Autorius | Žinutė |
2010-01-09 21:21 #79640 | |
drugelis [2010-01-09 19:01]: Skeleton - pabandykime apversti tik viena žodį jūsų argumentacijoje (savo komentarus įdėsiu laužtiniuose skliaustuose). "Kodėl defliacija yra [GERAI]? Ogi todėl, kad masiškai bankrutuoja burbulo metu išsipūtę verslai [t.y. dirbtiniai, nerealūs ir neefektyvūs, kurių normalioje realioje ekonomikoje, orientuotoje į tvarumą, balansą ir begalybę ir būti negali], auga nedarbas [tik tas, kuris dirbo netikslingai, neefektyviai, arba jo paprasčiausiai išvis nereikia - perteklinis; vietoj to žmonės gali imtis ko nors tikrai naudingo ir reikalingo, o ne tuščiai suktis kaip parazitiniai smagračiai], žlunga bankai [tik tie, kurie be reikalo ir nepagrįstai rizikavo ir buvo pernelyg godūs - tas pats kaip ir išssipūtę verslai], pensijų fondai [tik ta dalis, kuri buvo virtuali spekuliatyvinė=jos niekad ir nebuvo realiai - žmonės suvoks aiškiai kiek jie pinigų iš tikrųjų turi] ir t.t. Visa tai teisinga. "Krizė" - skausmingas apsivalymo procesas. N. Roubini taikliai palygino burbulą su "narkotinės ekstazės" būsena, o krizę - su ėėė būsena po to Tačiau neverta apsimesti, kad krizė - NESKAUSMINGAS procesas. |
|
2010-01-09 22:59 #79653 | |
Skeleton [2010-01-09 16:05]: ... Dabar JAV valstybės skola yra kažkur apie 70% BVP, ar ne? 2 pasaulinio karo metu ir pokario metais buvo pasiekusi kiek? Kažkur apie 120% BVP. Ir JAV "išlipo" iš tos duobės. ... Išlipo, nes pramonė ištempė. To meto BVP negalima lyginti su dabartiniu, nes didžiąją jo dalį sudarė gamyba. Dabar gi viskas pastatyta ant paslaugų ir vartojimo. Tada liaudis mokėjo taupyti, o dabar paskendusi skolose. |
|
2010-01-10 13:07 #79687 7 | |
Skeleton,
pratęskime temą, gerai ar blogai yra defliacija paprastam žmogeliui. Tarkime, kad esu paprastas dirbantis žmogus, kurio darbo pajamos yra aukštesnės už minimumą, bet žemesnės už vidurkį ir mano paties pastangomis stengiasi artėti link pastarojo . Du tūkstančiai kelintaisiais tai metais, kai litas buvo normalus, o minimalus atlyginimas buvo 430 Lt. Tuomet gaudavau apie 600 Lt. Nėr kuom pasigirt, ale gyvent galima, kainos daugmaž adekvačios. Dabar 2010 metai, aš gaudinėju kažkas "virš tūkstančio" (1100 - 1500 Lt imtinai). Kainos dėl ES geradarybių, infliacijos ir visokių burbulų yra baisiai iškilę, dabar 600 litų pragyvenimo prasme - mažutis piningėlis. Ir dabar tarkime mano darbdavį užpuola depresija, jis priverstas susimažinti maržas, atleidinėja žmones, o likusiems mažina atlyginimus, mane įskaitytinai. Aš geras darbininkas, bet linkiu kuo didesnės defliacijos, nes nors mano atlyginimas dabar artėja į kažkada buvusius 600 Lt, dabar ir tie 600 litų (kuriuos paėmiau atskaitos tašku) taip pat artėja į tą vertę, kokia buvo tais du tūkstančiai kelintaisiais tai, kai jie atrodė visai neblogai. Vėl būna pigesnės duonos, vėl pasitaiko alaus iki lito - ko dą norėt??? Niu, i mą nusišvilpt, kad pas darbdavį kaži kokia tę depresija. Tegu jo brigadininkas mą duoda stakles, duoda metalo, dą kokių tę varžtų ar elektrodų paberia, ir viskas "čiki". Už dabarčiai adekvatų atlyginimą aš jam lankstysiu, kalsiu, pjausiu, virinsiu ir t.t. Ir akies krašteliu seksiu laikraštį - kad tik defliacija viršytų procentą ir go - go defliacinis ralis tolyn. Niu, jo, darbdavys gali nusidepresuoti ir atleisti. Bet aš ne lodorius, moku viską apie metalą i dą biškį apie medį. Pas mane yra kategorija, suvirintojo pažymėjimas, o teisės i dą kai kurie popieriai rašo, kad galiu vairuoti traktorių ar kokį tę kelmą su kaušu ir verstuvu (ar kitais padargais pasirinktinai). ATleis ne mane, o tuos du prasigėrusius, kur vis lodoriauja ir sienas ramsto... O jei atleis mane, eisiu pas kitą, ten kur angaras už kampo. Tas priims... I mą nusišvilpt, kad pas darbdavį depresija. Prie staklių jokios depresijos nėr - tik spėk suktis. Išvados: jei yra darbas, yra adekvatus atlyginimas - defliacija yra gerai. Vot teip. Parašiau biškį iš neformatinių pozicijų. Tokie kaip pasisakymo herojus spekuliantų puslapio neskaito, o į "Verslo žinias" vynioja silkes. Bet būtent jie yra svarbus ekonomikos variklis ir jų nuperkamos prekės ir paslaugos krauna verslininkams turtus. 1. Godumą gydyk target`u, kvailumą - stop loss`u!
2. Konservai - tai toks blogas maisto pakaitalas. 3. Darbas durnių myli - WORK SMARTER, NOT HARDER! 4. Pem` štukų vagnorkių! 5. Mudu su Izabele... 6. Laukinis kapitalizmas nustekeno žmogiškąjį kapitalą. 7. Prie Niksono |
|
2010-01-10 13:21 #79691 2 | |
Klausydamas pamokymų, privalai suvokti jų šaltinį. Nematuok jų savo matu
|
|
2010-01-10 15:21 #79734 3 | |
Skeleton,sutinkusu su pacio teiginiu ,kad turetu buti " ekonomika sudetinga savireguliuojanti sistema,kurrios pagrindines problemos iracionalus agentai ir neskaidrumas"
Dabartines ekonomikos viena neskaidru pozymi ir ivardijau-galimybe emituojant $ manipuliuoti sia "saviregulioujancia "sistema.... dar paminejau kad au standartas anksciau buvo tas barjeras ,kuris itakodavo iracionaliu agentu veiksmus veikti racionaliai,o dabar sio barjero nera. Kadangi iracionaliu agentu veiksmai neskaidrus -turiu teise juos atstovaujanciais propagandistais netiketi....jeigu supaprastinti viska iki primitivizmo ,ekonomika pavadinciau lochotronu su sudetingomis ,nuolat besikeicianciom taisyklem.Galima iki begalybes gincytis ar taisykles geros ir bandyti jas perprasti,bet naudinga suvokti kad zaidziama su stipriu ir sukciaujanciu priesininku. |
|
2010-01-10 16:40 #79753 5 | |
Petras Kurmelis [2010-01-10 13:07]: Skeleton, pratęskime temą, gerai ar blogai yra defliacija paprastam žmogeliui. ... Išvados: jei yra darbas, yra adekvatus atlyginimas - defliacija yra gerai. Vot teip. ... Ot tai atradimas Analogiškai galima pasakyti: jeigu lieki gyvas ir sveikas - lėktuvo nukritimas nieko baisaus Va tik tikimybė kad liksi ir gyvas ir sveikas... Tame ir yra defliacinės depresijos esmė, kad ir darbo turėjimo ir tuo labiau "adekvataus atlyginimo" tikimybė smarkiai krenta žemyn. Didžioji Depresija. Bedarbių niujorkiečių eilė prie nemokamos sriubos: |
|
2010-01-10 16:44 #79755 1 | |
Vienas dziaugiasi kad bedarbyste auga (nes pats dar dirba), kiti bando irodineti kad jis neteisus. Kas beliko is temos...
People change markets, markets change people
|
|
2010-01-10 17:37 #79763 1 | |
Prie staklių jokios depresijos nėr - tik spėk suktis. : Užuot laukus, kol tos kainos nukris ir bus alaus iki lito, gal geriau infliacijos laikotarpiu suktis prie tų staklių taip, kad negasdintų alus ir virš dviejų litų? Juk ekonomikai augant ir darbdavių daug didesnis pasirinkimas - ne tik angare už kampo Nepatinka vienur, eini kitur, gerai dirbi, žiūri ir atlyginimą pasiūlo padidinti. O kai defliacija, tai ir tas darbdavys už kampo nėra amžinas. Kokią dieną pamatysi, kad jau nėra to angaro. |
|
2010-01-10 18:32 #79769 6 | |
Kadangi jau daugelis užmiršo apie ką kalbame ir galbūt sunkiai supranta, ką noriu pasakyti, įdedu kolegos Ashaman pasisakymo citatą ir paryškinu man svarbias vietas:
Ashaman [2008-06-23 15:26]: Kas yra defliacija ir kaip ji gali įvykti? Webster'io žodynas apibūdina: Infliacija - pinigų ir kredito apimties padidėjimas lyginant su apyvartoje esančiomis prekėmis. Defliacija - pinigų ir kredito apimties sumažėjimas lyginant su apyvartoje esančiomis prekėmis. Todėl tam kad suprasti infliacijos ir defliacijos esmę - yra būtina suprasti kas yra pinigai ir kas yra kreditas. Pinigai - tai visuotinai priimtinas keitimosi būdo, vertės išsaugojimo, bei galutinio atsiskaitymo vienetas. Kreditas gali būti apibūdintas kaip - teisė į pinigus (right to access money). Kreditas gali priklausyti pinigų savininkui, kuriam bus įteiktas tai patvirtinantis dokumentas - mūsų dienų analogija - atsiskaitomoji sąskaitą banke, patvirtinanti skaičiais kad jus kreditavote banką vienokia ar kitokia suma. Kreditas taip pat gali būti savininko ar savininko finansinės įstaigos (banko) perduotas trečiems asmenims - skolintojams, kurie sutinka už tai sumokėti aptartą mokėstį - palūkanas - kas yra nurodoma pinigų grąžinimo sutartyje, ir kas tampa skolininko įsipareigojimu - t.y. IOU (aš tau skolingas) arba skola. Šiolaikinėje ekonomikoje dydžioji kredito dalis yra perskolinama, todėl žmonės dažnai pakeičia žodį "skola" žodžių "kreditas". Kai pinigų ir kredito apimtys didėja, lyginant su apyvartoje esančiomis prekėmis, santykinė kiekvieno pinigų vieneto vertė krenta, kas sąlygoja prekių brangimą. Ir atvirkščiai, kai pinigų ir kredito apimtis mažėja, lyginant su apyvartoje esančiomis prekėmis, pinigų vieneto vertė kyla. Nors daugumai vartuotojų yra sunku vertinti kainų pokyčius per šią prizmę, viskas vystosi būtent taip - krenta ir kyla pinigų vienetų, o ne prekių vertė. Dažniausias infliacijos ir defliacijos apibūdinimo nesupratimas (dažnai sutinkamas ir ekonomistų komentaruose) - tai kad infliacija traktuojama kaip kainų didėjimas, o defliacija - kaip kainų mažėjimas, nors iš tiesų tai tera pinigų kiekio apyvartoje atspindis (pasekmė). Infliacija gali pasireikšti prekių kainos didėjimu - ką plačioji visuomenė ir traktuoja kaip infliaciją arba investicinių aktyvų (VP, NT) kainos didėjimu - kas, dažniausiai, nėra suvokiama kaip infliacija, nors iš esmės nesiskiria nuo prekių brangimo. 1970-ųjų infliacija pasireiškė dramatišku aukso, sidabro ir kitų commodities kainų kilimu. 1980-ųjų ir 1990-ųjų infliacija pasireiškė dramatišku žemės, NT ir akcijų kainų kilimu. Toks skirtumas, vertinant prekių ir turto infliaciją, kyla dėl visuomenės psichologijos - kai brangsta duona ar pienas - man tai blogai, kai brangsta mano turimas NT arba VP - man tai gerai. Vykstant defliacijai - kainų dinamika yra paprastesnė nei infliacijos. Paprastai per defliaciją sinchroniškai krenta ir prekių ir turto kainos. Tik priešingai, nei mano kolega Ashaman, aš manau, kad čia ne suvokimo klaidos ar psichologiniai pokštai, o tiesiog skirtingi problemos aspektai. Ne visi veiksniai tuo pat metu galioja visoms visuomenės grupėms ir ne visoms grupėms vienodu stiprumu. Keliuose paskutiniuose savo pasisakymuose norėjau oponuoti netikusių verslininkų pavirkavimus primenantiems pasisakymams ir parodyti, kad yra žmonių, kuriems defliacija turi ne tik trūkumų, bet ir privalumų. Iš tiesų realybėje tai aš esu labai tolimas nuo staklių. Tiesiog čia daviau valią fantazijai - ir plunksna įsišėlo. Norėjau parašyti iš samdomo darbuotojo pozicijų. Bet juk sutikite, kad alus už nepilną litą - tai gerai 1. Godumą gydyk target`u, kvailumą - stop loss`u!
2. Konservai - tai toks blogas maisto pakaitalas. 3. Darbas durnių myli - WORK SMARTER, NOT HARDER! 4. Pem` štukų vagnorkių! 5. Mudu su Izabele... 6. Laukinis kapitalizmas nustekeno žmogiškąjį kapitalą. 7. Prie Niksono |
|
2010-01-10 18:54 #79771 12 | |
Bet juk sutikite, kad alus už nepilną litą - tai gerai Gerai, jei turi atliekamą litą. Gerb. Petrai Kurmeli, Defliacinės Depresijos esmė ne tame kad viršininkas verkia ofise vienas uzsirakinęs duris, kol tu pasišvilpaudamas prie staklių virini su svarke ir kali su plaktuku šaukštą, o vėliau dar ir medinėje rankėnoje nuostabaus grožio raštą išraižai... Defliacinė depresija tame, kad niekam to šaukšto nereikia, kad ir koks jis gražus bebūtų, kad ir kaip į jį pro vitrinos langą valandomis ekstatiškai spokso iš pamokų gryžtantys mokiniai- visvien niekas jo nepirka. Kai uždirbi viso labo 600 lt į menesį ir namie tų šaukštų pilna, kam pirkti naujus? Ieškodamas išeities, darbdavys sumažina šaukšto kainą, aišku tenka sumažinti ir Pono Kurmelio atlyginimą. Petras tuo pačiu, uždirbdamas mažiau, nusprendžia nesamdyti traktoriaus iš gretimo apgaro, o nusikasti bulves rankiniu būdu. Pinigų ir taip nedaug, tai kam traktorių samdyti už 60 litų??! Traktoriaus savininkas, planavęs pirkti net keturis šaukštus, nenuperka nei vieno, nes nėra pajamų iš traktoriaus. Kadangi šaukštų nieks neperka, tenka darbdaviui stabdyti stakles,tą versą uždaryti ir ponaitį Petrą atleisti iš darbo... Nuejęs į angarą už kampo, Petras suranda ir jį uždarytą, nes pats su pačia savo rankom bulves kasė šį rudenį, kaip ir visi kiti kaimynai, tad teko ir gretimą angarą uždaryti. Nerasdamas darbo du, tris, keturis mėnesius, o vėliau ir metus, Petras negali net naujų kojinių nusipirkti, su laiku bankrutuoja ir Sparta. Atsiranda dar daugiau bedarbių, kurie negali išlesti pinigų (nes jų neturi) dar kitų zmonių, dar kitose gamyklose, pagamintoms prekėms įsigyti. Taip ir isisuka Defliacines Depresijos spiralė. Bent jau mano supratimu, kuris gali būti visiškai klaidingas |
|
2010-01-10 22:15 #79816 | |
Gal siais metais ir pasimatys ,kokiu keliu pasuks JAV:defliaciniu ar infliaciniu.
Defliacija tiktu tiems ,kurie gauna pinigus,kada prireikia -bankininkams-susipirktu papigiaja.O infliacija reikalinga tiems ,kurie vykdo politika ir pinigu jiems visada truksta-liaudis paprato placiai gyventi. Labai sudetinga suderinti tokius skirtingus interesus |
|
2010-01-10 23:20 #79824 2 | |
sliux [2010-01-09 22:59]: Skeleton [2010-01-09 16:05]: ... Dabar JAV valstybės skola yra kažkur apie 70% BVP, ar ne? 2 pasaulinio karo metu ir pokario metais buvo pasiekusi kiek? Kažkur apie 120% BVP. Ir JAV "išlipo" iš tos duobės. ... Išlipo, nes pramonė ištempė. To meto BVP negalima lyginti su dabartiniu, nes didžiąją jo dalį sudarė gamyba. Dabar gi viskas pastatyta ant paslaugų ir vartojimo. Tada liaudis mokėjo taupyti, o dabar paskendusi skolose. BVP susideda is prekiu ir paslaugu, JAV apie 70 % sudaro paslaugos ir tik 30 % prekes. Dauguma tu paslaugu buvo spekuliativiai pervertintos, visos tos konsaltingo kompanijos, pardavinejusios patarimus kaip dar labiau pagerinti versla, bankai, kurie jokiu prekiu nekuria o kuria schemas kaip is kliento pinigu ir oro pagaminti dar daugiau pinigu, visi nesuskaiciuojami realiu paslaugu tiekejai: nuo cheminio valymo ir sporto klubu iki viesbuciu ir prostituciu - visi norejo savo dalies. Manau BVP struktura labai gera, ekonomika gali kristi nors ir per 50 % paslaugu saskaita ir vis dar bus ka valgyti. Ne bus tik kur uzsidirbti pinigu, gamyba tai gi Kinijoje. |
|
2010-01-10 23:23 #79825 4 | |
Daug kam dabar rupimas klausimas bus defliacine banga ar nebus? man visai idomios sios mintys pasirode
http://worldcrisis.ru/crisis/wc_zoloto/thread_t?SORTD=-PUBLISHED 10.01.2010 12:31 BOSSART Михаил Хазин 10.01.2010 09:53 писал: Но, прежде чем начинать гонять печатный станок, им, все-таки, скорее всего, нужно будет пройти через дефляционный этап. Вопрос в параметрах этого дефляционного этапа, в его триггерах (что именно будет "дефлировать"?) и, так сказать, его "пострадантах" (за чей счет все это будет дефлировать). Меня вот, гложат смутные сомнения, что второго "дефляционного этапа" а-ля июль-август 2008 г финансовая система не вынесет - окопытится. Они ведь весь свой пиар построили на том, что "жить стало лучше, жить стало веселей", пардон, "экономика налаживается, скоро наладится", "мы спасли мир от коллапса" (журнал Time дал Бене даже "человека года"), и т.д. А тут - на тебе, "второй дефляционный этап". Это при том, что ситуация со сбережениями, с экономикой, с занятостью, с ценами на недвижимость, и т.д., сейчас намного хуже, чем та исходная ситуация, с которой начали "дефлировать" в июле 2008 г. Я думаю, отныне далее будет только одно: накачка, накачка, и еще раз накачка с ускорением, им даже брать передышку опасно, не то, что разворачивать этот процесс вспять, Система стала намного хрупче и нестабильнее, чем 2 года назад. Будут дикие волны на рынках и волатильность, но в основном все будет расти и пучиться, у доллара нет никакого пути, кроме как вниз. "Новость" будет только в том, что они будут всячески раскручивать, будировать и пиарить проблемы в еврозоне, чтобы девальвация была более-менее синхронной и там и там. А фунту с еной, так и так ничегошеньки не светит. >> Михаил Хазин atraso С точки зрения экономиста это верно. Но они-то не экономисты, а - монетаристы. И для них "инфляция" - это табуированное понятие, независимо от еего (понятия) реального смысла и содержания экономических процессов с ним связанных. Кроме того, решения такого масштаба принимаются на политическом уровне. А политически вопрос уже решен: "кризис кончился". И для того, чтобы это политическое решение отменить, кризис себя еще должен показать во всей красе, иначе просто не получится обеспечить эмиссионные решения. Так что я все-таки думаю, что дефляционный этап будет. Да и лохов нужно раздеть, которые сдуру ринулись во вновь надуваемые пузыри.>> 10.01.2010 16:59 BOSSART (Все реплики автора в теме ) С одной стороны, Вы конечно, правы. Накачку надо обосновать. С другой стороны, держателям долларовых бумаг (в том числе, суверенным) все равно, чем будет обоснована эмиссия дополнительной пары десятков трюлей долларов. При первых же залпах пиар-кампании по обосновыванию гипера, они бросятся конвертировать свою макулатуру в физическое имущество, что уронит доллар еще до того, как те успеют что-то напечатать. Тем самым, значительно нивелировав весть эффект от сего мероприятия. Ведь суть девальвации, по большому счету, в том и заключается, чтобы конфисковать сбережения тех, у кого они еще есть. Так сказать, отнять у всех - и поделить между избранными. Так что публичное обосновывание эмиссии - дело такое, обоюдоострое. Я бы на их месте ничего бы не стал публично обосновывать, а просто втихую начал бы ускорять "печатные станки", играя на опережение. Что они, собственно, и делают. Причем, поводом для этого сделал бы не очередной дефляционный конец света, а решение таких рутинных текущих задач, как например, финансирование бюдж. дефицита. Что касается публики, то ей обосновывать ничего не надо, она и так спит беспробудным сном, и проснется, лишь когда цены скакнут вверх в несколько раз. На этот случай, можно устроить какой-нить мега-терракт или начать новую войну, ввести чрезвычайную ситуацию, ограничить свободы - зря что ли они обамбу сделали президентом, надо же кому-то делать черную, грязную и неблагодарную работу, и за это впоследствии быть истерзанным толпой. Касательно обувания "лохов" - это сколько угодно. Большинство "плечевиков" вымрет, когда все рынки начнут ходить туда-сюда на десятки процентов за сутки-двое. Все что для этого нужно сделать, например, на золоте - это загнать цену на 1600 и оттуда за пару-тройку дней уронить ее обратно на 1075. (Я даже знаю, под каким соусом это можно устроить.) Все, 98% спекулей ляжет. Никаких продолжительных "дефляционных фаз" для этого не надо. Вжик-вжик-вжик - несколько резких и широко-амплитудных движений в обе стороны - и все, "клиенты" готовы. Это как динамитом шарахнуть в прудик - все рыбки тут же всплывут, брюхом кверху ...>> "Būkime gudrūs, kuklūs ir protingi, darykime kas galima, bet būkime ir drąsus ir drąsiai eikime prie tikslo, tvirtai tikėdami, kad Dievo apvaizdos ranka mus veda ir neša" - J.Matulaitis
|
|
2010-01-11 01:11 #79834 4 | |
Oi, tik mažiau reikia intelektualinės išvietės pavadinimu Russkij Internet skaityt.
Jeigu vis dar norite pafantazuoti dolerio infiliacijos temomis, paimkite "Base Money" statistiką ir patikrinkite kas vyko Didžiosios Depresijos metais. Rekordinės dramatiškos pinigų injekcijos (t.y. "spausdinimas" pagal rėksnių terminologiją) ir... Rezultatas? Pšik. Kainos vis tiek krito ketvirtadaliu. Nedarbas vis tiek sumušė rekordus ir t.t. Kodėl? Ogi todėl kad Benas "helicopter money" Bernankė ir kiti "genijai" vyriasuybėje gali daug ką, bet negali priversti žmonių SKOLINTIS per prievartą. Kodėl kreditas? Pažiūrėkime. "Įprastinėje" ekonomikos augimo arba burbulo fazėjė, paprasto vartotojo perkamąją galią sudaro ne tik pinigai, bet PINIGAI + KREDITAS (pagalvokite jei netikite, dar visai neseniai Senikų vadybininkas man primygtinai siūlė pirkti LCD teliką Ūkio banko lizingu. Jeigu pirkėjas ir neturi pinigų, jis gali paimti jo didenybę KREDITĄ ir pirkti pirkti pirkti...) Antroji, kredito dalis beje "dažnai" gerokai viršija pirmąją, tikrų pinigų, dalį. Tačiau anksčiau ar vėliau ateina momentas kai kredito vietoje atsiranda riebus nulis. Tas momentas vadinasi krize. Teoriškai įmanoma suketi dirbtinę infiliaciją, bet tai tik vieno tipo katastrofos pakeitimas kita katastrofa. Vargu ar kažkas JAV labai veršis tai daryti. Be to, kaip rodo Didžiosios Depresijos statistika, infiliaciją suketi daug sunkiau nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. FED'as beveik padvigubino monetarinę bazę per šią krizę, paskolino bankams mailžinišką krūvą pinigų. Ir ką? Pinigai "užstrigo" bankų seifuose likvidumui padidinti. Ar JAV bankai skolina? Atsakymas: http://www.bloomberg.com/apps/news?pid=newsarchive&sid=amJlW8LcoeBU Consumer Credit in U.S. Drops Record $17.5 Billion in November |
|
2010-01-11 09:33 #79839 | |
to Skeleton,
jusu problema, tai, kad vertinate tik eiline defliacija-infliacija, pamirsdamas apie dolerio kaip rezervines valiutos statusa ir to salygojamus trukumus ir privalumus JAV ekonomikai....nesvarbu, kad kreditas neauga...svarbu, kad dolerio kursas krenta ir kainos doleriais auga...zaliavu, maisto, kuro istekliu...o to pasekoje matyt ir kainos nemazeja..ir naivu manyti, kad augant istekliu kainoms, gamintojai pagamins pigiau jeigu siais metais bus laikomasi tokiu pat ekonomikos gelbejimo principu kaip ir pernai , tai vel matysime kainu didejima, ir visai nesvarbu augs tie kreditai ar neaugs... Diskutuojant apie defliacija-infliacija lemiama reiksme dabar turi ne kazkokie kreditai, bet dolerio kursas, kitu valiutu atzvilgiu...juk ne veltui dabar pro visus galus trimituojama apie tai, jog Fed'as jau planuoja kelti palukanas ir apie problemas Eu zonoje... visais imanomais budais stengiamasi, kad dolerio kritimas butu kuo letesnis... ir dar atkreipsiu jusu demesi, kad ten, kur istraukta is isvietes, diskutuojama apie apie "rankini' infliacijos ar defliacines bangos paleidima...t.y tam tikrus tikslingus veiksmus, masiskai propaguojamus mass medios...o tai su kedito dydziais irgi neturi nieko bendra "Būkime gudrūs, kuklūs ir protingi, darykime kas galima, bet būkime ir drąsus ir drąsiai eikime prie tikslo, tvirtai tikėdami, kad Dievo apvaizdos ranka mus veda ir neša" - J.Matulaitis
|
|
2010-01-11 10:35 #79852 5 | |
patikrinkite kas vyko Didžiosios Depresijos metais. Rekordinės dramatiškos pinigų injekcijos (t.y. "spausdinimas" pagal rėksnių terminologiją) ir... Rezultatas?: Patikrinome. Per didžiąją depresiją pinigų pasiūla JAV traukėsi. Nebuvo galima be saiko spausdinti, nes tada pinigus reikėjo padengti auksu. Todėl defliaciniai procesai pasireiškė visu gražumu. |
|
2010-01-11 10:54 #79853 | |
centaspocento [2010-01-11 10:35]: patikrinkite kas vyko Didžiosios Depresijos metais. Rekordinės dramatiškos pinigų injekcijos (t.y. "spausdinimas" pagal rėksnių terminologiją) ir... Rezultatas?: Patikrinome. Per didžiąją depresiją pinigų pasiūla JAV traukėsi. Nebuvo galima be saiko spausdinti, nes tada pinigus reikėjo padengti auksu. Todėl defliaciniai procesai pasireiškė visu gražumu. Blogai patikrinote, tikrinkite dar karta! |
|
2010-01-11 11:13 #79860 5 | |
Laurynukas [2010-01-11 10:54]: Blogai patikrinote, tikrinkite dar karta! Viską jis gerai patikrino: Pagrindinė DD problema ir buvo, kad nebuvo aktyviai spausdinami pinigai (teisingiau buvo aktyviai pradėti spausdinti 1933, kas ir lėmė prasidėjusį atsigavimą, o masinis spausdinimas prasidėjo prasidėjus WWII, kas galutinai išvedė JAV iš recesijos). BB gerai įsisavino šias pamokas, todėl šios krizės metu pradėjo spausdinti didelius kiekius pinigų, nors dar neaišku, ar ne per mažai spausdina. "Life is 10% how you make it and 90% how you take it.”
|
|
2010-01-11 12:56 #79886 | |
Venesuela nuvertina valiuta - http://shockedinvestor.blogspot.com/2010/01/venezuela-devalues-currency-by-100-same.html
|
|
2010-01-11 15:27 #79913 | |
augisss [2010-01-10 22:34]: Inteligent Kaip tik viskas paprasta.Realia politika jau senai vykdo bankai,o politikai [ypac paskutinis] tik marionetes,kurioms liaudis isspardys subines,jei kas ne taip...Buferis s'kant. Anksciau nesparde,o dabar jau be problemu gales? Speciau ,kad padarys super banga ant visko zemyn(jau viena buvo) ir pasitvarkis ,o po to atsiprasis -painfliuos. Rubini verta skaityti,nes tai nupirktas propagandistas smulkiems investoriams mulkinti.Taciau patiketi..... nea,nea ,nebent laikinai kol avis juda i kirpykla.... |