„Artea“ bankas užbaigė savo pagrindinių informacinių sistemų perkėlimą į debesiją. Sprendimas, įgyvendintas bendradarbiaujant su „Devoteam“ ir „Microsoft“, padės bankui sparčiau diegti technologinius sprendimus, pasitelkti dirbtinį intelektą efektyvesniems procesams ir užtikrinti didesnį sistemų saugumą bei atsparumą. „Artea“ šiuo metu daug investuoja į skaitmeninę transformaciją – diegiame naują debesijos pagrindu veikiančią pagrindinę bankininkystės platformą ir kartu atnaujiname kitas sistemas. Be to, sistemų saugumas ir atsparumas šiandieniniame geopolitiniame kontekste yra mūsų prioritetas, tad diversifikuojame fizinę infrastruktūrą ir, valdydami rizikas, banko informacines sistemas iškeliame į duomenų centrus už Lietuvos ribų. Mums svarbu, kad skaitmeninę transformaciją įgalinanti informacinių sistemų migracija į debesiją vyktų greitai, patikimai ir efektyviai“, – sako „Artea“ banko Informacinių technologijų tarnybos vadovas Giedrius Trukšinas. Inovatyvūs debesijos sprendimai Projektui bankas pasirinko „Devoteam“, kuri bankui suteikė visą valdomų debesijos paslaugų paketą – nuo infrastruktūros administravimo iki debesijos atitikties ir kaštų valdymo sprendimų, skirtų efektyviai išnaudoti „Microsoft“ debesijos ekosistemą. Tokia partnerystė padėjo užtikrinti sklandų paslaugų veikimą ir aukštą jų kokybę, pasitelkiant „Microsoft“ siūlomas saugumo ir patikimumo priemones. „Devoteam“, pasitelkusi sukauptą patirtį debesijos, hiperautomatizavimo ir dirbtinio intelekto srityse. buvo atsakinga už debesijos infrastruktūros valdymą. Įgyvendinant projektą 247 virtualūs serveriai, iki tol veikę Lietuvos duomenų centre, buvo perkelti į naują debesijos aplinką („cloud landing zone“), sukurtą pagal „Cloud Adoption Framework“ principus. Diegimas buvo automatizuotas naudojant infrastruktūros kaip kodo (IaC) sprendimus. „Kelionė su „Artea“ įrodo, kad skaitmeninę transformaciją įgalina inovatyvus debesijos sprendimai ir sukaupta patirtis. Mūsų naujos kartos paslaugos sukurtos taip, kad paspartintų naujų technologijų diegimą, suteiktu lankstumo ir reikšmingai sustiprintų kliento konkurencinį pranašumą rinkoje.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/verslas-pranesa/artea-banko-skaitmenine-transformacija-kartu-su-devoteam-perkele-sistemas-i-debesija-120175090

Esmę, tikriausiai, gali suprasti tik ITyšnikas, o paprastam žmogui - tik lozungai su buzzword'ais (dirbtinis intelektas, hiperautomatizavimas, Microsoft). Gal kas gali išversti į pinigus - sumažės sąnaudos ar padidės pajamos?

Visai kaip prezidentienės multiplikuojančios spiralės ir holistinis soft power

Mane stebina tai tikejimas kad pacio banko supirkimas kels kaina, Okmanas per 2 dienas superka , ka pats bankas pirks du menesius.
ir stebina , kad spekuliantai neleidzia kainai kilti.... galetu ijungti mastyma... todel Estai ir juokiasi kad mes nemokam auginti kainos. Jie jau butu koki 1.0 pasieke.

Estai juokiasi ir pardavinėja stambiai ir agresyviai

Jo, PZV akcijas SWBT kaip verdančio vandens prisisiurbęs spjovė, tai apie protingumą nelabai čia gali estai sensėjais būti

Ne apie tai kalba. Prisiminkit kaip jie kele LHV ir CPA . Kalba eina apie ju kompanijas .Jie moka isnaudoti momenta ir auginti verte. O mes taskomes del centu.

Čia gi tas pats Norvegijos naftos fondas per SWBT viską Baltike pardavinėja. ROE matomai atidavė likučius šią savaitę ( apie 5,5 mln tiesioginiais).
Kurias pozicijas turi fondas - tas ir daužo. Pradedant PZV, baigiant LHV, TAL ir tt. Vienintelį Ignitį pasiliko, kurį pirko šiemet. Jei jį nuspręs parduoti nežinau kokia tada Ignacijaus kainą turėsim

tulijau, jie pūtė burbulą, po pensijų reformos. O tada nukrašino akcijas, kai nebeliko laisvų pinigų ir nebebuvo iš ko pūsti. Tas pats Enefit Green kokiais kalnais vaikščiojo. Tai nežinau kiek čia protingumo kriterijus - išpūsti burbulus, o paskui žiūrėti, kaip jie sprogsta. Žinoma - yra kas pasinaudojo tinkamai, bet yra matyt kas ir skaudžiai nudegė. Daug protingesniu aš kaip tik laikyčiau pasvertą investavimą, kai kainos atitinka kuriamą vertę ar pasvertas ateities perspektyvas

Mmedic, tai Naftos fondas susirado Okmaną, o ne Okmanas ieško pardavėjų? sugadinai visą romantinę apysaką surašytą čia

LHV kiek pamenu apie 1 buvo... tada uzdumpino iki 4,5 ir daugiau ... daba 3,2 ...nekazkos cia sprogimas... mano galva jie rastingesni

Bet ar tikrai per SWBT veikė Norvegai? Ne per NRD ? Be to Norvegai turėjo apie 9mln akcijų. Tai vėl - keistoka būtų, jog imtų mažais gabaliukais po 1mln akcijų, arba kaip šiandien 1.4mln ir dar skirtingomis kainomis. Nelabai kažkaip man tvirta ši teorija. Nesakau, jog tikrai negali taip būti - bet klausimų kyla daug jai

SWBT ir LHV, kiek sekiau. NRD yra nykštukas mūsų varlinyke. O šiaip tai ne visai norvegai, nes mandatą turi Trigon Capital - estai.

nu tikrai, kaip netikėta, kad prie vis didesnės kainos randasi vis daugiau norinčių parduoti. turbūt labai nustebsi, kiek bus norinčių parduoti prie 0,95. ir čia joks Okmanas tiek nenupirks.
ir kas čia keisto, kad estai pardavinėją brangesnį ROE, jei jie ir pigesnį CPA dusina vis dar?

Tulijau, COOP banką buvo iki 4 eur staigiai užpūtę, dabar mažiau 2 eur. Su enefit green irgi ne kartą tuo laiku rašiau, kad ten visiškas burbulas, norėjau sakiau net shortinti, tik tokios galimybės nebuvo, tai irgi po to stipriai žemyn ėjo, išgelbėjo tik išpirkimas. Tai ką aš žinau, tokie vaikščiojimai kaip sveikai atrodo, ar kiek čia tokius šuolius pirmyn-atgal sukūrusius estus protingais labai vadinti reikia. Ekonomika irgi jų kaip matom irgi tokį patį pasivaikščiojimą patyrė, kai dabar irgi kelintas ketvirtis resesijoje sėdi, kai pas mus iki šiol vienas pastoviausių kilimų. Tiesa - matysim kuo ėjimas estų pėdomis su pensijų fondų pinigų pataškymu mums patiems baigsis.

Rinkoje psichologija šiek tiek kitaip veikia. Kylant iš pradžių kaina būna per aukšta, kad pirkti, todėl siekiama parduoti (kiekvieną pakilimą). Po to kaina tampa per žema, kad parduoti, todėl skubama pirkti ir sukuriamas ralis.

Krentant atvirkščiai - iš pradžių kaina yra per maža, kad parduoti, todėl pildomasi per kiekvieną pakritimą, po to tampa per didelė, kad pirkti ir ateina išsipardavimas, kuris baigiasi panika ir kapituliacija.

Čia bendrais bruožais, bet rimtas čia dar krūvas tarpinių bangelių gali nupaišyti.

taip psichologija veikia dalį smulkiukų, bet kažin ar veikia didelius dėdes, kurie šaltu protu ir įverčiais vadovaujasi. ROE neveikia vakume, yra ir alternatyvūs variantai. kodėl turėtų kažkokie rimti dėdės pirkti išbrangusį ROE, o ne dabar jau ženkliai pigesnį CPA? o smulkiukams tai jo, jiems akcija patraukliausia pasirodo jos kainos pike

Dėl dėdžių nebūčiau tikras, visaip būna, visokie bias dalykai ir pan.

Su CPA viskas aišku - Talino miestas pardavinėja 3 proc., teisingiau nori parduoti, ir taip veikia kainą - niekas nenori pirkti, kol jie nesuras pirkėjo.

Be to - CPA yra mažos šalies nišinis bankelis, daugiausiai provincijoje. Jie neturi jokios augimo erdvės ir mažas galimybes atiminėti rinkos dalį. Su ROE vienas svarbus niuansas - jų pelningumas gali padidėti gana staigiai, kai tik baigsis IT ptojektas, o rinkos dalį jie nesparčiai, bet gana stabiliai augina.

Tas "nišinis" bankas užima didesnę rinkos dalį Estijoje nei ROE Lietuvoje. Kaip tada pavadinti ROE? ir tas "stabilus didėjimas rinkos dalies" tai juokingas, nei to skaičiuose labai matosi, nei iki šiol bankelis netapo kažkokiu rimtu konkurentu didžiausiems bankams nei būsto paskolose, nei kredituojant rimčiausią verslą. vėlgi, atrodo kaip tipinis "nišinis" bankelis. toks jausmas, kad visos iliuzijos pastatytos, kad atėjęs Okmanas čia kažkokių stebuklų pridarys ir bankelis pagaliau įvykdys proveržį, kurio nesugebėjo per n metų padaryti.

Estai labiausiai juokiasi dėl to, kad vidutinis lietuvis jau kurį laiką gyvena geriau nei vidutinis estas Dar juokiasi, kad jų BVP auga "neigiamai", o mūsų tiesiog auga Dar estai juokiasi, kad jie jau ištaškė savo pensijas, o mes dar tik taškysime.

Šiaip jau norisi užstot Tulijus. Pačio Artea(Šiaulių banko) skelbto 2025 kovą Estijai str. rašoma, kad 70proc. smulkiųjų sudaro estai "Around 70% are Estonian retail investors among Šiaulių bankas' shareholders.". Taip, kad...kol mūsų super investuotojai nosį krapštė, tikrai daug estukų seniausiai to sabulkio(dabar Roe) už 0.3, 0.4, 0.6 prisipirko. Ir jiems tikrai ne gėda dabar po 0.87 jį tiems patiems lietuviukams, pabudusiems po 5metų snieguolės miego, stumt. Čia jums ir atsakymas, kodėl tarpininkų pardavėjų (tp. ir pirkėjų) sąraše dominuoja estai. Tiesa, stambieji sąvininkai yra išimtinai tik lietuviai ir su jais susiję investiciniai fondai.

Beje daliux teisus. Iš kur ištraukėt, kad būtent čia Norvegų fondas ar vien jis parsiduoda. Nors man jokio skirtumo, kas išeina. bet faktas tas, X pirkėjas(Tesonet) jau nupirkęs 11mln. vnt. tai yra daugiau nei rašyta, kad Norvegai turėjo(turi). Man toks jausmas, kad čia kiekvieną dieną x pirkėjas naršo rinką ir derasi iš ko dar paimt. Kitu atveju tu galėjai padaryt tiesioginį su x dydžio suma(pvz 11mln vnt. po 0.863) pirmą dieną ir daugiau rinkose nebesiaust. O dabar jie gaudo kas stambesnį kiekį duotų jau 2savaitė. Ir mes nežinome ar tai jau pabaiga.