atlyginimai ir mokesčių pajamos. Todėl teigti, kad infliacija tik didina deficitą, irgi negalima.

2005 m. Lietuvos skola buvo apie 3,7 mlrd. eurų – maždaug 18 % BVP. Šiandien tie patys 3,7 mlrd. būtų tik apie 4,4 % BVP. Dalį skirtumo sukūrė realus augimas, dalį – pinigų nuvertėjimas. Tai ir yra mano mintis: sena nominali skola nuvertėja, nors nauji deficitai bendrą skolą gali auginti dar greičiau.

Grąžinamiems 97 usd turėsi išleisti naują ~105 usd emisiją (nei jei infliacija 5%, vadinasi ir rinkos palūkanos bus į tą pusę). Tai koks čia nuvertėjimas, jei senai skolai dengti išleidi 2-3 kartus brangesnę naują skolą? Tai čia tik popierinis, o ne realus nuvertėjimas. Ir kur čia tada realus skolos mažinimas long-term, apie ką visa diskusija ir prasidėjo?

Jūs suplakate skolos sumą ir palūkanas.

97 USD yra 102 USD perkamoji galia po 5 % infliacijos. Grąžinti vis tiek reikia 102 USD, todėl refinansavimui skolintis reikia 102, o ne 105 USD.

Jei naujos skolos palūkanos 5 %, tai po metų reikės grąžinti 107,10 USD. Jei per tuos metus infliacija vėl bus 5 %, tie 107,10 USD bus verti tiek, kiek šiandien 102 USD.

Ir skola nėra „2–3 kartus brangesnė“. Nuo 2 iki 5 % pabrango palūkanos, o ne visa skola.

Ar bendra skola ilgainiui mažės, jau priklauso nuo biudžeto deficito. Aš sakau tik tiek, kad sena nominali skola dėl infliacijos nuvertėja.