Galėjo pasiūti pvz., kad ir Parulskį ar tai Erlicką. Bet net ir tai šitiems filmuko daldonams yra "nesuvokiamas gylis".

Pasakytų vadui kad "Paryžiaus katedra" yra pasirodo ruso darbas apie Rusiją, tas pradėtų varyt kokia korumpuota nuo amžių Rusija, kokia žiauri, smurtinė, ir ten jau tada ligoniai gyveno

Praleido progą patylėt ir apsikvailino.

cia jus praleidziat proga patylet, po kelis kart per diena maziausiai...

Mes tai mes, ką jau čia.. Bet kai vadas įsijautęs į literatūros kritiko kailį pudrina smegenis tau išties komiška. Anie du likę bent natūraliai yra tupi.

Tampa panašu jog kiekvieno tikro patrioto, tarkim kaip Ramanauskas (Greitai kur daro), Jasiukevičius (kur praeitį šiukšlynuose iššžvalgo) siekiamybė, laukiamybė ir svajonė yra Vatos įstatymas. Taip pat laukiamas ir tūkstančių kitų lietuvių kurie širdimi, žodžiais ir darbais, bei facebooke laikais yra su šitais didžiavyriais.

Forumiečiai, ko norėtumėte šiame Lietuvos klestėjimui privalomame įstatyme?

Pagal Vatos įstatymą vata čemodan vokzal rossija.

Tikriausiai pirma stambi žuvis V. Andriukaitis, dar su karštu ką tik iškeptu valstybiniu apdovanojimu ant krūtinės?

Lietuva kur tu eini,
ar išprotėjimo keliu?
Apsėstieji tave užvaldė,
sėdi tautai ant sprandų.

2025, gegužis

Justinas Martakevičius

Kurvilijos kronikos

Kurvilijoj saulė teka pro miglas,
Kur mokesčiai auga – kaip kirmėlės žarnos.
Žiurkių nuodytojas laiko sostą,
O žemaplintusaitis čia drožia postą.

Komuniagos sapnuoja senas dorybes,
Apie brolybę – bet slepia kyšines spygas.
Ruzkiai už tvoros – bet štai paradoksas:
Kai kurie čia savi, tik slepiasi po rožėm.

Tautos dvasia – dar gyva, bet dūsta,
Kai melas kaip smogas ant jos užplūsta.
Bet širdys plaka, net kai viltis šąla –
Lietuva nemirs, nors puola ją šmėkla.

Po senovei

Pastipus kregždei, priėmėm lyg šventę,
Bet seniai tarė, į linksmumą bevelyt nereikia,
Atėjo grupuotė nei šiokia nei tokia,
Vienas gauruotas, kitam tai tik maskuotė,
"Tėvynė pavojuj!" kaip po senovei,
Tautai čiulp kraują galėsim kiek norim.

Tu ir tavieji - vis labiau vertu pajuokos. Tuoj ilsėsitės politinių klaunų kapinių patvory su visokiais violetiniais ir žemiauplintusaičiais.

piotreli, argi pamirsai, kaip ismataiti Lietuvai isrinkai?

Taip prisimenu. Ir rašiau kokiu tikslu - koncervų siaubui ir berečių pykčiui.

Ir kodel taip tamsta nemyli LR ir jos zmoniu?

Juk nenoretum panasaus tipo sau asmeniskai i virsininkus. Tai kodel tai uzkrauni visai saliai ant galvos?

Ar kaip pas ruskelius - asmeniniai "ponty" svarbiau uz realu turini?

Raudonosios Laštingalos Testamentas

„Mirtis – tik metafora be parašo.“
(po Brodskio)

Sniegelis liūdi – kaip senas opričnikas
sušutęs prie paskutinės katės.
Jis bučiavo lūpas – ne meilės,
o tarnystės ženklu,
kaip tai darė Petras Kurmelis,
dirbęs Ochranoje,
kol širdis suskilo per Kijevą.

Putinėlis raudonasis
beldėsi į stalinę dūšią –
ten buvo anūkas,
žaidžiantis su Lenino kaukole,
kaip su laiko taupykle.
„Investuok, – sako, – į save,
tik neliesk obligacijų,
nes karas visada grąžina
tik mirtį.“

Šatrijos ragana
užlipo ant forumo stogo –
ten naktį rėkė raudonoji laštingala,
jos balsas virpino
žemąsias palūkanas ir AMB sąskaitas.

Algis lėtai suko šaukštą arbatoje,
kol laukinis kapitalizmas
greitai nustekeno žmogiškąjį kapitalą.

Imperijų nekrologas
(parašyta ranka, drebančia nuo amžiaus)

Caras yra iliuzija,
palaidota tarp marmurinių citatų
ir paminklo, kurį niekas neprižiūri,
bet vis tiek laisto lietus.

Caras nukryžiuotąjį pakorė –
ne iš pykčio,
o iš teisinės būtinybės.
Kryžius neatitiko standartų.
Virvė buvo pigesnė.
Tikėjimas – užsikrėtęs metaforomis.

Nėra imperijų, kurios negriūtų.
Yra tik tos, kurios dar neturėjo progos.
Civilizacija –
tai sapnas, kuriame šūkauja
tūkstančiai atsilupėlių
be veidrodžio, kuriame dar likęs veidas.


Derzhava nasha šnabžda
pro reklaminį plakatą
su nuskusta galva ir
pilku veidu.
Jo akys – pilnos ritualo,
bet ne prasmės.

Spengleris rašė,
kad kultūros žydi tik kapinėse.
Užkalnis atsako:
„Daugiau sviesto, mažiau istorijos.“
Ir abu yra teisūs.
Vienas – su lavonu,
kitas – su įdaru.

„Toks žmogus kaip dievas“,
– sakė mergina su ig aureole –
bet jos dievas buvo
TikTok'e peržengęs milijoną peržiūrų,
o žmogus –
dar kartą apipjaustytas
dėl higienos ir lojalumo.

Aukojimas be smilkalų –
tik technologinė procedūra.
Kraujo testas.
Kliedesiai – išrašyti kaip receptas
nuo metafizinio nuovargio.
Dabar geriamas su vandeniu,
kurį palaimino algoritmas.

Ir vis dėlto:
rašom, kalbam, deklamuojam –
tarsi eilių švinas laikytų dangų.
Bet dangus seniai išnuomotas.
Dievas nebegrįš.
Jis nebespėja.

Aš ne medikas ir nesuprantu, ar čia smegenų pūlinys, ar jau puvinys. Bet nujaučiu, kad kažkas labai negero. Ir nepagydomo...

išmtosmaitis/dalbobežtaitis jau, manau, perduoda (kaip ir žadėjo) į rusijos gru koordinates jo nuomone, svarbiausius, bombarduojamų objektų duomenis. Beretes persigando, ir užsirašė Šaulių sąjungą.
Konservai konsolidavosi, susipakavo ir nunešti į rūsius.

Nu ką jau paluckas kalba, kad gynyba ne tik ginklai, kad gynybos biudžetas ne tik ginklavimuisi ir t.t. Kažkaip nujaučiau, kad kartu su vatnikaičiu tik imituos gynybos stiprinimą. Didesniam procentui gynybai neprieštarauja, bet pinigus stengsis ištaškyt neesminiams reikalams, kas realios krašto apsaugos nesustiprins. Išvados kam dirba pačios peršasi. Na gal dar Škalienė ir Skvernelis turi daugiau patriotiškumo. Liudesys visose srityse šita valdžia.