Norvegijos privatūs darželiai ir mokyklos, DI mąstymas, šekit dar...

Norvegija: Griežta kontrolė ir ne pelno siekimas
Norvegija skiria didelį dėmesį tam, kad privatūs operatoriai nebandytų pasipelnyti iš viešųjų lėšų.Mokyklos: Valstybės patvirtintos privačios mokyklos gauna dotaciją, dengiančią 85% valstybinių mokyklų vidutinių išlaidų vienam mokiniui. Tačiau mokyklą atidaryti galima tik tuo atveju, jei ji siūlo tam tikrą religinę, pedagoginę (pvz., Valdorfo) ar tarptautinę alternatyvą.Mokestis tėvams: Mokyklos gali imti iš tėvų tik ribotą mokestį, kuris skirtas padengti likusiems 15% išlaidų.
Pelnas: Griežtai draudžiama siekti pelno. Visi valstybės pinigai ir tėvų įmokos teisiškai privalo būti panaudotos tik mokinių labui. Valstybė vykdo labai griežtus auditus.Darželiai (Barnehage): Norvegijoje apie 50% darželių yra privatūs, tačiau jie yra pilnai integruoti į viešąją sistemą. Savivaldybės juos finansuoja beveik vienodai su valstybiniais. Tėvų mokestis yra griežtai reguliuojamas valstybės – jis yra identiškas tiek valstybiniame, tiek privačiame darželyje.
__________________
Norvegijoje tokiems godiems turtų siekiantiems prachvostams kaip karalienė Morda nebūtų vietos.

piotreli, tik pasidomek finansavimo dydziu Norgej ir Lietuvelej, skirtu 1 vaikui. Cia jeigu noretum teisingo palyginimo sulaukt, o ne propa triest.

Tai vat todėl ir nepakanka finansavimo kad politikų giminėlės savo buznelių labui nori galutinai nustekenti ir privatizuoti mokymą ir gydymą.
Neišdegs!!!
Tai familijai matyt kažkas didelis ir baisus uodegą primynė, kad taip mikliai tepė slides išLietuvos. Gerai kad negadins peizažo.

Biznis Lietuvoje turi būti doras geras moralus labdaringas ir su viešųjų reikalų sinergija.

zodziu fashistuojantis ekskomuniaka piotrelis issisukineja nuo teisingu atsakymu.

Teks uz ta melaginga padara padaryt darba.

Cia duomenys vidutiniai, vietose yra daug skirtumu. Subsidijos kazkiek priklauso nuo savivaldybes politikos, nuo tevu pajamu (mokestis uz darzeli negali virsyt 6 nuosimciu seimos metiniu pajamu), nuo vaiku skaiciaus (antram 30 nuosimciu pigiau). Valstybe dengia iki 85 nuosimciu darzeliu kainos.

Iki 2025 m maksimali tevu sumokama suma uz 1 vaika buvo 3000 NOK - 265 EUR per menesi. Nuo 2025 m - 2000 (177 EUR) per menesi.
Dar papildomai renkami pinigai maistui priklausomai nuo darzelio - +/- 500-1500 NOK. Tiesa sakant vaikai darzeliuose gauna kazkiek uzkandziu - koki obuoli, banana, batoneli, bulkute su pienu ar sultim ir ten nera LT iprasto 3 kartu normalaus maitinimo. Vaikai iprastai valgo namuose pries darzeli ir vakare.
Ir kartais buna renkami pinigai kokiai nors irangai ar remontui.

Taigi siuo metu Norgej darzelis 1 vaikui tevams kainuoja apie 200-300 eur menesiui, priklausomai, kur jie gyvena.

Valstybe maksimaliai primoka uz 1 vaika iki 1000 eur per menesi (isvestinis skaicius is 2000 kronu=15 nuosimciu max subsidijos). Matomai provincijoj maziau, miestuos ir tolimojoj siaurej daugiau. Taigi Norgej per metus uz viena vaika darzelyje sumokama maksimaliai 14400 EUR, tarkim vidutiniskai 10000 EUR.

LT palyginimui paemiau Vilniaus rajono darzeliu finansavima 2026 m - biudzetinio finansavimo skiriama 1 vaikui mazdaug 3050-3365 EUR per metus.

Taigi Norgej darzeliai (ir tie 50 nuosimciu privaciu) gauna 3,3-4,3 karto daugiau lesu uz 1 vaika.

Stai kur reikejo Austejai bizni vystyt ir pinigus siupeliu semt.

Politine sistema turi buti tokia, kad nebutu siekiama sugrazinti (ir dar kuo greiciau) moteri i darbo rinka po gimdymo, kad seimoje dirbtu tik vyras ir uztektu pajamu seimos islaikymui , kad moteris namie augintu vaikus, kad dazeliai nustotu egzistuoti.

Panasi sistema matyt siuo metu yra Irane ar Jordanijoj. EU moteru dauguma su tuo jau nebesutinka.

Shikpetris vis pavyzdzius kisha Norvegijas ir Shvedijas, bet kazkaip tyli apie ju imigracijos politikas, o cia loja apie "juodashikniu" prisileidusius koncervus, sena dvasna nuobezda

Taip, baltosios rases pasaulis prieme feministiene santvarka ir susinaikinimo kelia.

ner ko cia nervintis. Kaip jau kazkada rasiau, baltajai rasei liko gyvuot 400 metu. Ir tai gal skaicius kiek padidintas, nes demografines tendencijos jai vis blogeja. Toliau retkarciais pasitaikys vienas kitas metisas su zaliom/melynom akim, ar sviesiais plaukais.

Isvis baltoji rase zmogaus evoliucijos eigoj tik itin trumpalaikis nukrypimas, prisitaikymas keliom mutacijom prie nuo ledyno atsilaisvinusiu siauriniu platumu. Pries kokius 7 tukst metu Danijoj dar fiksuojami tamsiaodziai gyventojai.

Pries menesi, Vilniuje as igi nemazai tokiu mutaciju pastebejau.

norejau pasakyt, kad baltuju Danijoj tada dar nebuvo.

Rašiau apie mokyklas. Tu pralaimėjai. Marš gult mažvaiki!!

aha, loji ant Lt visada, tai tas blogai tai tas mazai, ziurekit i Svedija Norvegija, o ble visad uzmerki akis ir niekad nesneki, kad esi jobanas rasistas ir ksenofobas ir nutyli, kad ten tu tavo vadinamu juodashikniu simta kart daugiau

Piotreli, mokinio krepseliui tiketina, kad Norgej skiriama dar daugiau pinigu. Taigi tamstos, smulkaus fasistuojancio niekselio, dziaugsmas dirbtinis ir trumpalaikis.

Į temą anekdotas.
Gimdymo namuose seselė sako jaunąjai mamai:
- Laikas jau baigti su svingerių vakarėliais ir daug meilužių, išvirkusiu gyvenimo būdu.
Mama:
-Kodėl?
Seselė:
-Jums gimė tamsiaodis, rudaplaukis ir mėlynomis siauromis akimis.
Mama:
- O ar jis neloja?
Seselė:
-Ne.
Mama:
-Tada gerai.

cia reiktu juoktis?!?

Reikėtų džiaugtis, kad neloja
O jei rimtai, tai daug merginų moterų po visokių kontraceptikų, palaido gyvenimo būdo jau nebegali pastoti.

vata neturi humoro jausmo, nes ameba nereflektuoja i nieka

Stipriai padidintas - Lietuvai su dabartiniu TFR liko gyvuoti mazdaug 200 meteliu.