Aš 2015-07-17 Kaune nusipirkau vieno kambario butą už 23 000 EUR sau gyventi. Šiandien jį galėčiau parduoti maždaug už 90 000 EUR. Tai reiškia, kad turto vertė padidėjo apie 67 000 EUR, arba apie 291%. Metinė sudėtinė grąža būtų apie 13,3% per metus.

Jeigu tą pačią dieną būčiau investavęs tuos pačius 23 000 EUR į S&P 500 indeksą, ši investicija šiandien būtų verta apie 79 535 EUR. Tokiu atveju prieaugis būtų apie 56 535 EUR, bendra grąža apie 246%, o metinė sudėtinė grąža apie 12,0% per metus.

Buto investicija pasirodė geriau negu S&P 500 : skirtumas mano naudai yra apie 10 465 EUR. Vis dėlto svarbu paminėti, kad šiame skaičiavime neįtrauktos nei galimos buto nuomos pajamos, nei remonto (remonto nedariau nenuomavau, perleidau gyventi nemokamai artimam žmogui), mokesčių ar sandorio išlaidos, taip pat neįtraukti S&P 500 dividendai.

---------------

Tai gal išvada tokia: visos investicijos yra geros, jei į jas įeini ciklo pradžioje. O kai ciklas jau tęsiasi eilę metų ir vidutinė grąža tiek NT, tiek akcijų rinkoje yra aukštesnė už istorinius vidurkius, turbūt naivu tikėtis, kad dar dešimt metų rezultatai bus tokie pat. Ilgainiui viskas linkę grįžti prie vidurkio. Pirštais skaičiuojant, būtų normalu, jei NT Lietuvoje arba pasikoreguotų apie 30 %, arba kainos tiesiog stagnuotų eilę metų ir visai nebrangtų. Kalbu ne apie mėnesio ar metų laikotarpį. Ar tikrai turėčiau tikėtis, kad 30 m² chruščiovkės butas po dešimties metų kainuos 360 tūkst. eurų?

Graza butu dar didesne kartais, jei butm pirkes su maksimalia busto paskola.

Viskas priklauso nuo infliacijos. Tiek NT, tiek akcijos, tiek ir kava kavinėje brangsta infliacijos lygiu.
Infliacija pradžioje visus džiūgina, po to pradeda visus nervuoti.

Niekas nežino kiek CB spausdins pinigų.
Bet NT korekcijos reikia jau, per didelės skolos ir kainos viskam mažina šalies konkrencingumą, niekam neapsimoka dirbti, nes pinigai nuvertėja.

Kokia iš giliai ištraukta mintis. Čia pats sugalvojai?

Ne, čia ekonomikos ABC. Kai infliacija didelė, tai dirbti neapsimoka, nes pinigai nuvertėja greitai, jei neturi kreditų ir skolų. Jei yra skolos, tada tenka dirbti, kad palūkanas mokėti, kitaip bankas atims viską.
Būtent todėl visi CB deklaruoja, kad siekia infliacijos 2 proc ribose.

Pats paskaičiuok LT atveju, kai minimumas kasmet jau eilę metų didėja po beveik 10 proc, kainos irgi.

ruskiu naciu sudu kruva sortyry.sru vel meluoja.

https://osp.stat.gov.lt/verslas-lietuvoje-2023/infliacija

2000–2007 m.: kainų augimas buvo stabilus ir dažniausiai svyravo tarp 1-4%.2008 m.:
pasaulinė finansų krizė ir ekonomikos perkaitimas kilstelėjo infliaciją iki 8,5%.
2009–2014 m.: po krizės sekė kainų stabilizavimasis,
2014-2015 m. buvo fiksuota defliacija (kainų kritimas siekė iki -0,9%).
2016–2020 m.: vidutinė metinė infliacija vėl grįžo į teigiamą zoną (svyravo tarp 1,5-3,9%).
2021 m.: atsidarius ekonomikai po pandemijos, infliacija šoktelėjo iki 10,6%.
2022 m.: pasiekta rekordinė 19,7% metinė infliacija, kurią lėmė prasidėjęs karas Ukrainoje bei smarkiai išaugusios energijos ir maisto kainos.
2023 m.: infliacija pradėjo lėtėti ir siekė 9,1%.
2024 m.: kainų augimas reikšmingai nuslūgo iki 0,7 - 2,1%.
2025 m.: metinė infliacija vėl kiek padidėjo ir fiksavo vidutinį 3,4 - 3,7% augimą.

Kur aš meluoju? Taigi pats skaičius surašei

per 25 metu laikotarpi tik 2 metai infliacija buvo didesne ir 1 metai arti 10 nuosimciu. Ir del ypatingu pasaulio ekonimikos salygu - covidas bei ruskiu naciu ir ju sajungininku su ranksluosciais ant galvu sukeltu karu. Ir dar raidele "a" zodyje "dideja". ( sortyry.sru: minimumas kasmet jau eilę metų didėja po beveik 10 proc, kainos irgi) Argi 2024 ir 2025, bei 2026 m tiek didejo?

Tai ir yra pelkiniu gyvuliu iprasta propogandos manipuliacija.

Koks skirtumas, kalba eina apie dabartinius laikus, o ne kažkokius 20 ar 50m atgal. Jei minimumas didėja 8-10 proc, tai ir reali infliacija tokia. Vadinasi žmonių santaupos nuvertėja.
2027m minimumas didėja 8 proc.

infliacija yra vienas, o minimumas kita. Ir nereikia cia manipuliaciju.

Paskutiniai metai 2024-2025-2026 - 0,7-3,7. - vadinasi isvada - infliacija mazeja nuo 2022 metu, o ne dideja.

Nu jus cia stipriai pro sali varot. Temai aktualu - House Price to Income Ratio.

Aktualu - kiek darbo valandu reikejo paaukoti 2015 kad nusipirkti ta vieno kambario buta Kaune ir kiek dabar.

Oficialiais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, 2027 metais prognozuojamas vidutinis darbo užmokestis (VDU) be priedų ir premijų sieks 2 582,30 Eur (prieš mokesčius). Planuojamas augimas siekia apie 6,1 %.
----------------
Jei vidutinė alga 6 proc kitąmet, tai ir infliacija minimum 6 proc, tai ir NT brangs 6 proc.

bet debile, dirbančiųjų skaičius LT didėja.
2015–2018 m.: užimtų gyventojų skaičius - nuo 1,31 mln. iki 1,36 mln.
2019–2021 m.: dirbo apie 1,35–1,37 mln. asmenų
2022–2023 m.: pasiektas augimas iki 1,4 mln. užimtų asmenų
2024–2025 m.: užimtumas išaugo iki rekordinio lygio – beveik 1,5 mln. dirbančiųjų

ach tai vyriausybe gali taip paprastai infliacija reguliuoti didindama ir mazindama min alga, o per ja ir vidutine? - nepadidins - ir infliacija isnyks iki 0. O jeigu sumazins min alga, tai bus defliacija. Labai protinga mintis. Verta ruskiu naciu sudu kruvos.

NT pabrango ne del infliacijos, o del to kad pas leituvius po 2008 krizes nebeliko fantazijos i kur kist pinigus.

NT trukumas buvo visada, o nauja NT visada state taip kad ten reikia kinkytis i paskolas po 20 metu. Arba statykis pats kur nors provincijoje, kur bent jau zemes plotas bus pigus.

Tokiu atveju visi prisimine sena statyba ir pradejo ten kist pinigus kaip beprociai.

Ir dabar turime tokias kainas uz sovietinius inkilus.

Vakaru geras gyvenimas ir technologinis pranasumas jauciasi pilnu chodu.

Tiek ziniu, nevykeliai.

"P.s: paskolą namui atidaviau per 8 metus - tiesa, buvo minusinės palūkanos"

Nevykeli, nematuok pagal save, nes zvengsim is taves. Kad spejai privogt pinigu ir atiduot paskola, tai tau pasiseke.

Kiti gyvena nuo algos iki algos.

Taip tesingai. Tik tie nauji darbuotojai yra imigrantai.
Demografiniai pokyčiai ir imigracija: 2022–2024 m. įvykęs teigiamas migracijos balansas (įskaitant atvykusius Ukrainos bei kitų šalių piliečius) tiesiogiai padidino dirbančių asmenų skaičių šalyje.
---------------
Daugelyje įmonių Kaune, Utenoje kur algos minimumas dirba visokie bangladešai ar panašiai. Lietuviai mažai bedirba fabrikuose.

Nu butu keista kad salyje su tokia demografija kuri fiksuoja vis naujas zemumas ant gimstamumo, atsirastu naujai dirbantys is tos pacios populiacijos.

Cia ta prasme pagal apsivaflinusi buchalteri, reiktu suprast kad pencinykai atsisako pensiju ir grizta i darbo rinka.

Vienintelis sourcas is kurio dar galima pildytis, tai griztantys emigrantai.

O visur kitur - welcome refugees

Nuo 1995 m. dėl iškreitos socialinių pašalpų sistemos ( sortyru.sru ir komunistas petras berods) ne kartą skaičiavo, kad pašalpų galėjai suveikti sumarum (iki 2004 m.) apie 2000 litų šeimai (maistas per labdarą, šildymo kompensacijos, mokyklose datželiuose kompensacijos). ilgalaikių bedarbių tam tikrais metais būdavo iki 6-7% + 2-4 % trumpalaikai.
Tai tie "pašalpiniai" dėl paskutinius 7-8 metus po 10% didinamo MDU grįžo į rinką.
P.s: bolt, wolt uber nesamdo - tai IDV, sodra kaip dirbančiųjų tokių neskaičiuoja todėl 400-700 senegaliečių inindusų (VVT ir Ecoservis+Econovus+Grinda) yra mizeris.

Niekas netikėjo šiuo sumanymu: senas garažas po rekonstrukcijos pripažintas geriausiu metų namu

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/bustas/interjeras/niekas-netikejo-siuo-sumanymu-senas-garazas-po-rekonstrukcijos-pripazintas-geriausiu-metu-namu-120261582