Tai kaip suprantu per pirmą bangą 40% turto nusiėmė, tai finale panašu ir kas neplanavo nusiimt turės tą padaryt, nelabai kas liks iš II pakopos, praktiškai sužlugdyta.

Čia toks visiškai kvailas pasakymas. Prieš 3 metus, 2023 m. kovo 31 d. visų antros pakopos pensijų fondų turtas buvo 6 mlrd. eurų, tai yra mažesnis negu dabar. Ir viskas tuo metu kuo puikiausiai veikė, augo, ir uždirbo grąžą. Niekas nežlugo ir nesuiro.

Toks pasakymas yra kaip pasiteisinimas tų, kurie giliai viduje jaučia, kad nutraukdami sutartis padarė kvailystę, bet niekaip nenori to sau ir kitiems pripažinti. Todėl dabar pasikelti savivertę jiems būtų gerai, kad ir kiti užliptų ant to paties grėblio.

O kol kas pensijų fondai auga toliau. Maniškis +2,6 % nuo šių metų pradžios ir +114% nuo 2019 m. pradžios.

Vardas11 yra teisus, o tu nesi teisus.
1.Jei dabar rodo , kad 40 proc atsiėmė, tai reikia nepamiršti, kad dar nemažai atsiims ir tų kurie laukia, kaip pagal įstatymą jei liko 2m iki pensijos galima bus atsiimti viską.
2. Anuitetų mokėjimo sumos irgi mažės ateityje. Anuitetai buvo skaičiuojami iki gyvenimo galo ir su ta mintimi kad nemažai žmonių mirs per kelis metus pensijoje ir jų pinigai keliaus ilgai gyvenantiems. Dabar tokių stipriai sumažėjo ir anuitetų išmokos mažės būsimiems pensininkams, nes sumažėjo potencialių greitai mirsiančių pensijoje.
3. Kai bus viršytas kritinis lygis 50 proc, tai tikrai prasidės diskusijos, kad naikinti valstybės skatinimą ir bus jis panaikintas. Neišvengiama.
4. Šiemet yra toks vidutinis atlyginimas su Sodros taškų kaina, jei vidutinis atlyginimas padidės dėl infliacijos, tai kitąmet padidės ir SODROS taškų kaina, todėl išeiti reikia šiemet.
5. Jei ECB kels palūkanas, tai daug jaunimo sėdinčio kredituose paskaičiuos, kad geriau atsiimti pinigus ir grąžinti skolas, tuo labiau kad ir tie 3 proc nuo atlyginimo pravers paskolų grąžinimui.
-------------------------------
Minusų atsiėmimo kaip ir nėra, o pliusų labai daug.
----------------------
P.S. kelis žinau ir kurie neatsiėmė, bet dar planuoja atsiimti šiemet. Taigi planuojančių atsiimti dar yra nemažai.

Na aš dar neatsiėmiau ir neturiu dėl ko guostis. Realiai labiau būčiau už tai, kad to atsiėmimo nebūtų buve. Nors kažkokia investavimo forma buvo tiems kas to visai nelinkę daryti, o dabar tik nesąmonių prisiirks ir infliaciją padidins.
O dabar finale po dviejų metų tikėtina bus mažiau nei pusė kaupiančių tai visa buvusi sistema žlunga, ateities pensijas reiks užtikrint ir tiem nekaupiantiem, teks daryt dar ne vieną reformą, kuri visai neaišku kur nuves likusius kaupti. Čia tokia gaunasi didesnė graža su valstybės priemoka, bet ir didesnė rizika.

O tu užduok sau klausimą, kodėl ta paskutinė reforma buvo padaryta?
Ir atsakymai aiškūs:
1. Artėjanti krizė LT, nebeleis LT tiek skolintis, EU parama baigsis.
2. Planuojamas pensijinio amžiaus didinimas bent jau iki EU vidurkio. Airijoje pensijinis amžius 68m dabar, Danijoje bus 70 nuo kažkelintų metų.
3. Daugelis tų žmogelių kur atsiėmė pinigus ir taip nesulauks pensijinio amžiaus arba mirs trumpai pagyvenę pensijoje.

Girdėjau apie tai, kad bus tokių, kurie sudarys sutartis iš naujo. Gal galima daugiau argumentų kodėl toks sprendimas? Gal mažesnes pajamas gaunantiems ir verta būtų vėl kaupti dėl valstybės dalies + disciplina ir tarnaus kaip koks draudimas ale - paveldima, kritinems ligoms esant išmoka, neapmokestina.

Dėl sudėtinių palūkanų efekto kuo ilgiau investuoji tuo didesnis pagreitis tai nelabai matau prasmės stabdytvir vėl kaupt.

Na jei vadovautis tokiom prielaidom tai pinigų pasitaškymas prieš krizę dar blogiau. Ateiti į krizę sukaupus nors kažką daug geriau. Ateities pensijų problemų taip pat neišspręs kaupimo stabdymas. Ką reikėjo tai tik padaryt laisvą anuiteto pasirinkimą.

Tai niekaip nesusiję su gaunamom pajamom. Elementarus mokesčių optimizavimas. Išėjau kad pasiimti pelną be mokesčių.
Iš principo II pakopa, kokia ji buvo po paskutinių reformų yra visai neblogas mechanizmas. Anuitetas, taoks koks yra dabar yra blogis.
Kadangi man iki pensijos liko nedaug.. turiu viltį kad galėsiu vėl "viską" išsiimti be mokesčių. Plius yra viltį kad anuitetą sutvarkys. Kadangi pinigai nedideli - galiu sau leisti prisiimti tokią riziką


P.S. mano nuomone leidimas atsiimti pinigus buvo didelė nesamonė ir ilguoju laikotarpiu turės neigiamas pasekmes. Bet nepasinaudoti progra pasiimti neapmokęstintą pelną reikia pasinaudoi.

Valstybė rūpinasi tik savo biudžetu. Ir bus biudžeto trūkumas, karpymai viso ko. O dabar SODRA gavo paildomų pajamų + žmonių pinigai cirkuliuos apyvartoje, vadinasi valstybė surinks PVM.

Anuitetas negali būti laisvas, nes valstybė įneša dalį savo pinigų ir todėl turi teisę diktuoti savo sąlygas, kaip jai geriau atrodo. Jei nori laisvai egtis su pinigais , tai yra 3-čia pakopa.

Ir aplamai, jei nori rūpintis savo pensiją, tai pirk NT, auksą, žemę, dar ką nors. Tada turėsi turto pensijoje.
O pensijų prblemos bus išspręstos ateityje didinant pensijinį amžių iki 70 metų, o UK yra planai didinti jį iki 74 kažkuriais ten apie 2050 metus.
Taigi principe problemos neliks , pensijose žmonės gyvens 5 metus ir viskas.
-----------------------
Čia tik propaganda dabar, kaip bus plogai pensininkams. Nebus jiems blogai, tik mažai kas sulauks pensijos

Tokiu atveju tikrai yra tau logikos dar priglausti valstybės pinigus. Bet per akis buvo praslydusi info kažkur, kad draudžiama ar bus draudžiama vėl jugtis prie pakopos, jei kažkiek nedaug tau liko iki pensijos.
Čia matyt kažkas jau pagalvojo apie tai. Žiūrėk teisės aktus.

Artimiausiu metu išėjusiems gal bus dar ir kita alternatyva https://www.delfi.lt/verslas/naujienos/siulomas-naujas-modelis-pensiju-kaupimui-investicine-saskaita-120233333 , tik kiek atsiras tokių savarankiškai gebančių investuoti, nebent pensijų kaupimo bendrovės sugebės pakurti kažkokį naują produktą ir pritaikyti rinkai

Pas mane situacija realiai tokia kaupiau nuo 2010 metu , ( na koks ten kaupiau ), niekada praktiskai nieko nedaviau viska uzdirbo man valstybe , + nuo 2019 nutraukiau visai viska , rezultatas 1384 eur per 16 metu mano inesti , 5670 sodros ir valstybes ganasi 7000 ....prieaugis 9100 eur .... 5670 grizta i katila , 10528 man

Kaip nieko nedaves per gyvenima vistiek neblogai uzdirbau

Reikia užduoti klausimą, kodėl nėra pasitikėjimo kreditu . Kodėl piliečiai nepasitiki tokiais įtraukimo mechanizmais? Ir −40 % yra gana solidus procentas. Leisiu sau manyti, jog šios sistemos architektai per daug nesuko galvos apie mechanizmo subalansuotumą, o tiesiog pasirinko patį absurdiškiausią modelį įtrauksime visus ir visi bus patenkinti. Na, štai dabar turime puikų realų pavyzdį, kad žmogaus negalima priversti daryti to, ko jis nenori.

Top 10 pasaulio šalių pagal pensijų sistemų reitingą yra tos, kuriose sąlyginė "II pakopa" yra 100 proc. privaloma,kvazi-privaloma (Mercer ir CFA instituto duomenys).

A, B+ ir B reitingo šalys:

Nyderlandai, Islandija, Danija, Singapūras, Izraelis, Švedija, Australija, Čilė, Suomija, Norvegija, JK, Urugvajus, Kanada, Naujoji Zelandija, Prancūzija.

C - JAV, Ispanija
D - Italija, Japonija, Brazilija, Austrija, Korėja, Lenkija


Mokesčių irgi niekas nenori mokėti, ir į mokyklą būtų gerai jei neverstų vaikščioti. Jei leistų nemokėti/nevaikščioti, kiek pasirinktų tą daryti savarankiškai-savanoriškai?

Ne visose top šalyse II pakopa yra „privaloma“ United Kingdom – auto-enrolment New Zealand – savanoriška Canada – daug savanoriškų komponentų. Tad mesti, melagingus teiginius not nice. Skandinavijos šalių sistema, paremta demografijos susitraukimo modeliu, sekmės jiem sprendžiant kaip susitvarkyti, kulturinio demokrafinio sand paper efectą. . Jo, ir į bažnyčią niekas nenori eiti gal dar padarykime privalomą ėjimą į bažnyčią…

parašiau - "kvazi privaloma", kas nereiškia 100 proc. privalomumo, prie to priskirtinas auto-įtraukimas. Bet ok, pasitaisau, JK nėra privaloma, o tik automatinis įtraukimas - kaip analogiškai buvo ir Lietuvoje. Naujoji Zelandija ir Kanada į top 10 neįeina, tik į top 15.


Pas mus demografija plečiasi, tiesa?


o reikėtų? Koks tikslas? Kvailokas argumentas.

Žodžių žaismas – galime pridėti „pusiau automatinis“, nes buvo galimybė atsisakyti. Skirtumas tas, jog tai yra šalys, turinčios tvirtus demokratijos principus, o pasitikėjimas sistema neatsirado savaime – ne dėl to, kad kažkas sugalvojo, jog SE = LTU. Na nes: ta pati istorija, tas pats žmonių išsilavinimas, tas pats konkurencinis pranašumas, ta pati geografinė sritis…Kai atsiranda tokio tipo mąstymo brokas – tapatinti sistemas neatsižvelgiant į daugybę aspektų – ir turime −40 %. Beje, kai kritiniai veiksniai pateikiami mažiausiu šriftu ir nukišami į pačią rezultatų lapo apačią, galiu tik „pasidžiaugti“, kaip puikiai ši sistema atstovauja mano interesus.

Kaip manote, ar lenga ir įdomu su tamsta diskutuoti, kai šokinėjate nuo temos prie temos kaip žiogas per pievą?

Dabar [ne]privalomumas jau nebesvarbu, svarbu pasitikėjimas ir garantuoti rezultatai?

Taip, pasitikėjimas sistema yra svarbiausia. Ne, ateities investavimo rezultato negarantuoja niekas ir niekada, o jei garantuoja, tai yra sukčiai.

Kokios sekančios temos?

Kaip ir švietimo sistemos lyginimas su finansų sistema – argumento idėja pateikti, kad abi sistemos yra vienodai svarios ir neša vienodas rizikas. Žinoma, švietimo sistema turi tiek pat spekuliacinių elementų kaip ir finansų rinkos… G…