idomus sutapimas
nurodytame linke galima pasiskaityti "How Venice Rigged the First, And Worst,
Global Financial Collapse"
http://www.schillerinstitute.org/fid_91-96/954_Gallagher_Venice_rig.html

Six hundred and fifty years ago came the climax of the worst financial collapse in history to date. The 1930’s Great Depression was a mild and brief episode, compared to the bank crash of the 1340’s, which decimated the human population.
The crash, which peaked in A.C.E. 1345 when the world’s biggest banks went under, “led” by the Bardi and Peruzzi companies of Florence, Italy, was more than a bank crash—it was a financial disintegration. Like the disaster which looms now, projected in Lyndon LaRouche’s “Ninth Economic Forecast” of July 1994, that one was a blowup of all major banks and markets in Europe, in which, chroniclers reported, “all credit vanished together,” most trade and exchange stopped, and a catastrophic drop of the world’s population by famine and disease loomed.

apie ta pati trumpai - How the 14th-Century Lombard Banks Created the Dark Age
http://www.larouchepub.com/eiw/public/2008/2008_1-9/2008_1-9/2008-9/pdf/28-29_3509.pdf
http://www.elfinspell.com/BenhamVillani.html

Jeigu prie 1345m. pridesime 666 - gausime 2011m.

Europoje iki Amerikos "atradimo" apskritai mazai pinigu buvo. Nedaug tebuvo Aukso ir sidabro kasyklu. Miestai mazi ir neissivyste, turejo maza reiksme ekonomikai. Vyravo naturinis ukis, kuriame valstietis gaminosi praktiskai viska, ka ir sunaudodavo. Kreditas cia nebuvo isvystytas, paprasciausiai pinigu nebuvo, vyko naturiniai mainai.
BANKAI, jei neklystu atsirado pirmiausiai Italijoje keleta amziu veliau. Renesanso laiku.
BET Krize buvo, tik cia antraip viskas apversta . Is tikro senoveje zlugdavo istisos imperijos nederlingais metais. Nes visa ekonomikos pagrinda zemes ukis ir sudare. Nes gi 95-98% gyventoju dirbo zemes ukyje.
Mazasis ledynmetis Europoje, nederlius, badas ir pagaliau buboninis maras padare savo: zlugo finansu sistema
Buvo tikrai vesoka tada net Baltijos jura visa uzsalo 1303, 1306 ir 1307 o 1346-1347 ir maras atkeliavo.
Visos draudimo istaigos kur paselius buvo apdraude bankrutavo. Akcininkams, deja nieko neliko . Ooops ,

sitas sakinys puikiai atskleidzia, jusu komentaro 'verte'toliau galima neskaityti...
Peruzzi Collapsed (1344)
The size of the bank should not be understated: by the 1330s, the Peruzzi bank was the second largest in Europe, with fifteen branches from the Middle East to London, all capitalized to the sum of more than 100000 gold florins and manned by approximately 100 factors.
http://werzit.com/intel/history/14thcentury/
Pirmieji bankai atsirado Florencijoje, kuri buvo tapusi stambiu prekybos centru. Pirmosios stambiausios bankininkų šeimos Florencijoje buvo Bardi, Peruzzi ir Acciaiuoli. šios šeimos XIV a. pradžioje atsidarė savo filialus praktiškai visuose svarbesniuose Europos miestuose ir faktiškai valdė popiežiaus finansus. 1345 m. Anglijos karaliui Eduardui III vengiant grąžinti per Šimtametį karą susikaupusias skolas, stambiausios bankininkų šeimos patyrė didelius sunkumus ir galiausiai prarado savo įtaką.
http://lt.wikipedia.org/wiki/Bankas

Galvoje turejau "modernus bankai"
O "bankai" atsirado anksciau, ne Venecijoje. Kazkas panasaus jau buvo 1800BC Senoves Babilone. Taip pat ir Senoves Graikijoje ir Romos imperijoje prekyba buvo gana gerai isvystyta. Buvo ir bankines paslaugos. American Express tiesa dar nebuvo, bet...

Neketinau neigti kad tos bankininku seimos turejo didele įtaka to meto Europoje. Finansu pasaulyje. Man tik vienas teiginys uzkliuvo :The 1930’s Great Depression was a mild and brief episode, compared to the bank crash of the 1340’s, which decimated the human population.
Atseit del ju bankroto, kurio neneigiau Europa uzpuole vienos bedos. ISMIRE gal 30% gyventoju! ar net daugiau. Juokinga
Praleistas faktas kad jau vyko Simtametis Karas, Rytu Europoje siautejo turkai osmanai. O Azija??? Mongolu imperija? Susikure 1206. Issiplete ir tapo didziausia vientisa kada nors egzistavusia imperija apie 33mln km2.
O kas vyko mongolu imperijai zlungant?
The Black Death began in the densely inhabited Mongol dominions from 1313 to 1331. This disastrous plague devastated all khanates, cutting off commercial ties and killing off millions. By the end of the 14th century, it may have taken 70-100 million lives of Africa, Asia and Europe. As the power of the Mongols declined, chaos erupted everywhere.

Neskaitant bankrutavusiu bankininku, kurie retkarciais nusizudo, karas, badas ir ligos yra pagrindines masinio zmoniu ismirimo priezastys. Tukstancius metu tas pats....

Ooops.
Šimtametis karas: 1337 - 1453 (su pertraukomis)

1347-aisiais anglams puikiai sekėsi: karalius Edvardas laimėjo pirmąją karo kampaniją Prancūzijoje: pirmąjį didelį karo mūšį (Battle of Crécy, 26 August 1346) ir užėmė strategiškai labai svarbų Kale miestą su tvirtove.
...

kiek pasidomejau, tai Peruzzi, Bardi zlugimas buvo labai svarbus ir reiksmingas finansineje istorijoje, nes tai buvo praktiskai pirmoji tokio masto finansine globalizacija, kai vienos salies finansines imones kure filialus kitose salyse ir skolino ir priimdavo inelius is kitu saliu gyventoju...Tie ivykiai vadinami pirmuoju finansines globalizacijos kolapsu zinoma jeigu jo mastus lyginsime su dabartiniais, tai atrodys nelabai jau ir didelis nuostolis, nes didele dalimi vyravo naturinis ukis...bet jeigu pasiziuresime i visus ivykius to meto mastais...pvz. kiek laiko prireike sugrizti atgal i panasu finansini ir prekybini issivystymo lygi, tai pamatysime, jog tam prireike kaip minimum 50 metu...tik 14a. pabaigoje buvo ikurtas Medici bankas iki tol nebuvo praktiskai nieko... t.y po Bardi ir Peruzzi zlugimo sistema sugrizo kaip minimum simta ar daugiau metu atgal...14a. antroje puseje skolinama buvo uz 50 ir daugiau proc, pinigu nebuvo...jie isnyko credit crunch'e....todel pagal to meto issivystymo lygi, tai buvo buvo labai stambaus masto krize...ir zlugo ne per viena diena...finansine sistema pradejo klibeti nuo 1340m. ,buvo bandoma ivairiais budais gelbeti ir galutinai kolapsavo 1345m.
ir matyt ne siaip sau wikipedijoj datos siu ivykiu iskraipytos...tik pasiieskojes kitos literaturos gali rasti viska tiksliau...todel, kad pernelyg daug paraleliu su dabartine sistemine globalia krize

Dar pridursiu del maro - brandziaisiais vidurmaziais, t.y iki 14 a. vidurio, nepaisant ivairiu gamtos kataklizmu, ypatingai suaktyvejusiu 13a. pabaigoje (kai kurie istorikai šį laikotarpį vadina Mažuoju ledynų amžiumi) - gyventoju skaicius Europoje vistiek augo...jis pradejo mazeti Europa uzpuolus marui, kuris siautejo ne vienus metus ir Europos gyventoju skaiciu sumazino beveik per puse per ateinancius 50 metu t.y iki 15.a.pradzios, taip vadinamais velesniaisiais viduramziais...
Taigi Europa globalizuojasi finansuose ir prekyboje - klimatines salygos nelpalankios, bet gyventoju skaicius dideja...apie 14a. viduryje globalizacija kolapsuoja, ivyksta finansine dezintegracija ir Europoje pradeda siauteti maraskuris rimsta, kai vel pasirodo sekancios globalizacijos bangos "daigai"

bet kaip sakoma kiekvienas laisvas galvoti ka jis nori ir matyti, ka jis nori, savo nuomones daugiau nekisiu

To Augis -aciu
cia irgi visai idomu idomu paskaityti nuo 132 puslapio, tik per daug smulkiai viskas surasyta, nusibosta skaitytiatsidaryti ketvirta linka - books.google.lt

http://www.google.lt/search?hl=lt&source=hp&q=A+history+of+Florence%2C+1200-1575+&btnG=Google+Paie%C5%A1ka&meta=&aq=f&oq=

dar galima paskaityti knyga "The medieval super-companies– a study of the Peruzzi Company of Florence"
http://books.google.lt/books?id=0Cl5c7R24joC&dq=The+Medieval+Super-Companies&source=gbs_navlinks_s

http://books.google.lt/books?id=0Cl5c7R24joC&printsec=frontcover&source=gbs_navlinks_s#v=onepage&q=&f=false

Knygas apie zymias seimas/zmones/bankininkus paskaityt gal ir idomu. Tik kiek ten teisybes apie ju galia ar itaka? Mokesciu deklaraciju kazin ar isliko . XIVa ir kasos aparatu nebuvo. Tai apskaita gali buti ne visai tiksli. Galima pritemti pagal poreiki, kad parasyt knyga su rekiancia antraste ir parduot keliolika milijonu kopiju. Tiesiog biznis

Kad jau nusikėlėme į gūdžius viduramžius, tai pamedituokime ir ties šiuo faktu.
Kam tuo metu buvo skolinamasi? Prekybai? Apyvartinėms lėšoms? naujų prekybos trasų tiesimui? Infrastruktūros objektų statybai? Bažnyčių statybai ir dekoravimui ikikaravadžitinėmis freskomis? Mąstykit per naują...

Buvo skolinamasi karui, dvarų intrigoms, asasinų (a la Mikelotas biskį vėlesniais laikais - čia prie Bordžijų, apie 1502) samdymui, Romos popiežiaus ir Konstantinopolio patriarchų ar bent jų legatų papirkinėjimui, karo laivų statybai, arbaletų po 66 šilingus gamybai, pirmosios laidos rankinių pykštolių po 3 šilingus gamybai ir kitiems karo padargams bei invazijos įrankiams. Kaip pavadinti tokios veiklos finansavimą?

Šiais laikais, priklausomai nuo vertintojo sąžinės ir angažuotumo vienus finansuotojus vadina terorizmo rėmėjais (a la M. Kadafis jaunystėje, Binladenas su visais alkaidais įskaitytinai), o kitus - demokratinės šalies finansiniais ir kariniais - pramoniniais sluoksniais, privačių armijų operatoriais (taip, jau yra ir tokių, - a la liūdnai pagarsėjusi JAV saugos firmelė "Blackwater") ir išvis - dorais vakarų civilizacijos nešėjais. Nors juos derėtų vadinti imperialistais, kaip kad sakė dabar nepopuliarūs marksistai.

Mano nuomone, pasaulis tik išlošė, kad užsilenkė tie ankstesnieji bankininkai - imperializmo rėmėjai.

Po jų šiek tiek vėliau bankininkystę atgaivimo medičiai, viskončiai ir čia dėl politkorektiškumo neminimi visur esantys žydelių bankininkai. Ar jie buvo mažesni imperialistai??? Ir taip, ir ne. Jie ir toliau finansavo karus, intrigas ir klierių rengimą, bet Europoje jau atsirado ir įdomesnių veiklų, kur buvo reikalingas finansavimo poreikis. Buvo jau daugiau investuojama į mokslą (kurgi ne - alchemikai žadėjo sukurti filosofinė akmenį, jaunystės eliksyrą ir nenuostolingiausias pasaulyje obligacijas ), geografinius atradimus, daugiau mecenuojamas menas (kaip ideologinės kovos priemonė), infrastruktūra (geri uostai ir tiltai - operatyvi savos armijos logistika), randasi socialinės sistemos užuomazgos (pašelpk valdtietį grūdais, tai jis gal neišdvės ir kažkaip visgi sumokės duoklę, lažą, dešimtinę ir muilo mokestį bei prezervatyvų rinkliavą įskaitytinai).

Taigi, pirmieji bankininkai - čia minimi Perudžiai ir Bardžiai finansavo išimtinai tik destrukciją ir grobuonišką imperializmą, gibelinų ir gvelfų rietenas, ir tedega jie už tai pragare, jei nespėjo nusipirkt nuodėmių atleidimo raštų

idomi minties raida progresuojant mesku rinkai: is pradziu esama situacija lyginome su 1980-aisiais, veliau- su Didziaja Depresija, dabar jau su 14a. griutim ir tamsiuoju amzium.
Renesansas irgi isaus, tik nemazai jaunu buliuku gali jo sulaukti jau tusciomis kisenemis.

beje idomi paralele: zmoniu (indelininku) pinigus tuometiniai bankai buvo paskoline karaliams(valdziai) ir griutis ivyko kai po kurio laiko paaiskejo kad "karalius nuogas" ir jo mokesciu rinkimo jega neprilygsta palukanu augimo greiciui.
Bet, zinoma, si karta tai jau tikrai visks kitaip

p.s. aciu, Erika, uz visas nuorodas

Engineering Financial Stability

---

The Risky Rich

citatos, citatos, ..
o ashaman kiba i kaili gavo nuo maklieriu, kad trugde "opim dlia naroda" stumdyt.

Radau dar viena idomia "istorine" statistika...

“The history of reserve currencies reveals that the position of a country as a superpower (whose currency acts as a reserve currency) tends to rotate in a natural cycle of around 100 years. Will history repeat? From 1450 to 1530 it was Portuguese (80 years). From 1530 to 1640 (110 years) it was Spanish. From 1640 to 1720 (80 years) it was Dutch. From 1720 to 1815 (95 years) it was French. From 1815 to 1920 (105 years) it was British. And then the US dollar gradually dominated the scene until 2009 of a period of 89 years.”

kadangi sioje temoje susipazinome su pirma globalizacija, o globalizacija be rezerviniu valiutu nevyksta, tai galima butu papildyti ir apie Italijos auksini florina - From 1252 to 1345 it was Italy (93 years)

[url]http://lt.wikipedia.org/wiki/Florinas_(Florencija)[/url]
Florinas - auksinė moneta, kaldinta Florencijos respublikoje 1252-1523 m., kurios pavidalas ir aukso kiekis praktiškai nesikeitė. Florino monetoje buvo 3,5 g aukso. Florencijos florinas (fiorino d'oro) buvo pirmoji Europos moneta nuo VII a., kuri buvo kaldinta pakankamai dideliais kiekiais, kad būtų svarbi komercinėje veikloje.
Daugelis to meto Florencijos bankų buvo tarptautiniai, turintys savo skyrius daugelyje Europos šalių, todėl florinas netrukus tapo pagrindine prekybine moneta, naudota didiesiems mokėjimams ir pakeitusia iki tol naudotą sidabrą.

Nežinau kodėl nusprendei, kad doleris isiviešpatavo 1920 m. Bendrai svaro ir Britų imperijos žlugimu laikoma Sueco krizės data 1956-ųjų Spalio 29 d.

Tuomet Britai buvo priversti atisakyti savo ambicijų, kitaip JAV pagrąsino tuoj pat pareikalauti grąžinti milžiniškas skolas susidariusias dar nuo antrojo pasaulinio karo.

to Nasa - cia ne as taip nusprendziau, bet citatos autorius ... amerikieciai per pirma pasaulini kara sukaupe daug aukso, o tai ir itakojo pradine dolerio pletra kazkur nuo 1920...Kai Europa po pirmo pasaulinio smarkiai "nukraujavo", tai JAV tuo laikotarpiu labai sustiprejo


gal citatos autorius nurodo tipping point, t.y valiutos pabaigos pradzia

neigiamas tinklo efektas, kurį sukelia kokių nors įvykių ar jų kritinės masės lemtas „lūžis“ (ekonomikos tekstuose dažnai galima rasti žurnalisto Malcolmo Gladwello to paties pavadinimo knygoje išpopuliarintą sąvoką the tipping point), gali pradėti tarptautinės valiutos „pabaigos pradžią“.
http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=21756432

Sakyciau Britu Imperijos saulelydis prasidejo netekus Karunos brangakmenio Indijos 1947. US tapo galingiausia valstybe po Pirmojo pasaulinio. Tik buvo atsiribojusi ir is tiesu pasaulio prekybai ir politikai toliau dirigavo Anglija su Prancuzija. Na o Japonija Rytuose bande savo "tvarka" ivesti

Geras sakinys...idomu ar kada nors jis gales atrodyti taip -

Tuomet Amerikieciai buvo priversti atisakyti savo ambicijų, kitaip Kinai pagrąsino tuoj pat pareikalauti grąžinti milžiniškas skolas.

Kiek zinau tai SSRS pagrasino subombarduot Londona ir Paryziu. Turejo jau ir tarpzemyniniu raketu savo atominem ir vandenilinem bombom. O JAV per daug nesikiso nes Britu ir Prancuzu ambicijos issaugoti savo imperijas kirtosi su amerikieciu paziurom. JAV nepalaike ju noro islaikyti kolonijas.

Rama, nesutinku. SSRS tuo metu dirigavo Vengrų revoliucijai, Sueco krizė aišku ir jiems buvo aktuali, bet JAV vaidmuo buvo lemiamas.

Nasa, sutinku. JAV vaidmuo lemiamas daug kur, praeitame simtmetyje. Kad JAV primete visiems savo plana tai net neabejociau. Bet karo metu jie nesikiso, kol ju paprase. (Tuo metu vyko prezidento rinkimai JAV). Egiptas tuo metu nebuvo JAV draugu sarase, nes cia kiles didelis konfliktas del Kinijos pripazinimo, Aswan uztvankos statybos ir galiausiai Sueco kanalo (firmos) nacionalizavimo.
Kad SSRS pagrasino tai neatsiimu to pareiskimo , o JAV nepalaike savo NATO sajungininku.

Along with the Suez crisis, the United States was also dealing with the near-simultaneous Hungarian revolution, and decided it could not criticize Hungary's suppression of the revolutionaries and simultaneously avoid opposing its two principal European allies' actions. The United States also feared a wider war after the Soviet Union threatened to intervene on the Egyptian side and make rocket attacks on Britain, France and Israel