Pranešimuose aš matau kad numatomas paleidimas Latvijoje 2026, ar yra kažkokios naujos informacijos, kad jau galimai pradėjo praleidinėti? Gal ir visai įmanoma, nes matau kad didėjo pieno supirkimas, nors esamos gamyklos jau lygtai dirbo pilnu pajėgumu.

Įkeliu kelis pieno supirkimo kainų grafikus:
https://www.clal.it/en/?section=latte_lituania
https://www.clal.it/en/?section=latte_estonia
https://www.clal.it/en/?section=latte_lettonia
Iš skaičių matyti, kad kainos "pasivijo" Vokietiją ir Italiją, padidinti akcizai degalams ir išliekantys planai juos didinti, neigiamai veikia įmonės rezultatus. Kitais metais MMA didės, MMA gaunančių pieno perdirbimo įmonėse dirba tikrai nemažai... Lauksiu IIQ rezultatų, tikiuosi padidėjusio supirkto pieno kiekio ir didesnės apyvartos, kurie atsvers neigiamą aukščiau įvardintų faktorių įtaką ir palyginus su IQ pagerins pelningumą...

Padidinti akcizai degalams be abejo daro neigiama poveikį įmonės veiklai, tačiau šiuo metu net padidinus akcizus kuro kaina yra mažesnė nei pernai ar užpernai, todėl ir tas neigiamas poveikis bus mažesnis nei pernai ar užpernai.
Minimumą gaunančių dirba labai mažai. Tačiau tai nekeičia fakto, kad sąnaudos atlyginimų išmokėjimui augs, tačiau aš to labai nesureikšminčiau, nes MMA kasmet didėja jau eilę metų ir įmonės rezultatams didelės įtakos neturi.
https://rekvizitai.vz.lt/imone/vilkyskiu_pienine/atlyginimas/

MMA ir akcizų įtaką minimali kaip jau čia minėta. Apyvarta ir supirkti pieno kiekiai augs be abejo integruojant Marijampolę. Marža mažės vėlgi dėl Marijampolės mažesnio pelningumo įtakos ir stipriai augusių pieno kainų nuo praeitų metų. Tam kad pelnas augtų reikės greitai paversti Marijampolę pelninga, tai įmanoma keičiant gaminamus produktus ir/ar jų pardavimo kanalus ir/ar gamybos apimtis ir/ar mažinant kaštus/efektyvinant gamybą. VLP turi gerą patirtį tai daryti, bet tai yra sunkus ir ilgas darbas, nebūtinai pasimatantis iš karto. Bet Marijampolės pertvarkos sėkmė bus didžiausias faktorius šiemet, o Latvijos fabrikas kitąmet. Tai ir reiktų sekti

O ne šiemet planuota buvo?

https://view.news.eu.nasdaq.com/view?id=b4497ca74c1d5cf95035ea59d4e2281aa&lang=lt&src=listed

Gamyklos statybas užbaigsime 2026 metais.

Kažkas kažkur lygtai buvo kad gal anksčiau nei planuota, jei kas matėt, įmeskite kokį linką, bet net jei anksčiau baigs, kol paleis tikrai nemanau kad šiemet bus kažkoks bent jau teigiamas poveikis

Pritariu. Šiaip, manau produktai geri, jau dabar eksportuojami į pietryčių aziją, kur maisto gamyboje jie mėgsta pieną. Tai su vilvi marketingo pajėgumais ir, taip pat, išvystytais eksporto pajėgumais tikiuosi gerų sinerginių efektų

Marijampolės pieno konservai nuostolingi, nes jais niekas nepasitikėjo dėl paveldėtojų ginčų ir jiems reikėjo labai daug brangių apyvartinių lėšų. Pasikeitus akcininkams tikėtina susitvarkys šie reikaliukai. O dar kaip sakot pardavimo kanalai, persidengiantys pardavimų skyriai sinergijos gali duoti nemažai. Masto ekonomija. Bet spėju geresnių rezų gali tekti palaukti dar kokius metelius ar kitus. Už metų gali būti ir prastos produkcijos kainos, amžinai tokios nebus. Cikliška rinka. Gali tekti palaukti su šia akcijėle, bet praktika rodo, kad per anksti vis nusimesdavau po dalį, o jie nustebindavo teigiamai...

Marijampolės pieno koncervų įsigijime matau kelias naudas. 1) Pieno pardavėjai, ši dalis viena iš pagindinių toliau vystant pieno perdirbimo verslą. Latvijoje ir Estijoje netyla kalbos apie naujas pieno perdirbimo įmones, tik laiko klausimas kada trūks žaliavos. 2) Statiniai ir žemė. Įsigyti tokioje vietoje statinius, kada Rail BALTIKA perspektyvi investicija. Tai likvidus turtas, anksčiau ar vėliau tai miestas kryžkelėje tarp šiaurės ir pietų, vakarų ir rytų. Laikas vienintelė dedamoji kada pilna apimtimi tai bus. 3) Produktai, prekių ženklai ir technologijos. Įmonė buvo vienintelė pieno koncervų įmonė veikusi Baltijos šalyse. Koncervuotų pieno produktų reiks visada. Tai valstybinės atsargos, davinių sudėtinė dalis,vartotojai artimuosiuose rytuose IR t.t. 4)Grupės sinergija. Grupės prekių asortimentas pasipildys naujais produktais, MPK sumažės išlaidos marketingui, galimybė įžengti į naujas rinkas.

Nu kaip čia visi puikiai prirašėt, kad nebeliko ką pridurt, tik pliusų pridėliot

Sutinku iš esmės su viskuo, tikrai rezultatų gali tekti palaukti ganėtinai ilgai, bet asmeniškai niekur neskubu, iki pensijos dar keli dešimtmečiai

Here is link to local news from LV - bauska - use google translate - there is in latvian language. Its from april. Looks that they will open much quicker, or maybe already testing producing lines.

https://bauskasdzive.lv/vietejas-zinas/bauska-top-jauna-siera-rupnica-tiek-mekleti-darbinieki/

https://jauns.lv/raksts/bizness/650768-siera-rupnica-bauska-mekle-darbiniekus-attalakiem-darbiniekiem-kompenses-ari-degvielu

https://www.cvmarket.lv/baltic-dairy-board-sia-uznemuma-darba-piedavajumi-55063

Kolegos Bauska naujiena lietuviškai skambėtų taip: "Čia yra nuoroda į vietines naujienas iš Latvijos – Bauskas – pasinaudokite „Google“ vertėju – yra naujienos latvių kalba. Nuo balandžio mėnesio. Panašu, kad jie atsidarys daug greičiau arba galbūt jau testuoja gamybos linijas."
Regiono džiugesys suprantamas: naujos darbo vietos, moderni įmonė, socialinė atsakomybė, prielaidos kurtis naujiems verslams. Tai gaivaus oro gurkšnis provincijai. Investuotojo lūkestis, "panašu, kad jie atsidarys daug greičiau" švelniai tariant truputį nepamatuotas.
Gamykla automatizuota yra geras ženklas, didelės investicijos dabar, mažesni kaštai vėliau. Darbo rankos brangsta kasmet ir tai bus įskaičiuota į prekės savikainą. Jos "Didenybė SAVIKAINA" tai rinkos, plėtra, pelnas, dividentai.
Technologinių linijų aptarnavimui būtini inžinieriai, mechanikai, šaltkalviai, elektrikai ir t.t. Tai moderniausia gamykla Baltijos šalyse, reiškia didžiąją dalį specialistų mokyti reikia pradėti "nuo nulio", tam reikia laiko ir gana nemažai. Logiška jei įrengimų surinkime, montavime ir derinime dalyvauja būsimi darbuotojai, tai paaiškina darbo vietų pasiūlą su neblogomis sąlygomis(kuro kompensacijos, draudimai ir t.t.).
Sūrio gamyboje be technologinių linijų yra paties proceso kontrolė ir kokybės užtikrinimas. Tai technologų ir laborantų darbas. Šių subtilybių mokymasis ir meistriškumo tobulinamas dešimtmečiais. Be laboratorijos nė žingsnio.
Renkama komanda kuri mokysis. Tai mažų mažiausiai metai, kol kaip sako "atmuš ranką" ir dirbs be klaidų. Laboranto ir technologo klaidos pačios brangiausios. Visiškai nesvarbu kuriam etape ar pieno tyrime, ar sūrio brandinime.
Nežinau kokius sūrius gamins. Jei gamins sūrius kurie brandinami 12 mėnesių, tai įsijungus gamybai 2026 vasarį, 2027 vasarį-kovą jau tai matysime 2027 IQ ataskaitose. P.S. Tai ''šaltasis" variantas.

Lietuvoje konkurencija dėl žaliavos tik stiprėja. https://www.vz.lt/pramone/2025/06/13/rokiskio-suris-uz-10-mln-eur-isigijo-30-agrokoncerno-grupes-imones-akciju-569372?comments=1
UAB „Ateities ūkis“ yra dalis „Agrokoncerno“ įmonių grupės, ir jie vykdo unikalų tiksliosios žemdirbystės projektą Radviliškio rajone. https://agrokoncernogrupe.lt/ateities-ukis/
Įdomus "Rokiškio sūrio" sprendimas, primenantis H.Fordo verslo modelį, kada buvo perkamos anglies šachtos, plieno liejyklos ir t.t. "Ateities ūkis" analogiškas projektas, tik čia "šachtos", "plieno liejyklos" ar "geležinkeliai" viskas vienoje vietoje. Skiriasi sritys, principai identiški.
"Vilvi " panašų žingsnį žengė pirma investuodama Marijampolėje .
Aštrėjant konkurencijai laukiu naujų sprendimų ir naujų produktų ir kliaujuosi vadovų išskirtine verslo nuojauta.