Kalbu apie 1919 ir vėliau. Buvo nukelta Jekaterinos antrosios, Muravjovo ir kt. paminklai.

bugaga, mokeisi Leningrade, bet taip ir likai pagoniu-talibu...
Bent truputį praplėsk savo kultūrinį horizontą, pasiskaityk (beje, 1938m. ir carizmas neturi nieko bendro):
https://www.bernardinai.lt/dingusio-vilniaus-galerijos-jekaterinos-ii-paminklas/
[url]file:///C:/Users/User/Downloads/DIS-3_p.92-109(1).pdf[/url]

Apskritai valstybė neturėtų statyti paminklu ir sovietinių balvonų nugriovimo vajus yra geriausias tam įrodymas, kaip politizacija ir subjektyvumas neatlaiko laiko išbandymų. Net ir sektantai žino, kad stabai riboja žmogaus laisvę.

Kam stabai, o kam architektūros reliktai ir turistų traukos objektai. Panašu, kad didžiausiaiś ruskis tupi koncervų chunveibino galvoje.

žemas išsilavinimo ir kultūros lygis, kultūrinių tradicijų nebuvimas, negebėjimas suvokti meno ir jo istorinės reikšmės, veda į kultūros politizaciją ir subjektyvumą. Žymiausių menininkų sukurti istoriniai paminklai - nėra stabai, ribojantys žmogaus laisvę, atvirkščiai - padeda geriau suvokti istoriją, savo šaknis, todėl daro žmogų sąmoningesnį ir skatina dar labiau branginti tą iškovotą laisvę. Sąmoningas žmogus, o ne propagandos pripūstas balionas, visada atsirinks ir atskirs pelus nuo grūdų ir nuo jam brukamo politinio šlamšto.

Nerasi vyro kuris pasakytu, kad jis prastas lovoj ar blogai vairuoja. Galvoju reiktu pridet ir samoninguma i sita sarasa.

kodėl sakoma, kad kilmingieji yra mėlyno kraujo? Matyt, todėl, kad jie buvo sąmoningai auklėjami ir lavinami iš kartos į kartą, remiantis aukščiausiais mokslo ir kultūros standartais, o mes, kilę nuo žagrės, buvome lavinami "kaip išeis, kaip leidžia sąlygos ir aplinkybės, kaip moko partija", todėl mūsų prioritetai - "gerai vairuoti" ir "būti geru lovoje"...

Kilmingieji galėjo sau leisti pasisamdyti mokytojus. Turėjo už ką. Tuo tarpu valstiečiams reikėjo išgyventi, kai kilmingieji lupo "9 kailius jiems nuo kupros".

pats irgi šią problemą vertini iš politinės (ponai vs vargšai) pusės, bet tie kilmingieji irgi kažkada kilę iš vargšų, pvz.: Čiurlionio tėvas buvo bažnyčios vargonininkas, o dauguma Kauno meno mokyklą baigusių ir Paryžiuje ar Berlyne mokslus tęsusių Lietuvos dailės ir skulptūros klasikų, kurių kūrinius mes dabar uoliai naikiname, aplamai buvo valstiečių vaikai.

Pamažu grįšim prie feodalizmo. Palaukit dar biškelį, 5-10 metų. Beliko išnaikinti viduriniąją klasę.

cos, nemaišyk epochų.

Kokius konkrečiai kūrinius?

Apie kolaborantų paminklus.. svaigsta.

pradinėje žinutėje kalba ne apie carizmą, o apie carizmo pamiklus nenugriautus "lenkmečiu vilniuje". todėl 1938m yra tas mato laikas, nes vėliau , jei jų liko nugriovė sovietai.

todėl jau prirašei krūvą žinučių, bet nei vienos nėra į temą. tai parašysiu ką nors ne į temą , bet apie carizmą ir kultūrą,kad bent suprastum kaip atrodo, kada vėjus rašinėji.

carų vasaros rūmuose petergofe visi gidai pasakydavo, šios patalpos susisiekia per slaptą kambarį , bet niekada nieko neleidsdavo vidun pažiūrėti, tipo uždara zona . salėse sėdėdavo išprotėjusios senutės, su kuriomis susitarti neįmanoma dėl nieko. vieno bendrakursio mama ten buvo kaip ir muziejaus beveik direktorė, tai prišnekinau, kad keliems norintiems bendrakursiams suorganizuotų ekskursiją po nerodomas patalpas. pats linksmumas tame, kad pasirodo"slaptą" kambarį buvo galima išsinuomuoti už 25 rublius valandai arba už gerokai daugiau vakarui.. atspėk kokius kultūrinius renginius yra tekę ten pravesti...

pirmoje eilėje - "Žaliojo" tilto skulptūras, paminklą P. Cvirkai, S. Neriai...


Cvirkai ir Neriai paminklai pastatyti už jų literatūrinius pasiekimus, o ne už kolaboravimą. grybauskaitė su linkevičium buvo patys tikriausi politiniai bolševikų kolaborantai, nepaisant to, jie dabar netgi labai gerbiami žmonės...

komuinistines atliekos baubia del sovietiniu balvonu ir tuo paciu metu tepa kuo patys smirdi, vadindami visus is eiles kuom? aishq, kad komunistais

Petras Cvirka su raudona byrka (lietuvių liaudies patarle)
Cicerons gyvena da prieš Kristų, žinių siemes iš Platona padielnikų, laikoms kiečiausių Antikas laikų oratorium i politiku, kartą pasake: "Istorija - tikras praeities liudininkas, tiesos šviesa, gyvoji atmintis".
Grynai del tos atminties, tiek nacei, tiek bolševikai žinuoja, ka nuorint' nugesint' tautuos motyvaciją, pradžei reik' sunaikint' pruotevių dydybe i įkalt' į galvą naujų istorinių brendų. Nu ka motyvacijas mužikai mažiau turietų.
Knygnešių laikais tas nebuva taip jau paprasta, nes dydybe lietuvių nebuva užmiršta kontrabandas dieka. O judieja knygas i kita lietuviška spauda tada net i Gubernales bačkuose.
Bet va per antrą pasaulinį viskas buva kiek kitaip - padieja i savi planą profesionaliau vykdyt'. Atmintis buva trinama tiek deginant knygas, tiek šaudant visus tuos, kas skaityt' mokieja tarp eilučių, tiek tuos, kas pruotevių dydybę jaute.
O ka tauta greičiau taptų naujuos kartuos tarybinei piliečei, reikieja pakišt' jai naujų didvyrių, heruojų i patrijuotų.
Tikslą sava pasieke, mes da i daba nevisai susigaudom sava istorijas vingrybese.
Vads nervinas biški, bo galvuoj, ka reitingai del gatvių lentelių krent, bet krent ne del tuo visai ištikra 😃
Liūdniause, ka per trim nepriklausomybes metų neatsirada heruojų, katrie turietų drąsuos pašnekiet' su liaudim ape okupantų durininką Petrą Cvirką. Vads turietų džiaugtis, ka atsirada normalių i iemes inicetyvas. Reik' džiaugtis, ka ši taryba ramei nubalsava už.
Bo niera už ką to Cvirkas myliet', poets jis buva tik laisvalaikiu i tode, ka nelabai kas norieja tuo metu rašyt'. O kode? O tode.
Keturesdešimtais vyka tokie iduomūs rinkimai - buva uždraustas visas partijas, o apygardose galieja kandidatuot' tik tiek kandidatų, kiek juose buva pasiūlyta iš liaudies atstuovų 😃
Žadieta rinkiejam buva viskas - atleist' nuo muokesčių, panaikint' baudas, atleist' nuo bankinių skolų, net būtų nuomą sumažint'. Bet ape naujas santvarkas nebuva ryškei užsiminta.
Visi kiti kandidatai jau buva sukišti į padvalus i lauke kas traukine, kas bilieta link Šv. Petra vartų. Žuodžiu, visi oponentai buva užbaninti.
Cvirka kandidatava Alytuj i buva išrinkts. Ka rinkiejai aktyvesni būtų šituose demokratiniuose rinkimuose, tai iš vakara gava biški spaudima, o kekviens balsavęs buva atžymiets pase ateičei. O jei rinkiejas truoška balsuot', bet pasa neturieja, tai išpaišydava specelę pažymikę i galieja laisvai balsuot' bet kas. Gryna demokratine laisve 😃
Bet i tai reikieja pratęst' balsavima terminą dienai i papildomai pamotyvuot', bo balsų biški trūka.
Veliau vienbalsei Cvirka buva išrinks prezidiuma sekretuorium i su nauju Liaudies Seimu tą pačę dieną "svarste", kokę če naują santvarką turietų būt'. Rezultate Seims, vienybej žydiedams, vienbalsei nusprende įvest' sovietų santvarką.
Santvarkas modifikavima deklaracijas pasiraše penki heruojai, iš kurių viens buva i Cvirka.
Po tokiuos šventes didis poets negalieja nepasakyt' įkvepenčes sveikinima kalbuos. Buva šluovinama rauduona armija, katra išvadava tevynę nuo Smetuoniškas priespaudas. Aplodismentai.
I da kalbiedams džiaugsmingai praneše, ka daba laisvai galies prisijungt' prie dižiuos Sovietų Sąjungas, katra bus prieglobstis nuo kapitalistų, imperelistų (wtfk?) i priglaus mūsų tautą po sava šiltu i maluoniu Stalina laisves sparnu. Nes geneali Lenina i Stalina politika rūpinsis paprastu žmogum - bus mokyklų, univierų, tetrų i kultūras. Tegyvuoj Stalins! Aplodismentai.
Kaip paskui istorija paruode, rūpestis buva išreikšts komandiruotem vagonais į šaltuosius kraštus kultūras lageriuose pasisemt'. I negali ginčytis, nes iki tol paprastam valstiečiui iki Rygas buva, kai iki menule 😃
Da tą pačę dieną pasiraše
įstojima į Sovietų Sąjungą deklaraciją, irgi penkiese, tame tarpe i Cvirka. Pervarga ir išėja ilsietis, skubiet' nebiera kur.
Antrą dieną Liaudies Seims nusprende nacionalizuot' visas žemes, nes tigi buva žadieję atleist' nuo skolų i muokesčių. Taip žemes tapa visų i be jokių skolų. Pasiraše penkiese, Cvirka irgi.
Trečę dieną nacionalizava visus fabrikus, transportus, prekybas vietas, ka visokie kapitalistai nebekankintų paprasta žmogaus. Pasiraše penkiese, tame tarpe i Cvirka.
Da tą pačę dieną pasitvirtina delegaciją, katra bus atsakinga už keliuonę į Maskvą Stalina saules parvežt', tai neapsiėja i be Cvirkas. 1940-ų rugpjūče 3 d. visas deklaracijas įteiktas i buva.
"Stalina saule" yra iš Cvirkas kalbuos, katrą jis sake priimant Sovietinę konstituciją: "Stalino konstitucinė saulė, sukaupianti visą šilimą dirbančiųjų žemei, laukams ir pasėliams, skleidžianti visą gaivinančią jėgą kovotojams kapitalistiniuose kraštuose, - šiandien nušvito ir socialistinei Lietuvai!".
Po naujuos konstitucijas išsirinka prezidiumą iš dvidešimties gezų i viens iš jų buva Cvirka. Prezidiuma nariu Cvirka buva nuo pat rinkimų iki kol užsilenke 1947 metais.
Da Cvirka buva i Rašytojų Sąjungas komisijas narys. Ta sąjunga realei rūpinos, ka viskas, kas rašoma, būtų teisingai užrašoma, o kitaip nieks nespausdins. Komisija sprende kas yra rašytojas, o kas niera.
Paskui prasidieja kars i teka Cvirkai tept' slides į Ruskyną. Tepant slides drąsuos tiek daug jau nebebuva, tode sava pažymiejimą vieną naktį sukiša į sofą, kur buva prisiglaudęs nakčei. Partijas draugam sake, ka pamete. Nu nes ne koks išdaviks juk yra.
Gezas buva kviests į Maskvą, bet apsistuoja Almatoj. Ten bande pasišaudyt' biletų iki Amerikas, nes matyt' Stalina saule nebešilde, bet nieka nesigava.
Nesigava, tai nesigava, atleke į Maskvą, nes ne koks išdaviks yra. Če rašinieja propagandinius tekstus i siuntinieja į visas puses, kur tik yra lietuvei. Net ir į frontą, ka vyrai nepalūžtų.
1944 metais grįža atgal į Lietuvą. Po metų CK paskyre jį rinkimų komisijas pirmininku i pats buva perrinkts į Aukščiausią Tarybą, kur pareigas ieja iki 1947 metų gegužes 2 denuos, nes pasimire.
O tremimai Lietuvoj buva vykdomi nuo 1940-ų, iškart po okupacijas. 70 proc. ištremtųjų buva buobas i pyplei.
1941 m. biržele 14-19 dienom į priverstinę komandiruotę išvyka ape 18 000 Cvirkas tautiečių. Nu tikrai turėja pastebiet' tiek suprotokoluotų teistumų i pilnus vagonus turistų.
Bet nepastebieja, o kai kam i pats komandiruotę suorganizuot' padieja.
Taip, tai yra mūsų istorijas dalis, bet palikim ją tik knygose užrašytą ateities kartom, ka suprastų, kaip kartais būn, kai duodi durnem kelę. Kad nebekabintų tokiem didvyrem jie lentelių 😃
Cvirkinę turieja reneimint' iškart po Kuova 11, bet reneimina tik daba.
Aišku, galieja valdže suorganizuot' viską papraščiau - skirt' eurus ne kompensacijom, o duot' kokem savivaldas UAB'ui, kur bokštelį tur'. Per puorą dienų būtų visas lentelęs perkabinę.
Bet juk nesąmone, juk žymei maloniau, kai pilietis papraša valdžiuos kompensuot', visas formas užpildęs. Juk biurokratija yra tvarka 😃
Bet nu visvien, geriau Greimine, nei Cvirkine, vo 👍
#sustuok #prie #Greimines
'share', ka istorijas nieks nepraleistų, kaip praleida mokykloj 😃
Nuotraukoj Cvirka pasiraša ant varkes.

https://www.facebook.com/lukisiandriens/posts/petras-cvirka-su-raudona-byrka-lietuvi%C5%B3-liaudies-patarlecicerons-gyvena-da-prie%C5%A1/3827096444048062/

Lietuva pagaliau pradėjo valytis nuo koncervuotų chunveibinų. Daugybę tavo bendraminčių praretins numetant į politinių lavonėlių patvorį.

Kam reikalinga visa ši paklodė? Niekas čia neneigia tų istorinių faktų. Čia diskusija apie kitus dalykus.

kazka panasaus skaiciau delfyje 2000s pradzioj is panashiu zuvies atminti turinciu, menko protelio, komunistuojanciu ir pelkyno juoduju polittechnologiniu shudu prisivalgiusiu pakso gerbeju, lazda apsisuka ir trenka kitu galu, bet i panashius i tave ta lazda tiek kartu trenke, kad nuo 1990 metu paskendes tam paciam sudauzytu smegenu pelkiu ruke, nu tu jau is jos neisbrisi, bet politine svytuokle kaip sukos taip suksis, o bukiai kaip tu tai krykshtaus, tai asharos, o normalus zmones kaip gyveno taip ir gyvens