Žinoma, kad skirtingi rizikos profiliai visų trijų mano paminėtų. Nei vienas neturi tokio stipraus užstato, kad projektą finansuotų bankas. Čia tik obligacijų finansuotojams atrodo, kad užstatas labai stiprus. Bet aš kaip jau minėjau, obligacijų rinka tokia, kad tiesiog skirstau lėšas praktiškai į visus emitentus. Vieni su geresniu užstatu ir mažesnėmis palūkanomis, kiti su tikėjimu paremtu užstatu ir didesnėmis palūkanomis

Invaldos fondas neseniai su mėnesiniais mokėjimais paleidęs buvo, bet taip, reta.

Latvių Grenardi jau senokai leidžia bondus su mėnesiniais mokėjimais

Ir vėl netiesa Tewox ir lenkus finansuoja bankai. Šie tiesiog ant viršaus užsideda obligacijas, kad nereikėtų naudoti akcininkų pinigų O Kvartalo bankai nefinansuoja, nes bankams neapsimoka finansuoti NT plėtros dėl CRR reikalavimų.

viešpatiešvenčiausias, ar čia bandai prigauti dėl vieno dievo įsakymo "Nekalbėk netiesos" ? Tiesa tokia, kad ir Tewox ir Solid Capital turi pradinį(senior) bankų finansavimą ir jie turi pagrindinį užstatą. Tai normali praktika dasifinansuoti su bondais. Jeigu galvoji, kad vienas iš šitų projektų turi laaabai stiprų užstatą bondininkams... nu ką aš žinau, neberašysiu netiesos Kvartalas statosi, renkasi pinigus su bondais, bandys surinkti bent jau 70proc užimtumą ir tada refinansuosis bankuose bei grąžins pinigus bondininkams. Kaip buvo su Hero pastatu. Jeigu nuomininkų nebus, bondininkai gaus barankos skylę arba galės prasitęsinėti bondus tol kol užsipildys pastatas ir bus pakankamas srautas bankiniam finansavimui.
Nežinau ar čia tiesą parašiau, bet man taip paprastai aiškinasi tiesa ar netiesa apie "gerus" obligacijų užstatus. Jų tiesiog nėra
Ką aš noriu pasakyti, nepaisant tiesa, tai ar ne? Visi bondų užstatai šikpopieriaus verti, nors mano asmeninis investicinis portfelis 25proc užpildytas bondais

1. Negalvoju. Ir nerašiau, kad galvoju. Tiesiog oponavau Jūsų teiginiui, kad Tewox ar lenkų nefinansuoja bankai.
2. Gal čigonas esate? Nes včigono vaikai visada nuspėja orus, nes vienas sako, kad lis, o kitas - kad nelis...
3. Netiesa. Yra įvairių emisijų su įvairiais užstatais. Čia tas pats, kas sakyti, kad "visi vagys".

Signet Baltic Bond Fund

kaip jie apskaiciuoja savo vienutu kaina? ar itraukia ir obligaciju kainu sviravymus, ar tik gautas mokejimus uz obligacijus % ir priskaiciuoja i viento kaina?

Gal kas nors turit daugiau izvalgos ir supratimo, negu as, tikiuosi pasidalinsit

o kas tas Rewox?

Didesne dauguma Baltike leidziamu obligaciju yra ne kas kita kaip junk bondai.

"junk bond" nėra kažkokia neigiama savybė, o labiau obligacijų rūšis ar klasė

Aisku kad neigiama. Itin aukstos rizikos instrumentas su itin maza graza. Vieninteles obligacijos i kurias verta kreipti demesi yra Vyriausybes leidziama skola. Nori didesnes grazos ir didesnes rizikos? tai turi buti adekvatus subalansuotas dalykas. Nes junk bondai dadeda tik 2-4% prie grazos bet rizika padidina x kartu. Man Aukso alfa stokai atrodo mazesnes rizikos nei junk bondai, kur graza yra adekvati rizikai.

Blogiems laikams atejus stokai down 70-80%, o junk bondu emitentai isnyksta is akiracio ir bondu verte tampa nulis. Geriems laikams atejus, stokai up 1000%, o junk bondai vos 10%. Na kaip kitaip palyginsi ta grazos/rizikos santyki jei ne taip.

O kai laikai buna nei geri nei blogi: akcijos nei kyla nei krenta? tuomet bonds geras dalykas, nes moka palukanas, kurios dengia infliacija ir dar virsaus liekas.

Nu matematika, tai čia pzdc.
Blogiems laikams atėjus, tai tiek akcijos, tiek obligacijos lygiai vienodai išvyksta iš akiračio. O čia matai vienas 0, o kitas +1000 proc.

dar vieną rimtą emisiją neduos iki pabaigos paturėt

Vienas-0, kitas -70-80%. Kas isvertus reiskia: vienas nulis vertes, kitas-20% likutines vertes. Rinkciausi bet ka kas daugiau nei nulis. Net paprastas indeksas geriau nei imoniu obligacijos, nes jis negali bankrutuot, ir scenarijus kur visi obligaciju emitentai bankrutuoja prilygsta akciju 80-90% dropui, kurio metu vietoj nulio vistiek turi likutine 10-20% dali, ir jei nefiksuoji, yra sansas kad po 20 metu islips ant break even.

Tokiu laiku nera, ir ju vertes pokytis kaip nekintamas yra tik matematika ir nieko daugiau, priklausoma nuo pasirinkto atskaitos tasko. Net ir per metus nepakitus kainai, metu begyje dinamika vistiek vyksta nnn proc. Arba desimtmetyje, arba dienos begyje.

PVZ nuo 1999 iki 2011 akcijos praktiskai nepakito, taciau per ta pati nepakitusi laikotarpi didesne dauguma spekuliantu ir investoriu kapituliavo/bankrutavo, ir kazkiek zmoniu virino nnn proc vien tik i indeksa investuojant. Kiek buvo uzdirbta is junk bondu per ta pati laikotarpi? Apie 12-15% ant dividend adjusted bazes. Per 12 metu. Taigi 5% metinis pajamingumas tokiais "nekintamais" laikais tampa vos 1% per metus. Cashas savings acc daugiau uzdirba.

Prikabintos bylos

Jeigu emitentas bankrutuoja, tai nesvarbu ar turi obligacijų, ar akcijų - vistiek tas pats. Dar teoriškai obligacių savininkai aukštesnės eilės kreditoriai.

Jūs esate fundamentaliai (matematiškai, logiškai, etc.) neteisus. Obligacija yra saugesnis instrumentas, todėl ir turi mažesnį pajamingumą. Pirmiausiai viską praranda akcininkas, o tik paskui kreditorius. Ne sukčiavimo atveju, mažai tikėtina, kad kreditorius praras daugiau nei akcininkas. Paimkite Orkelos ar AEI obligacijas. Taip, abu yra distressed assets (imho), bet kreditoriai nieko nepraras, o akcininkai, laaaaaabai tikėtina, turės neigiamą net nominalią grąžą (ką jau kalbėti apie realią) per 5-7 m.
Summa summarum, lyginate pirštą su organu ir bandote padaryti išvadą, kuris yra naudingesnis.

Mane seniai tai erzina. Mano principas -tokiu obligaciju neperku. Tiesiog, manau, kad jei tokia islyga yra palukanu procentas turi buti zenkliai didesnis, nes pirkdamas as "isudiju" pinigus ilgam. Jei iseina is skolos anksciau, didesnis kompensacinis procentas, pvz 102-103 priklausomai nuo obligacijos termino, ir kuo arciau ispirkimo, jis turetu mazeti,pvz. 100.5-101. Maciau neseniai Storent "papirkinejo" obligaciju turetojus 1% mokesciu, jei prabalsuotu itraukti papildomai tokia islyga. Manau mes turetumem balsuoti savo pinigais cia, reikalaudami geresnes kompensacijos uz tai. Ypac kaip daugelis cia visas musu obligacijas vadina junk-bondais.