palygint su to laikmeciu algom - beveik viskas buvo nepigu. Ir dar daug ko reikejo stipriai paieskot, neretai galejai igyt tik kriminaliniais budais (pagal to meto teisines normas).

Nu bet pecius sake,nieks su nuo bado ispurpusiais pilvais nevaiksciojo,tai kaip ir ok viskas buvo

Tai ir dabar tara brangi, jei stiklinė, o ne plastikas.

Prikabintos bylos

peciau nepisk proto. depozitas 0.1 eur. Palygint su vidutine 1600 EUR. Kai prie komuniaku 0.12 kop su 120 rub alga.

Nelygink taros savikainos su depozito kaina. Taros savikaina neįskaičiuota į depozitą dabar. Butelius sunaikina dabar taromatuose.
Va paveiksliuke tau. Pieno butelio savikaina 32 centai.

Prikabintos bylos

esme, kad prie sovdepijoj liaudis mokejo ir atgaudavo uz tara 0.12 rub, o dabar sumoka ir atgauna 0.1 EUR. 16 kart pigiau prie dabartiniu algu.

Stiklinius butelius sunaikina taromatai? Na, na.

Ir tavo pavyzdyje ne savikaina, o mazmenine kaina.

Tada buteliai buvo daugkartiniai.
Dabar vienkartiniai. Plastikinio pieno butelio kaina apie 30 centų, kuri įskaičiuota į pieno kainą.
Limonado butelys turi panašiai kainuoti tik + dar sumoki už tarą 10 centų, kuriuos atgauni.
Girdėjau ir daužo stiklinius butelius. Gal kai kur, nežinau.

peciau, dar karta - skiri mazmenine ir didmenine kainas? Ir is kitos puses - vienodai tavo sikanu savikaina - man nereikia, todel pirksiu tik malku kaina (nesupjaustytu).

Ir kaip beissisukinetum - zmonems dabar tara kainuoja 16 kart pigiau nei sovdepijos laikais.

Klausimas neesminis. TSRS laikais tara nebuvo įskaičiuojama į pieno kainą, nes buteliai buvo daugkartiniai.
Dabar buteliai vienkartiniai ir įskaičiuoti į pieno, alaus, limonado kainą.
-----------
Bet didėjant resursų trūkumui EU planas yra pereiti prie daugkartinės taros ateityje kaip TSRS laikais.
Jau dabar visokie maišiukai apmokestinami.

vel rasai netiesa, kaip iskaiciuoti i produkto kaina, jeigu taromate atgauni tuos 10 centu?

Bent įstatyme paskaityk Nemalk čia ššš. Pirkdamas limonado butelį palieki 10 centų užstatą, kurį atgauni vėliau.
Tara sunaikinama. Už pieno butelį depozito nėra, nieko neatgauni. Bet butelis pieno ar limonado gamintojui kainuoja apie 30 centų ir jis yra įskaičiuotas į produkto kainą. Pvz .perki 1 litrą pieno už 1 EUR, parduotuvės antkainis 20 centų lieka 80 centų gamintojui , 30 centų butelys ir 50 centų pieno savikaina.
Grubiai taip neįskaičiuojant transpoto ir kitų kaštų.
Ar tu galvoji, kad pieno buteliai gamintojui nieko nekainuoja?

Kai perki produktą su perdirbama tara čekyje labai gražiai šalia prekės nurodo - taros užstato mokestis 10 ct. T.y. atskirai susimoki už tarą, kurią pridavęs atgauni užstatą. O kiek realiai kainuoja tokią tarą pagaminti - klausimas.

Kokie 30c ??? Palei tave vandeni kury parduoda po 25c bambaliuose i minusa visi pardavineja???Juokdarys esi...Pigiausias vanduo butelyje Lietuvoje kainuoja nuo 0,25 € iki 0,50 € už didesnės talpos (1,5–2 litrų) butelį. Galutinė suma priklauso nuo talpos, prekių ženklo ir to, ar taikoma nuolaida, tačiau svarbu nepamiršti papildomo 0,10 € taros užstato.

Bent DI rašo kad savikaina platikinio butelio 5-15 centų, o pardavime 25 centai.
---------------------
Plastikinio (PET) butelio gamybos savikaina 2026 m. balandžio mėnesį Lietuvoje svyruoja nuo 0,05 € iki 0,15 € už vienetą, priklausomai nuo gamybos apimčių, butelio svorio ir elektros kainų.
LinkedIn
LinkedIn
+1
Savikainos struktūra
Gaminant pramoniniu būdu, didžiausią dalį sudaro žaliavos ir energija:
Žaliavos (70–80%): Pagrindinė dalis yra PET granulės. 500 ml buteliui pagaminti reikia apie 18–25 g žaliavos. 2026 m. balandį dėl geopolitinės situacijos plastiko kainos biržose išaugo iki 30%.
Elektros energija (10–15%): Aukšto slėgio kompresoriai butelių išpūtimui suvartoja daug energijos.
Darbo jėga ir amortizacija (5–10%): Automatizuotose linijose darbo sąnaudos minimalios, tačiau įrangos priežiūra ir nusidėvėjimas prideda apie 1–2 centus buteliui.
Kiti mokesčiai: Lietuvoje gamintojai moka pakuotės atliekų sutvarkymo įkainius, kurie 2026 m. PET pakuotei siekia apie 797 € už toną.
suprapol.com
suprapol.com
+7
Gamybos būdai ir kainų pavyzdžiai
Savikaina tiesiogiai priklauso nuo to, ar gaminate patys, ar perkate pusgaminius:
Gamyba iš granulių (pilnas ciklas): Mažiausia savikaina, tačiau reikalauja didelių investicijų į liejimo ir pūtimo mašinas.
Pūtimas iš ruošinių (preformų): Populiariausias būdas vidutinio dydžio įmonėms. PET ruošinio kaina rinkoje yra apie 0,01–0,04 € už vienetą. Prie šios kainos pridedamos pūtimo energijos ir logistikos išlaidos.
Gatavos taros pirkimas: Mažmeninėje prekyboje, pavyzdžiui, Taros centre, 1 litro PET butelis kainuoja apie 0,25 €, o 2 litrų – apie 0,40 € (perkant pakuotėmis), kas yra kelis kartus daugiau nei gamybos savikaina.
Financial Models Lab
Financial Models Lab
+3
Ar Jus domina gamybos linijos įrengimas, ar ieškote tiekėjų gatavai tarai įsigyti?
DI atsakymuose gali būti klaidų. Sužinokite daugiau

Nu tai vidutinė 10ct, viskas +- teisingai zz sakė

ZZ aplamai painiojo butelio savikainą su depozito užstatu ir jo grąžinimu.
---------------------------
Ne esmė, problema kita, kad plastiko granulių nebėra už jokią kainą, bent taip sakė per žinias kažkoks ekonomistas.
Nes tipo sąsiauris uždarytas.
Nežinau , gal galima jas pirkti iš JAV ar Rusijos, jei sankcijų nėra rusiškai plastmasei.
------------------
O gal čia geras šansas atsisakyti plastikinių butelių aplamai ir pereiti vėl prie daugkartinės stiklinės taros.
Tegul EU sprendžia šią problemą.

Šiaip, daugkartinė stiklinė tara yra geriau už maistui skirtą plastikinę, kuri iš esmės yra vienkartinė. Tik tiek, kad sunkoka, bet plovimui nebereikia tiek energijos, kiek stiklo išlydimui.

Mintis kilo, kad taip ar taip Europiečiai turėtų atsisakyti mėsos ir pieno iki 2050 m pagal EU programos tikslus. Tapti vegetarais, baltymai iš vabzdžių, dirbtinis pienas vėl iš kažko.
Tai gal ir neliks taros problemos ateityje. Gal neverta ir spręsti.

Pramoniniai trendai juda kaštų mažinimo kryptimi iki dugno kurį leidžia esamas technologinis išsivystymas ir valstybės reguliavimas. Pasižiūrėkit į pramoninio maisto sudėtį, cukrų pigiau dėti nei kokius miltus, o skonio receptorius yra pigiau prigauti chemijos, o ne kulinarijos fakulteto inovacijomis. Na ir visa tai tol kol vartotojas renkasi taip gyventi. Taip sakant, renkiesi iš 20 dešrų, kurių etiketės skiriasi labiau nei jų skonis. Šie trendai pasikeis su robotikos era, tuomet vėl bus ieškomas ir atrandamas autentiškumas.

Higienos standartai reikalauja, kad prekybcentriuose maistas būtų supakuotas. Kaip įsivaizduoji nešiesi pieną ar varškę? saujoje?