Perskaičiau apie Christine Lagarde perspėjimą dėl Europos priklausomybės nuo užsienio DI:
https://www.traders.lt/page.php?id=40971

Ir pagalvojau – problema juk gerokai platesnė.

Kompiuteriai ir telefonai – kur europietiški prekių ženklai?
Kasdienė skaitmeninė aplinka – „Windows“, „Android“, „iOS“, „Google“, „Microsoft“.
Reklamos pinigus nešame „Google“, „Facebook“, „Instagram“.
Vaizdo turinį žiūrime per „YouTube“, „Netflix“, „Apple TV“.
Elektronikos gamyboje remiamės Azija.
Dėl automobilių pramonės ateities irgi vis daugiau klausimų.

Dabar dar DI. Ar ir čia mokėsime už prieigą prie infrastruktūros, kurios nei valdome, nei galime kontroliuoti? O „Starlink“ kelia panašų klausimą dėl palydovinio ryšio (internetas? telefonija?).

Taip, turime ASML, SAP, „Siemens“, „Airbus“, „Nokia“, „Ericsson“, turime ir savo DI kūrėjų. Bet ar šių stiprybių pakanka, kad Europa pati formuotų technologinę ateitį?

Kiek ilgai galime išlaikyti europietišką gerovę, jei vis daugiau svarbių technologijų, platformų ir sprendimų kontroliuojama kitur?

Ar bus Europos renesansas? Kas jį galėtų užkurti – bendresnė kapitalo rinka, pigesnė energija, mažiau biurokratijos, investicijos į mokslą ir verslą? Ir kuriose Europos įmonėse ar sektoriuose jau matote to ženklų?

P. S. Forume prie JAV ir pasaulio rinkų bandžiau rasti „Europos rinkos“. Neradau net atskiro skyriaus. Gal tiesiog blogai ieškojau, bet simboliška.

https://www.traders.lt/forums.php?m=posts&q=2771

Blogai ieškojai šiaip tema įdomi. Asmeniškai visur kur įmanoma ir yra adekvati alternatyva stengsiuosi rinktis europietiškus produktus ir paslaugas, taip pat skatinu tą daryti ir kitus. Realybė parode, kad kitais pasitikėti sunkiai begalima todėl reikia kaip įmanoma labiau vystyti vietine rinka, verslus, technologijas ir t.t.

Kada bus daugiau laiko prisesiu plačiau parašyti, nes panašios mintys kurias aprašei galvoj sukosi jau dar iki viešų asmenu kalbejimo

"Ar bus Europos renesansas? Kas jį galėtų užkurti – bendresnė kapitalo rinka, pigesnė energija, mažiau biurokratijos, investicijos į mokslą ir verslą? Ir kuriose Europos įmonėse ar sektoriuose jau matote to ženklų?"


Nebus jokio renesanso. Ir prie ko cia energija, investicijos ir kitos nesamones.

Demografijai pizda, vat ir atsakymas. Ta prasme, del energijos gal ir teisus kazkiek - pas senius jos nebera. O pas vidutinio amziaus jau nebera motyvacijos.

Nebent tikiesi kad inzinieriai ir daktarai suveshti is Sirijos ir Afrikos, uzkurs cia tau nesibaigianti Europos renesansa, muahahaha

Apskritai tai Europa daro daug kokybisku dalyku, o kad jai nepavyko susiziobt po savim pasauliniu IT brandu, tai as nelaikau to kazkokiu dideliu provalu.

Ir tas AI - pervertinta chujnia.

Laikas istraukt galvas is kompu ir paziuret kas aplinkui darosi.

O aplinkui skraido dronai visokie, is rusijos.

Rusija ketina pult, o Europa gintis.

Del to laikas vystyt karo technologijas, kaip senais gerais laikais.

O ne shuda jutubuose ir netflixuose malt.

"Ir pagalvojau – problema juk gerokai platesnė."

Ten surašei tik paviršių, todėl tamstai atrodo kaip problema. Realybėje, be vokiškos optikos ir lazerių, olandai negalėtų pagaminti litografijos staklių, be staklių taivaniečiai negalėtų pagaminti apple čipų, ir kt. komponentų, kurių be vokiškų spec. klijų negalėtų užlieti į visumą. Už kiekvieno tamstos suvardinto tech. giganto rasite aibe mažų ir vidutinių kompanijų europoje apie kurias girdėjote viena ausimi arba išvis nieko negirdėjote. Jos pasižymi tuo, kad dažniausiai gamina vieną arba kelis nišinius produktus, komponentus, medžiagas, bet tai daro geriausiai šioje planetoje, visiškai dominuodamos savo srities rinką. Taip kad renesanso toje dalyje nereikia, europa kontroliuoja esmines technologines gamybos ir tiekimo grandines, kai tuo tarpu vartotojas mato amerikietiškus prekės ženklus instinktyviai galvodamas kad visa tai yra made in usa.

Tikroji bėda ir renesanso stoka yra kitkame, politinės sąjungos nebuvime, kai turime jos trūkumus, bet neturime jos privalumų. Su tais konkurencingumo raportais galime save plakti kiek norime, problemos tai neišspręs.

Vienintelis sansas jeuropos renesansui, yra susiliet su Rusija. Pigi energija plius know how, ir butu galima nuleist i klozeta ir pacius status.

Butent del ko pydar-globalistai, statai ir britai taip stengiasi toliau kurstyt kara.

tai kad kaimynai rusai nenori lietis jie nori kariauti. Jiem nereikia technologiju, jiems reikia karo ir chaoso.
Taigi, apie liejimusis su rusais čia reikia pamiršti ateinančius 30-50 metų.

Cia taip propaganda pisa prota. Realiai jiems reikia issiaiskint santykius su ukrais.

Del ko reikia ukrus jiems tiesiog atiduot kad suestu.

O tada amzina taika, dzinsai, druzba, zvacka.

cia kai myzhalota propaganda nuploja tave kaip shudina vabala ir kai wishfull thinking susiduria su realybe

atėjo karvė ir apšiko naują temą

Nebus jokio renesanso, dar 5 metai ir Kinija bus pasaulio lyderė absoliučiai visko.
Tie patys vokiečiai uždaro gamyklas pas save ir ypatingai chemijos pramonę, ir perkelia jas į Kiniją ar JAV. O ką daryti? Energija dabar brangi Europoje.
Europa pasikėlė ant pigios rusiškos energijos nuo TSRS laikų. Gamino vamzdžius TSRS, o ta tiekė dujas.
Dabar atsisakėme pigių dujų.

Europos laukia sunki žiema: centrinis bankas taikosi griežtinti pinigų politiką, brangsta skolinimasis vyriausybėms. Priežastis – nutrūkusi sąlyginė vasaros ramybė energijos išteklių rinkose.
Europa dar vieną geopolitinių neramumų apimtą žiemą pasitinka augančiomis energijos kainomis ir žemyn koreguojama ekonomikos augimo perspektyva. Europos centrinis bankas (ECB), siekdamas suvaldyti infliacijos lūkesčius, griežtina pinigų politiką. Rugsėjo susitikime jis bazines palūkanų normas kilstelėjo 25 baziniais punktais. Palūkanų norma už pasinaudojimą indėlių galimybe pasiekė 2,5%.

„Sprendimas akivaizdus“, – vienbalsį sutarimą apibūdino Christine Lagarde, antro svarbiausio pasaulio centrinio banko vadovė, spaudos konferencijoje po paskelbto sprendimo.



Plačiau: https://www.vz.lt/rinkos/2026/09/17/energetikos-krize-ateina-bausti-europos-infliacija-brangus-skolinimasis-ir-galimybes-investuotojams-590048
-------------------------
Tai va ir visa EU perspektyva. Energetikos krizė.

koks turi būti nuosmukis tokio tipo spaudoje, kad priima į darbą skystapročio sugebėjimų žmogų , ta prasme, kad nėra temos, kurioje galėtų ką nors kompetetingo pasakyti ..

gerai, kad yra pečius , jis iš karto suranda savo lygio tekstus...

žemesnės palūkanos tik japonijoje ir šveicarijoje. ......

toliau nesuvokimas apie ką rašo . krizė , tai staigus sisteminis lūžis , kai nebeveikia seni modeliai . konkrečiu atveju jei brangsta energija , tai tęsiasi trendas ir galima tai vadinti kaip norit, bet ne krizė , nes sprendimui reikia didinti išgavimą , kas vyko paskutinius dešimt metų. krizė energetikoje bus tada, kai bus perteklius ir prasidės energetinių kompanijų bankrotai. jau dabar realiai išgavimo pajėgumai yra didesni nei reikia, ir dabar vyksta dirbtinis tiekimo apribojimas ir perskirstymas , tuo sukuriamos sąlygos sunkesnei krizei , kadangi veikia ne rinkos sąlygos.

Energetinė krizė EU todėl, kad trūksta energijos. To pasekoje energija brangsta, pramonė pasidaro nekonkurencinga ir keliasi iš Europos į Kiniją ar JAV.
Pramonė uždaroma EU, tada ir atsiranda energijos perteklius. Nėra energijos - nėra ir pramonės, nėra pramonės - nereikia ir energijos.
Kas čia nesuprantama? Todėl VZ ir mini šią problemą.

Mini ir EU galvos jau šią problemą. Sako, kad AE uždarymas Vokietijoje buvo klaida

Nu pečius ir duoda proto virazu. Trūksta energijos vienintelė vieta kur matau, kad truktų energijos tai pelkių orda, kur stovi eilėse prie kolonkiu po kelias paras vildamiesi kad benzo atveš.

Energijos yra pakankamai, problema trumpu/vidutiniu laikotarpiu yra kaina. Ilgu laikotarpiu tas išeis į naudą, nes paskatins greitesne elektrifikacija, efektyvesni energijos naudojimą, atsinaujinančia energetika ir t.t. kasrwliai jau turėjo būti seniausiai įgyvendinta praktikoje jeigu tam tikri politikai nebūtų sėdėję kremliaus kišenėje. Bet geriau vėliau negu niekad

Tai tada paaiškink tai Vokietijos pramonės koncernams
Energijos pakankamai yra tik Kinijoje, todėl ten ir bėga įmonės.
Va tau DI apžvalga šia tema:
-------------------
Nėra tikslaus skaičiaus, kiek Vokietijos chemijos įmonių visiškai uždarė veiklą Vokietijoje ir „persikėlė“ į Kiniją, nes vyksta ne masinis fizinis įmonių išsikėlimas, o gamybos pajėgumų perkėlimas ir milžiniškos naujos investicijos Kinijoje, kartu mažinant veiklą bei darbo vietas pačioje Vokietijoje. Vokietijos chemijos pramonė šiuo metu išgyvena struktūrinę krizę dėl aukštų energijos kainų Europoje ir biurokratijos, todėl didieji pramonės gigantai renkasi plėtrą Azijoje.Svarbiausi šios tendencijos pavyzdžiai ir skaičiai:

BASF (didžiausias pasaulyje chemijos koncernas): Ši įmonė yra ryškiausias pavyzdys. 2026 m. kovą BASF Kinijoje, Džandziango mieste, oficialiai atidarė pilnai veikiantį 8,7 mlrd. eurų vertės gamybos kompleksą (Verbund site), kuris yra didžiausia vienetinė užsienio investicija bendrovės istorijoje. Tuo pačiu metu BASF masiškai mažina išlaidas ir naikina darbo vietas savo istorinėje būstinėje Liudvigshafene (Vokietijoje) bei uždarė ten dalį gamyklų. Kinijoje bendrovė iš viso valdo apie 29 gamybines vietas. [1]

Covestro: Kitas Vokietijos chemijos milžinas taip pat nuosekliai plečia savo veiklą Kinijoje. Šanchajuje bendrovė valdo savo didžiausią pasaulyje gamybos bazę, kurioje veikia 12 gamyklų.

Nesiginčysiu, bet išsisaugosim. Pažiūrėsim, kaip bus.

Nereikia bijoti, šildymas kažkiek pabrangs, bet dujų šildymui užteks. Kokias pramonės įmones sustabdys EU, nevartos jos energijos. Tiek ir bėdų. Pakovosime su klimato kaita

Jo jo, taip traukiasi Vokietijoje, kad duselforfe nauja gamykla iškilo

https://www.basf.com/global/en/media/news-releases/2026/07/p-26-127

Ant kiek turi būti nemastanciu, kad mėtytis DI (o jeigu tiksliau kažkieno neaišku kaip ir neaišku kokiu pagrindu suprogramuotais) tekstais

Davei patį geriausią Vokietijos deindustrializacijos pavyzdį
Tikriausiai neskaitei straipsnio? Tavo duotame straipsnyje rašoma, kad BASF pastatė drėkinamų medžiagų odai fabrikėlį iš atsinaujinančių natūralių augalų. Nežinau gal bulvių, obuolių ar bananų?
Tai didžiausios jos investicijos šiame mieste per 10m
------------------------
Tuo tarpu BASF perkėlė į Kiniją chemijos fabrikus perdirbančius dujas, naftą ir gaminančius polimerus, plastmases , etileną ir t.t. visokias plastmases medicinai, automobiliams, lėktuvams ir t.t. Kam tokie fabrikai reikalingi EU, jei dujų nėra.
Pasitikrink google.
---------------------
Reziume: buvo B, o liko tik pirštelis. Plastmases EU dabar pirks iš Kinijos, o drėkinamus kremus gaminsime Vokietijoje. Ot tai pasiekimas ir pažanga

Prikabintos bylos