Kaip suprantu, butų jaunimas neįperka, loftų mada jau praėjo, tai dabar siūlo keltis gyventi į garažus
Beje, garažo kaip statinio paskirtis ir yra garažas, o ne gyvenamas būstas.

Kur toliau žmonėms siūlys gyventi?

Daugelis paskirčių yra absurdiškos ir nereikalingos.

Visa NT registravimo sistema yra pernelyg sudėtinga. Ji apsikerojusi pertekliniais ir dažnai beprasmiais reikalavimais.

Kad ir, pavyzdžiui, gyvenamojo namo dalies paskirtis – garažas. Pagal dokumentus gyventi negalima. Bet jeigu aš jį apšiltinu, atsivedu vandenį ir jame gyvenu – kam nuo to blogiau? Kas čia iš tikrųjų yra blogai?

Pakeitus paskirtį dokumentuose, pats garažas juk nepasikeis. Gyventi jame dėl to nebus nei geriau, nei patogiau. Bus tik sugaišta begalė laiko, išleista krūva pinigų matininkams ir prisiginčyta su Registrų centru dėl nuolat besikeičiančių vidinių reikalavimų. O patalpa kaip buvo, taip ir liks ta pati.

Registrų centro sukurta painiava yra tikras biurokratijos absurdiškumo paminklas.

Visiškai sutinku. Kiekvienas biurokratas, priėjęs prio lovio, nori ką nors pridėti nuo savęs. Taip ir gauname įstatymus, užimančius kelaisdešimt puslapių, paskui šimtai puslapių poįstatyminių aktų, institucijų išaiškinimų ir pan.
GPM įstatymas gali tilpti į vieną puslapį, įskaitant pavadinimą, datą, ir prezidento autografą Pvz., Visi fiziniai asmenys moka 20% tarifą ir turi 12 000 Eur neapmokestinamą sumą. Visiems būtų aišku ir neatsirastų beprasmių mokestinių paskatų (gyvybės draudimas, III pakopa, etc.).
Bet kaip rodo istorija, net ir visiškas kapitalistas, beveik visą gyvenimą dirbęs komerciniame banke, priėjęs prie lovio, tampa socialistu

Nesakyčiau taip.
Pavyzdžiui gamybinės paskirties patalpose dabar daro loftus. Tai buvusios gamyklos, visur sunkieji metalai, užterštumas. 10-15 metų jose pagyvenus atsiras sveikatos problemos - vėžys.

Aš aplamai uždrausčiau tuos loftus ir neužtenka ten vien gamybinės paskirties.
Kas liečia garažus, tai irgi neaišku kiek ten visokių cheminių medžiagų ir iš ko jie statyti buvo. Nėra viskas taip paprasta.

Nuorodą įmetęs personažas arba Palangos [močiutės] anūkas arba nori kad pas mus būtų kaip riuzzkių Sočyje, kur kiekvieną vištinyką verčia kambariais išnuomoti turistams. Teko tokiam nakvoti pakeliui verslo reikalais į Tbilisį gal kokiais 1992.

Nesutinku, net labai reikalingos paimti kyšius už leidimus.

Geras pašapų žulikutis, šita reikia išsisaugoti.

Per metus NT Lietuvoje +12,5 %, pasaulio akcijos +24,7 %


Kodėl akcijų grąža skaičiuojama su dividendais, o butų grąžai nuomos pajamos apskritai nepridedamos? Tai elementari metodologinė klaida, kuri visiškai iškreipia išvadą.

Jeigu nuo 1994 m. prie butų kainų augimo pridėtume vos 4 % grynąją nuomos grąžą po remontų, prastovų ir kitų išlaidų, galutinis rezultatas būtų ne +1 059,4 %, o apie +4 034 %. Metinė sudėtinė grąža padidėtų nuo 7,9 % iki maždaug 12,2 %, kai pasaulio akcijų grąža su dividendais šiame grafike yra 8,2 %.

Taigi čia lyginami ne tie patys dalykai: akcijų bendra grąža su pajamomis prieš vien tik butų kainų pokytį be pajamų. Sąžiningai reikėtų arba abiem atvejais lyginti tik kainų augimą, arba abiem atvejais įtraukti visas pajamas.

Ar tikrai „Financial Freedom“ klientų portfelius valdo žmonės, kurie daro tokias bazines skaičiavimo klaidas? Jei taip, klientams belieka užjausti.

Pliusas tau už teisingą pastebėjimą.

O čia tikrai lygina LT butų kainas su Pasaulio akcijų indeksu?.. Panašu, kad lygina pirštą su kai kuo ir bando daryti išvadą, kad abu panašūs, nes pailgi...
Čia primena forumo dalyvių svaičiojimus, kad kokie dundukai gali investuoti į obligacijas, kai akcijos generuoja 10+% grąžą. Aišku, jie net nežino, kad obligacijų turto klasė visada buvo didesnė už akcijų, ir tik po paskutinių akcijų pakilimų susilygino.

Jeigų musų butų indexą palygintų su musų biržos indexu įtraukus divus, vaizdelis būtų kitoks. Bet tai čia taip, viskas priklauso nuo lygintojo. Galima ir vienaip ir kitaip palyginti. Tam ir vadinasi turto klasės, nes ypatybės skirtingos. Kam aktualu butai, visada bus užakcentuotos butų turto klasei būdingos ypatybės.