Tamsta, prieš darydamas fact checkingą, pasigilink į esmę. Paryškinau. Dar kartą ŽR į image:

Prikabintos bylos

O dabar pamastom, jei žaliava brangsta ar verta statyti atomą? kai saulės/vėjo žaliava kainuoja - 0 Eur.

Gera zinia, tuoj isigalios EURO 7 reikalavimai ir visi busime isgelbeti.

Stabdžių emisijos bus matuojamos laboratorijose naudojant specialius dinamometrus. Testavimo metu stabdžių sistema veiks realiomis sąlygomis, o susidariusios dalelės bus surenkamos ir analizuojamos uždaroje kameroje.

Padangų tarša taip pat bus vertinama laboratorijose. Bandymo metu imituojamos realios važiavimo sąlygos, o pagrindinis rodiklis – padangos nusidėvėjimas. Rezultatai bus pateikiami mg/km, nurodant, kiek dalelių susidaro vienam kilometrui.

https://intercars.lt/naujienos/euro-7-standartas-kokie-pokyciai-laukia-transporto-sektoriaus

https://reidasofficial.lt/apzvalgos/padangos/euro-7-ir-padangos-kodel-60-ju-gali-isnykti-is-rinkos/

Vokietijos automobilių klubas ADAC išbandė daugiau nei 160 padangų modelių ir nustatė didelius skirtumus tarp jų nusidėvėjimo lygių. Išvada: pagal numatomus Euro 7 reikalavimus iki 60 % šiandien parduodamų padangų modelių gali nebepatekti į rinką.

Gera naujiena: Platina brangs
"Gamintojams teks naudoti brangesnes medžiagas, tokias kaip platina ar rodis, siekiant efektyviau filtruoti emisijas. Tai neišvengiamai didins transporto priemonių kainas.

Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) pabrėžia, kad sektorius jau susiduria su dideliais iššūkiais – nuo konkurencijos su JAV ir Kinija iki perėjimo prie elektrinių transporto priemonių.

Tyrimai rodo, kad realus EURO 7 poveikis kainoms gali būti gerokai didesnis nei prognozuota. Vietoj numatytų ~2,8 tūkst. eurų, sunkvežimių ir autobusų kainos gali išaugti net apie 12 tūkst. eurų. Be to, gali padidėti ir eksploatacinės išlaidos."
-----------
Bloga naujiena, elektromibiliai taps taršūs dėl stabdžių ir padangų. O pastovi privaloma emisijų kontrolė sutrumpins auto eksploatacijos amžių.
Reziumė: europiečiams dviratukai, mažės auto.

Ziuret i ta image galima iki paraudonavimo, bet faktas yra tas, kad man pigiau elektra yra pirkti is utilities providerio nei ant stogo isitaisyti solar. Ir cia kalbam ne Lietuvoje ar Vokietijoje kur saules nera. Cia kalbam Australijoje, kur saules sociai.

Idomu ,o kodėl? Kiek elektra kainuoja Australijoje ir kiek saulės panelės?

baterijų technologijos dabar yra ten, kur kadaise buvo kompiuteriai ar internetas – pačioje kreivės pradžioje. todėl ir progresas artimiausią dešimtmetį turėtų būti gerokai spartesnis nei vidaus degimo variklių.

ICE technologija iš esmės jau išspausta beveik iki maksimumo. aišku, ją dar galima tobulinti, bet revoliucijų ten jau nebebus.

labai smagu matyti, kad natrio (sodium) baterijos pagaliau pereina į komercinę stadiją. jei jos pasiteisins, turėsime pigesnį energijos kaupimą, mažesnę priklausomybę nuo ličio ir daug lengvesnę elektros tinklų decentralizaciją.

artimiausi 10 metų baterijų srityje bus įdomesni nei praėję 30 metų automobilių variklių evoliucijoje.

Klystate kolegos.
iki 2021m saulės elektrinės atsiperkamumas buvo 15-25 metai, tai galima sakyti - pigiau pirkti iš utilities provaiderio, nes pinigus galima įdarbinti efektyviau.
nuo 2022m energijos kaino šoko atsiperkamumas (jei konkrečiai turėjote eletrinę 2022-2023m) buvo ~2 metai, nes buvo mėnesių, kad juridiniams asmenims elektra kainavo 0,7eur/kw. Atitinkamai ir kiti energijos šaltiniai. Fiziniams galimai kažkiek kompensavo. Taip efektyviai pinigus įdarbinti plačiosioms masėms tikrai nemanau kad realu, todėl atsipikrimas labai geras.

Papračiau di paskaičiuoti šiandieninį atsipirkimą be kompensacijos:

Skaičiavimas šiandienos Lietuvos kainomis

Imu tipinę 10 kW saulės elektrinę ant gyvenamojo namo stogo, be akumuliatoriaus ir be APVA kompensacijos.

Pagrindinės prielaidos
Vidutinė 10 kW elektrinės kaina su įrengimu: 5 860 €. Tai 2026 m. I ketvirčio Lietuvos energetikos agentūros vidurkis.
Metinė gamyba: apie 10 000 kWh, arba maždaug 1 000 kWh iš kiekvieno įrengto kW. Praktikoje Lietuvoje dažniausiai nurodoma apie 950–1 050 kWh/kW.
Dabartinė vidutinė 12 mėn. fiksuoto plano kaina: apie 0,284 €/kWh.
Tarkime, kad 30 % elektros suvartojama iškart, o 70 % vasarą atiduodama į tinklą ir vėliau susigrąžinama.
Už iš tinklo susigrąžintą energiją 2026 m. ESO mokama 0,0726 €/kWh.
Metinis sutaupymas

Tiesiogiai suvartojama:

3 000 kWh × 0,284 € = 852 €

Atiduodama ir vėliau susigrąžinama:

7 000 kWh × (0,284 − 0,0726) = 1 479,80 €

Iš viso:

852 + 1 479,80 = 2 331,80 € per metus

Paprastas atsipirkimas

5 860 € ÷ 2 331,80 € = 2,5 metų

Taigi, esant šiandieninei maždaug 28,4 ct/kWh elektros kainai, gerai parinkta ir visa išnaudojama 10 kW elektrinė teoriškai atsipirktų maždaug per:

2,5–3 metus

Prieš pusmetį skaičiavausi dėl kaupiklių. Kol pasaugojimas kainuoja apie 0,07 Eur/kWh, kaupiklio įsirengimas neapsimoka dėl ilgo atsiperkamumo.

Tačiau, kiek žinau, neoficialiai kalbama, kad nuo 2030 m. visi dabartiniai gaminantys vartotojai bus perkelti iš „net metering“ į „net billing“ sistemą. Jei rinkoje neįvyks esminių lūžių, tai gali būti metai, nuo kurių kaupiklius įsirengti jau tikrai apsimokės.

Žinoma, iki tol gali nutikti ir kitų dalykų, kurie šią datą paankstintų, pavyzdžiui: reikšmingai atpigtų akumuliatoriai, smarkiai pabrangtų pasaugojimas arba atsirastų kitų veiksnių, kurių dabar dar net neįvertiname.

di esminė išvada be tarpinio skaičiacvimo: realistiškas 10 kWh kaupiklio atsipirkimas be kompensacijos, kol galioja dabartinis net metering ir 7,26 ct/kWh pasaugojimo tarifas, būtų maždaug:

30–40 metų

Arbitras, AI paaiskina tavo grafika


⚙️ What the chart actually shows
It plots LCOE ($/MWh) — the average cost to produce one megawatt‑hour of electricity over a plant’s lifetime, including capital, fuel, and maintenance.

Lazard’s data (from Lazard & Labyrinth Consulting Services, Inc.) shows:

Solar and wind costs fell dramatically from 2009–2025.

Nuclear costs rose slightly.

Coal and gas stayed roughly flat.

So, yes — solar and wind have lower LCOE per installed megawatt.

⚡ Why nuclear can still be “cheaper” in real‑world utility terms
LCOE assumes every source delivers the same usable electricity, but that’s not true:

Factor Solar/Wind Nuclear
Capacity factor 15–40% 85–95%
Lifetime 20–25 years 60–80 years
Reliability Intermittent Continuous
Backup/storage needed Yes No
Grid expansion cost High Low


When you include storage, backup gas plants, and grid balancing, the system‑level cost of renewables rises sharply — often 2–3× higher than their LCOE.

That’s why nuclear, despite a higher LCOE, can deliver cheaper electricity per usable TWh in a fully electrified grid.

🧠 How to interpret Lazard’s chart correctly
It’s accurate for raw generation cost, not total system cost.

It doesn’t include intermittency penalties or storage costs.

It’s not fake, but incomplete for comparing baseload vs variable sources.

So the chart is valid — it just answers a different question:

“What’s the cost to generate electricity when the sun shines or the wind blows?”
not
“What’s the cost to power civilization 24/7?”

Elektra pigi-apie $0,25c/kw, paneles irgi pigios kai reklamuoja (apie $0.5/kw), o kai atvaziuoja realiai instaliuot kaina issoka 5 kartus. 10kw sistema reklamuoja uz $4000, bet realybej galutiniam rezultate sumoki apie 15-20K. Jei nori pilnai offgrid su baterijom tai planuot reikia apie 50K uz 15kw.

Zmones aisku vistiek instaliuoja masiskai, bet daugiau del tos pacios priezasties del kurios draudima perka, o ne del elektros kainos. Australai baikstus, patiklus ir greitai apmulkinami apie pirsta. Jiems tik pasakai zodi "safety" ir iskart ausys suglaustos ir pinigines placiai atvertos.

Mano 10kw elektrinė ant stogo kainavo 3550 eur. Kompensacija 2550. Savikaina 1000 po kompensacijos.
Naudojau 35 proc elektros atidavimą mainais už pasaugojimą, tai per metus nesumokėjau nei 1 EUR tinklams, nes ir brangiausią tarifą buvau pasiėmęs, tačiau be abonentino mokesčio.
Maksimaliai buvo sukaupta 3900 kwh.
Elektros nebuvo kur dėti, todėl jungiau elektrinį radiatorių ir jis dirbo non-stop, sunaudodavau 30kwh per dieną, tai suvartojau elektrą. Principe mažai naudos iš elektrinės, jei pasirenki planą kur moki pinigus iš saugomą elektrą, o ne pats ją sunaudoji.

Elektrinės atsipirkimas man buvo per 1 metus.

Supratau, per daug uždirba saulės elektrinių montuotojai

Kai turi energijos per daug, tai ir galvoji kur ją sunaudoti. Mano elektros sunaudojimas buvo 2000kwh per metus, 200 per mėnesį iki elektrinės. Bet kai yra elektros perteklius, tai ir sunaudojimas padidėjo, nes sunaudojau šildymui.
Mano elektros suvartojimas įsigijus elektrinę išaugo 2,5-3 kartus.
-------------------------
Realiai inverteris ir panelės kainuoja nedaug. Pagrinde montavimas ir tvirtinimo detalės kainuoja.
Jei stogas nėra baisiai aukštas ir normalus plokščias, tai elektrinę gali ir pats susimontuoti. Nėra ten jokių stebuklų.
Tik pritvirtinti paneles ir sujungti laidus. Dienos darbas.
-------------------------
Mano elektrinės savikaina buvo tokia:
50 eur panelė x 24 - 1200 EUR.
Inverteris General Electric - 140 EUR.
Viso 1340 EUR elektrinė dalis.
---------------
Kita savikainos dalis buvo 1000 eur tvirtinimo detalės, laidai ir 1000 darbas.

Australijoje paciam montuoti yra nelegalu. Tai gali atlikti tik licenzijuotas elektrikas kuriam reiks moketi $200-500 per valanda

Išdulkino visus australus su pertekliniais reikalavimais. Jei rankos nekreivos - pastatyti konstrukcijas, sujungti laidus didelio mokslo nereikia. Vienintelis dalykas, kad norint prijungti prie tinklo, tą turėtų atlikti elektrikas, nes yra ten reikalavimų dėl varžų ir pan. Jei tą darai tik pas save namie ir į tinklą nejungi, tai visos problemos turėtų būti tavo paties atsakomybė.

Valdzia argumentuoja kad tai negali buti tavo atsakomybe/rizika, nes atseit kartu gyvena seima, vaikai, ir jei namas bus parduotas-treti asmenys, kurie gali nukenteti del nelicenzijuoto "nesaugaus" darbo. Pvz nutrenkti elektra arba sudegti namas, ko pasekoje zmogus atsidurs ligoninej ir saskaitas tures apmoketi medicare, arba dar blogiau-kapinese, ko pasekoje bus prarastas mokesciu moketojas.
Pagauni aritmetika?

Tas pats taikoma bet kokiems su elektra susijusiems darbams, santechnikai ir duju instaliacijai. Ir aisku bet kokiems statybos darbams kurie turi pamatus, stoga, arba virsija darbu suma uz 11k. Cia jum ne Lietuva kur viskas leidziama, cia blyn Australija, kur nieko neleidziama Tik pabandyk kokia pavesine suregzt, tuoj per satelitus pamato ir jau inspektoriai ant vartu leidimu reikalauja

Nu kaip čia pasakius... Iš esmės, tai mes nuo CCCP laikų iš biednumo išmokom patys viską pasidaryt. Vakaruose senai jau pripratę, kad eini ir moki pinigus tam, kas supranta, o per tą laiką tu darai tai, ką pats supranti. Vat taip ir sukasi pinigai, taip visi uždirba. Uždirba ir išleidžia. Bet nu ne, mes tai gudresni Kas liečia SE, tai patiko Norgėj lietuviai - susirinko 15kW ant stogo, kabelius nusitempė, inverterį pasikabino, viską susijungė, o finale sumokėjo 4k EUR (kiek ten NOK neprisimenu, vertėm į EUR) už prijungimą prie tinklo sertifikuotam elektrikui

O jei patys nebūtų darę, tai susimokėtų 14k EUR? Tik už darbą?

Labai daug darbų nereikalauja elektriko sertifikato. Beje, jei rankos kreivos pas elektriką, tai dar ir jo broką tenka taisyti.

Nu ne, greičiausiai būtų sumokėję tą patį arba arti to. Bet ten tiesiog niekam neįdomu, kad tu pats padarei - praeina, patikrina ar viskas gerai bei teisingai, pamatuoja varžas ir t.t. Nes skirtingai nuo LT, ten ar tik ne 10 metų gali tikrinanti tarnyba (a ka mūsų VERT) ateit ir patikrint kaip rangovas atliko darbą ir jei randa negerovių - liepia taisyt ir dar tavo atestatai gali pakibti ore. Vat toks ir skirtumas nuo LT auksarankių šalies, kur kas antras elektrikas iš youtobės išmoko kad ant fazės geriau nemyžt.