Rašinio ir online pokalbio nereikėjo? DI stipriai veikią viską įsk. ir priėmimo procedūras. jav pavyzdžiu šalis praktiškai į dvi dalis skilusi šiuo klausimu, kaip beveik ir dauguma kitų klausimų.

ne. kažkiek tai apima anglų IELTS vertinimas , minimumas buvo 6.5 . bet kaip sakė , mokantis reikėjo kiek daugiau...

egzaminas, pvz. lietuvių k., apima siaurą temą, pvz. vieno iš rašytojų kūrybą, kuriai mokinys gali būti abejingas, o lietuvių k. pažymys metiniame atestate yra jo kelių metų nuoseklaus darbo įvertinimas, todėl daug objektyviau atspindi žinių lygį.


kalba buvo apie Lietuvos abiturientų baigiamuosius egzaminus ir priėmimą į aukštąsias mokyklas, o ne apie išimtinę sovietinio "stukačiaus" darbinę karjerą - su "organų" siuntimu vykti kelti "kvalifikacijos" į bolševikų spec. školą Leningrade, su tikslu ją baigus, tapti bolševikų nomenklatūra, bet dėl gebėjimų trūkumo būti "išbrokuotu"...

griūk negyvas . skaityk dar dešimt kartų apie ką parašyta... , nesupranti tiesioginės kalbos dažnokai , tiek to , bet čia jau klinika. bandyk suprasti pagal kodines raides IELTS , londono ekonomikos, imd lozanoje, magistras , bakalauras... tokių žodžių sovietijoje nebuvo.

p.s o kaip buvo sovietijoje rimtose įstaigose parašiau anksčiau ,-egzaminai, testai, kvotos...

kalbu apie tave, o ne apie tavo vaikus, ir taip - sovietiniame Leningrado a. ždanovo politekonomikos universitete lietuviams ir kitų sąjunginių respublikų sovietinių organų siųstiems "studentams" buvo nustatytos kvotos...

"Objektyviau" ar ne atspindimas lygis - neapibrėžta ir todėl nepamatuojama sąvoka, dėl kurios ir ginčijatės. Ir taip yra todėl, kad taikymo sritis pernelyg generalizuota, todėl galima rasti "objektyvių" argumentų abiem atvejam.

Manau daug lengviau būtų sutarti imant nagrinėti kelis reprezentatyvius atvejus ir analogijas.

Ar stojant į sporto universitetą ar Karo akademiją, kur reikalingas tam tikras fizinis pasiruošimas, reikėtų vertinti jaunuolio fizinius pasiekimus stojimo (egzamino) dieną, ar per paskutinius metus, ar tris?

Ar stojant į Muzikos ir Teatro akademiją reikėtų vertinti jaunuolių talentą, kūrybiškumą, balsą ir pan. stojimo (egzaminų) dieną, ar per pastaruosius kelis metus?

Jei vertiname ilgesnį "stabilaus" mokymosi laiką ir pažymius jo metu, tai ar vertiname galvoje stojimo "egzamino" dieną turimas žinias, ar charakterio savybes (pastovumą, kruopštumą, discipliną)? Jei iš tiesų svarbu šios savybės, gal reikėtų taip ir įvardinti, o ne apsimesti, jog vykdomas "žinių patikrinimas"?

serž, mes kalbėjome apie abituriento intelekto, jo mokslo vidurinėje mokykloje metu sukauptų žinių įvertinimą, o pats kalbi apie išimtinius, specialaus pasirengimo atvejus (fizinių savybių, raumenų, ištvermės, balso išlavinimo ir pan.) įvertinimą, stojant į sporto, karinio rengimo mokyklas ar konservatorijas... Savaime suprantama, kad bręstančio organizmo fizinės savybės (raumenys, jėga, ištvermė, balsas) keičiasi kasmet ir todėl vertinami jaunuoliui stojant į atitinkamos specializacijos mokslo įstaigas, bet tai neturi nieko bendro su įprastiniu matematikos, kalbų, fizikos, chemijos, istorijos ar geografijos žinių, kurios kaupiamos visą mokymosi laikotarpį, vertinimu... Baigiant vidurinę, nėra fizinės jėgos, ištvermės ar aktorinio meistriškumo ir gebėjimo pataikyti į natą egzaminų...

cos, aš nesiginčiju - tiesiog pateikiau pavyzdžius, kurie akivaizdūs ir iškrenta iš generalizuoto "visiems geriausias vertinimo būdas" konteksto, įrodo, kad negali būti vieno kurpaliaus visiems be išimties abiturientams, vertinant jų pasirengimą studijoms.

Juk iš tiesų "žinių vertinimo" tikslas ir yra tik konkursinės eilės universitetams ar kolegijoms sudarymas. Jokio kito prasmingo tikslo nėra, kaip antai "tiesiog sužinot, ar tavo vaikas gudrus matematikoje, ar ne". Gali būti, kad kažkam tai įdomu - bet švietimo sistema veikia ne tam, kad tenkinti tokį poreikį.

Tuomet jei jau sutariame, kad tam tikroms specialybėms ir studijoms tikrai yra prasmingesnis momentinis įvertinimas, tuomet žiūrim toliau, ar ir kitur svarbu, kas iš tiesų yra jaunuolio galvoje, kiek tai prasminga universitetui.

Vėl galima imti edge case, kai jaunuolis ilgainiui iš tiesų mokėsi prasčiau, arba tiesiog neskyrė pakankamai dėmesio, arba praleido dėl ligos kažką, tačiau paskutinius mėnesius skyrė daug laiko ir papildomo mokymosi jam reikiamam dalykui, ir įgijo žinias, kurias "egzaminas" parodė, kaip geresnes, nei iki tol buvę metai. Tai ar tai reiškia, kad forma nugali galvos turinį?

blogai, jeigu vaikai priversti nuo mazumes visus metus rinkt pazymius del balu aukstumo. Balu, kurie turetu lemt ju ateiti. Reikia vaikams ir jauniems zmonems leist pabut vaikais ir jauniems. Kol jie dar patys nezino, ko nori.

O motyvuotas jaunuolis uzsibrezes tiksla, tai tikrai sugebes ana pasiekt. Pasiruos ir istos ne pirmais, tai is antro -trecio karto, kur panorejes etc. Tam reik noro ir siek tiek pastangu. Nieko cia stebuklingo.

Pvz: senas pazistamas sovdepijos laikais sugalvojo stot aukstojon sostinej, kur buvo uzsienio kl stojamasis. O musu kaimo mokykloj ir "prastesniu" zmoniu vaiku klasej kasmet moke vis kitas/a praktikantas/e ir ziniu lygis buvo artimas 0. Po 10 klases zmogus is kruvos, skirtos makulaturai, susrinko visu klasiu nuo 5 iki 11 nurasytus vadovelius ir per vasara savarankiskai isstudijavo visa mokyklini anglu kalbos kursa. Stojamuosiuose gavo 5 (is 5).

Gaila, kad negalima pliuso uždėti už šita mintį. Įkalčiau kokius 5 drasiai

Sutinku su ZZ. Kiekvienas etapas gyvenime turi atlikti savo užduotį, tuo pačiu paruošdamas kitam. Pažymiai, vertinimas ankstyvesnėse fazėse turėtų sukurti žaidimo, varžymosi, augimo jausmą. Ne įkalti vinį būsimame etape - "tu aštuntoj klasėj prastai skaičiavai, todėl po 12 negalėsi įstoti į XYZ"

Ir argumentas, kad "susijaudino, bijojo, tik šito vieno dalyko ir nežinojo (o šiaip tai grynai indigo vaikas) todėl išlaikė prasčiau" netenka svorio, nes visas 12 metų "kursas" mokykloje, po kurio dauguma sulaukia 18 metų (tampa pilnamečiais, gali vairuoti, balsuoti ir t.t.) turi paruošti ir tokiam streso lygiui. Gal dėl to tai ir vadinasi "brandos egzaminai"?

tai tik reiškia, kad abiturientas "susitupėjo", subrendo morališkai ir suprato, kad artėja momentas, galintis nulemti jo ateitį, todėl, sutinkamai su galiojančia mokslo tvarka, paskutiniais mėnesiais puolė mokytis. Sakoma: "ko neprivalgei - neprilaižysi", jei baigiamųjų egzaminų nebūtų, o stojant, būtų atsižvelgiama į atestato rezultatus, galbūt tai jam padėtų "susitupėti" anksčiau, ne paskutinių mėnesių, o paskutinių metų bėgyje.

brandos atestato balai neatima iš vaikų vaikystės, nes juose atsispindi tik kelių paskutiniųjų vid. mokyklos metų mokslo rezultatai, kai vaikai jau tampa jaunuoliais.

" Gal dėl to tai ir vadinasi "brandos egzaminai"?"

Bandos, o ne brandos egzaminai. Yra konvejeris, vadinasi turi būti ir cechas. Taip sistema organizuota. Tai industrinės revoliucijos palikimas. Važiuojam, kol nebevažiuosim. O jūsų klausimai mano galva labai adekvatūs, ar taip turėtų būti, žinant, kad stovime ant sekančios slenksčio.

cos - būtų gerai, jei "susitupėjimas" būtų mechaninis, valdomas ir tuo pačiu visiems vienodu greičiu pasiekiamas procesas. Tuomet būtų galima pagal jį vertinti. Dėl "prilaižymo" - nesutinku, nes ne mokslinis, net "anti-mokslinis" liaudies išsireiškimas. Kodėl netinkamas? Nes empiriškai jį patvirtint ar paneigt ir skirti egzaminai. Išlaikei - prilaižei. Neišlaikei - neprilaižei.

Kiek suprantu medikai (plačiaja prasme) ne veltui suskirstę brendimą etapais (https://pvc.lt/be-kategorijos-lt/vaiko-raidos-etapai-2/). Ankstyviesiems taikomos apsaugos priemonės, o vėlesniems - bent jau atsakomybės ribojimas. Todėl "tikėjimasis, kad susitupės" reikštų atskaitos sistemos keitimą, ir vertinimą vėlgi ne žinių, o susitupėjimo greičio. Šiuo atveju sistema sukurta įvertinti etapo pasiekimus etapo pabaigoje.

Nu, susitarėt? Kaip vadinsis jūsų partija, kada rinkimai?

serž, stebint esamą egzaminų praktiką, matom, kad keletą paskutiniųjų metų Lietuvoje dėl jų kyla pastovūs skandalai, privedantys prie dirbtinio, nepagrįsto, egzaminų balų didinimo egzamino neišlaikiusiems abiturientams (atsiranda "lygūs" ir "lygesni"), dėl to kyla kitų abiturientų ir jų tėvų nepasitenkinimas, prasideda teisinis politikų sprendimų vertinimas. Pavyzdys - paskutiniųjų metų matematikos egzaminai, kur nemažai abiturientų lieka "neprilaižę", dėl to kyla minėtos problemos. Viso to nebūtų, jei žinių vertinimas būtų vykdomas ne egzamino (su neobjektyviu vertinimu ir "dovanotais" balais), o objektyvių brandos atestato rezultatų vertinimo būdu.

visiškai sutinku - tai, kas vyksta su egzaminų tvarka (ne pati vertinimo idėja) yra apgailėtina (ir anti-teisiška, ką nurodė ir KT). Kaip ir daugybėje kitų sričių. Bet tik dėl to, kad nevispročiai nesugeba dirbti, nereikia ieškoti workaroundų.

Tykiam bebru ezere

https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/saviems-ir-pareigos-ir-pinigai-malinauskas-prabilo-apie-tai-kas-vyksta-kauno-rajone-120298720

riebiausiu bebru bebryne.

https://www.delfi.lt/naujienos/politika/skandalai-nesibaigia-raudondvario-dvaras-perka-is-savo-direktores-pavaduotojo-imones-120299110

liaudies balsas: senasis landsbirbis kalciausias, kad komuniaku nuo valdzios neatskyre. Ir del pavogto kolchozu siferio taip pat.

kai tie patys valdo ~40 metų nėr ko stebėtis - padugnės į politiką išleido savo tokius pačius ujobkus-vaikučius, tai tie ir atitinkamai "dirba" pagal tėvų komunistinės jaunystės schemas... jau pseudopolitikų dinastijas netgi spėjom užturėt.

Pinsku gyvatyno senoves zygdarbiai

https://www.delfi.lt/naujienos/lietuvoje/uz-ka-maximos-bendrove-mokejo-politiku-pinsku-seimos-verslui-120295254